Quantcast

Seminaras: „Nekilnojamojo turto padėtis Baltijos sostinėse. Pirkėjo poreikiai“

2007 m. lapkričio 5 d. vakare klubo „Pinigų srautas“ nariams ir svečiams pranešimą tema „Nekilnojamojo turto padėtis Baltijos sostinėse. Pirkėjo poreikiai“ skaitė UAB „Ober – Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.

Pirmojoje pranešimo dalyje lektorius pateikė kainų analizę Talino, Rygos, Vilniaus ir Varšuvos būsto rinkose iš kurios paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius butų kainos išaugo Vilniuje (nuo 10 iki 20%) ir Varšuvoje (5 – 15%), liko nepakitę Rygoje, ir sumažėjo Taline (5 – 10%). Pranešimo autorius nurodė ir pagrindines priežastis, nulėmusias tokius skirtingus minėtų miestų butų kainų augimo tempus 2007 metais. Pasak jo, veiksniai, sulėtinę būsto kainų augimą arba net sukėlę jų mažėjimą buvo šie:

·        Talino ir Rygos rinkos atvėso dėl griežtesnės bankų paskolų politikos;

·        Taline labiau prisotinta naujos statybos būsto rinka, lyginant su Ryga ir Vilniumi;

·        gerokai pailgėjęs turto realizacijos laikotarpis Taline;

·        ypač sumažėjęs Estijos sostinės pirkėjų dėmesys mažiau kokybiškam arba vietovėse su prastai išplėtota infrastruktūra būstui;

·        sumažėjusi  spekuliantų įtaka rinkoje paveikė visų minėtų Baltijos šalių nekilnojamojo turto kainas, o ypač Rygoje, kur ši įtaka buvo didžiausia iš visų Baltijos šalių.

Apibūdindamas aktyviai atrodančias Vilniaus ir Varšuvos rinkas R.Pleteras pažymėjo, kad:

·        Varšuvoje vyrauja optimistinės nuotaikos ir aukšti naujų statybų tempai – tiek 2007, tiek 2008 m. planuojama pastatyti apie 20.000 butų;

·        Lenkijos sostinėje palankios kreditavimo sąlygos – maksimalus paskolos grąžinimo laikotarpis – iki 50 metų, yra galimybė pasiskolinti net 110% nuo turto vertės;

·        Vilniui pasiūlos perteklius negresia, o nemažėjanti būsto paklausa ir gyventojų pajamų augimas turėtų atsverti išaugusias būsto paskolų palūkanas, augančią infliaciją bei neleisti NT kainoms artimiausiais metais svyruoti didesniame nei 5 – 10% intervale;

·        labai aukštas Vilniaus būsto kainų lygis, lyginant su gyventojų pajamų lygiu, ateityje turėtų lemti didesnius pirkėjų reikalavimus būsto kokybei.

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinkos Vilniuje perspektyvas pranešėjas prognozavo 2008 metais būsto kainų nežymią korekciją ir stabilizaciją bei pailgėsiantį būsto realizacijos laikotarpį. Pasak jo, geriausias laikas investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje jau praeityje.

Antrąją pranešimo dalį R.Pleteras paskyrė būsto pirkėjų poreikiams, kuriems išsiaiškinti kompanija „Ober – Haus“ apklausė apie 60 savo darbuotojų, dirbančių būsto pardavimo srityje. Apklausus paaiškėjo, kad pirkėjų, perkančių butus Vilniuje, apsisprendimą 74% nulemdavo būsto kaina ir tik 26% – jo kokybė (Lietuvoje – atitinkamai 82% ir 18%). Taip pat, minėtos apklausos metu buvo išsiaiškintas naujų statybų įvaizdis Lietuvos NT rinkoje, butų su pilna apdaila poreikis, kylančių palūkanų įtaka būsto pirkėjų apsisprendimui ir koks kambarių skaičius yra populiariausias.

Šios apklausos metu buvo gauti ir labai įdomūs statistiniai duomenys apie tai, kiek Lietuvos žmonės turi nuosavų pinigų pirkdami būstą. Taigi, Vilniuje perka būstą:

·         už 100% nuosavą kapitalą                 –  7% pirkėjų;

·         už  50% ir daugiau nuosavo kapitalo –  8% pirkėjų;

·         už  20 – 50% nuosavo kapitalo          – 11% pirkėjų;

·         už   5 – 20% nuosavo kapitalo           – 33% pirkėjų;

·         100% skolinasi                                  – 41% pirkėjų.

Po pranešimo R.Pleteras atsakė į gausius klausytojų klausimus. Atsakydamas besidomintiems investicijomis į nekilnojamąjį turtą tolimesnėse šalyse pranešėjas papasakojo ir apie Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos bei Ukrainos nekilnojamojo turto rinkas.

Apžvalgą paruošė:

Remigijus Štaras

Klubo „Pinigų srautas“ narys

Dalintis