Pinigų kartos rubrikai „1000 Lt“ praėjusi savaitė buvo neeilinė. Šįkart ne dėl pokyčių rinkose ar priimtų investicinių sprendimų, o dėl to, kad investiciniam portfeliui sukako vieneri metai. Analizuojame savo investicijas atliktas prieš metus, bet šventinę nuotaiką griauna Lietuvos investicinių fondų valdytojai, kurie slepia savo nesugebėjimą pelningai dirbti ir „tyliai“ padidina valdymo mokesčius. Keisčiausia, kad investicinių fondų „specialistai“ ir „ekspertai“ sau atlyginimus pasididino nesugebėdami uždirbti didesnės grąžos už indelius ar auksą. Būkite atsargūs ir aklai nepasitikėkite „profesionalais“.
Pirmoji investicija: investicinis auksas
Prieš metus aukso kainos šturmavo rekordines aukštumas (1120 JAV dolerių už unciją). Šiuo metu aukso kaina už tą patį kiekį siekia 1420 JAV dolerių ir yra 26% didesnė nei tada, kai atlikome „1000Lt” investiciją. Matant šiuos pokyčius galima drąsiai konstatuoti, kad prabėgus metams ne daug kas pasikeitė, o perkantys auksą ieško saugios užuovėjos nuo pinigų nuvertėjimo.
2010 metų kovą patarimo rubrika kreipėsi į VGTU Finansų inžinerijos katedros docentą, klubo „Pinigų srautas“ prezidentą Audrių Dzikevičių. Ekspertas aukso atžvilgiu buvo nusiteikęs atsargiai:
„Nusprendus investuoti į auksą pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į dabartinę aukso kainą ir jos istoriją. Šiuo metu aukso kaina yra netoli savo istorinių aukštumų ir aš asmeniškai šiuo metu į auksą investuoti neskubėčiau“, – tąkart kalbėjo docentas.
Tuo metu Pinigų kartos „1000Lt” rubrikos tikslas buvo parodyti, kaip galima įsigyti aukso mūsų šalyje. Ieškojome, lyginome kainas ir galiausiai nusprendėme pirkti. Viskas baigėsi popieriniu pelnu, bet neskubame džiaugtis. Daugelis investuotojų žino, kad investicijoms galioja taisyklė: „Ne visada pelnas yra gerai, o nuostolis blogai“.
Rubrikos investicijoms pasirinkome dviejų nominalų investicinį auksą (9,42 ir 10,42 gramų). Teoriškai mūsų investicijos atnešė pelną ir šiandien to paties kiekio tikrai nenusipirktume už mažesnę kainą. Toje pačioje vietoje, kurioje 2010 metais atlikome investicijas šiuo metu 9,42 g aukso gabalėlis kainuotų 1231,51 Lt arba 23,15 % brangiau nei pernai. Panaši situacija yra ir su didesniu aukso kiekiu: 10,42 g gabalėlis dabar kainuoja 1263,10, t.y. 26,31 % daugiau nei 2010 kovą sumokėta suma.
Vis dėlto, investicijos nėra tik teorija, o praktika kur kas sudėtingesnė. Jau 2010 metais galima buvo nuspėti, kad realus pelnas visada bus mažesnės, dėl didelio maržos skirtumo. Tai yra pirkimo/ pardavimo kaina labai stipriai skiriasi ir tas geriausiai atsispindi mūsų rubrikos investicijose. Jeigu šiandien sugalvotume parduoti visą turimą auksą solidaus 23 ir 26 procentų pelno nebeliktų. Pardavus 9,42 g gabalėlį aukso uždirbtume vos 4,9 % nuo investuotos sumos arba 49 litus. Šiek tiek geresnė situacija su didesniu gabalėliu: atsikračius 10,42 g nominalo aukso uždirbtume 9,6% arba 96 Lt.
Investuotojai tokiais atvejais mėgsta pajuokauti: prieš metus 200 litų vertės lažybos su pesimistu (kuris sakė, kad aukso kainos kris) galėjo atnešti dvigubai didesnį pelną.
Antroji investicija: terminuotas indėlis banke
Viena saugiausių investicijų rubrikos portfelyje patvirtino savo statusą. Investavome, pamiršome, o dabar skaičiuojame nedidelį pelną. Pirmiausiai, gera žinia, kad bankas, kuriame buvo indelis nežlugo, o antra, palūkanos šiuo metu kur kas mažesnės nei pernai. 2010 kovą 1000 Lt indėlį pasidėjome „Parex“ banke su 5,5 procentų palūkanomis. Šiuo metu tas pats bankas (tik kitu pavadinimu -„Citadelė“) už 12 mėnesių indėlį siūlo tik 2.2%. Pasidėjus indelį tokiomis sąlygomis, po metų pelnas būtų daugiau nei 50% mažesnis. Smulkiems investuotojams tai yra visai nepatrauklu. Nuo investuotos sumos uždirbome 55 litus arba, kaip sako akcijų biržų spekuliantai, prabangiems dienos pietums.
Trečioji 2010 metų kovo mėnesio investicija – tikras akibrokštas
Prieš metus po investicijų į indelį ir auksą ieškojome galimybių, kur galima uždirbti daugiau. Patarimo kreipiamės į banko „Finasta“ investicijų strategą Petrą Kudarą, kuris padėjo pasirinkti tuo metu gyvavusį „Ateities“ suderintąjį investicinį fondą.
„Tai fondas, skirtas ilgalaikėms investicijoms nuo 3 iki 5 metų, nes jo svyravimai yra dideli – per metus jis gali svyruoti net iki 30-40% ir tie 40% gali būti į minusą. Kaip žinia 2007-2008 metais panašiai ir buvo“, – įspėjo konsultantas. Per paskutinius metus tokių svyravimų nebuvo.
Po metų apsilankius įmonės tinklapyje maloniai nustebina oficialios svetainės naujas dizainas. Viskas atrodo tikrai solidžiau, o naujų fondų gausa tiesiog verčia iš koto pelno ištroškusius investuotojus. Susiimkite ir nepraraskite šalto proto. Atidžiau pažvelgus tampa aišku, kad tai ne nauji fondai, o tik nauji pavadinimai ir, žinoma, dar nauji (didesni) mokesčiai. Saldainis dar kartesnis, tik įpakavimas gražesnis.
Ieškome savo „Ateities“ suderintojo investicinio fondo ir jo neberandame. Skambiname į „Finastą“ ir išsiaiškiname, kad įvyko pakeitimai. Vietoje prieš tai buvusio „Ateities“ fondo yra kitas, nauju pavadinimu – „Lanksčiosios strategijos subfondas“. Pasirodo mūsų 11,479 investiciniai vienetai paversti „naujojo“ fondo 10,8362 vienetais, kurių vertė 1036,60 Lt. Per metus “ekspertai” imantys 15 procentų sėkmės mokestį uždirbo 3,6%. “Finastos” atstovų ir geriausių pasaulio investuotojų “sėkmės” sąvoka skiriasi. Lietuvos įmonė sėkme laiko bet kokį pelną ir jį apmokesdina. Sėkmingiausi pasaulio investuotojai sako, kad sėkmė yra tada, kai tu aplenki lyginamąjį indeksą.
„Ateities“ suderintojo investicinio fondo ir naujojo „lanksčiosios strategijos subfondo“ esminis skirtumas yra tai, kad valdymo mokestis išaugo KETURIS KARTUS. Per metus investuota suma „Finastos“ fonde padidėjo (bulių rinkos metu) mažiau už indėlį ar investicijas į auksą, bet valdytojai savo darbą vertina keturiais kartais geriau.
Dar vienas keistas faktas: fondų valdytojai sau mokestį didina net tada, kai lyginamasis fondo indeksas 9% lenkia fondo rezultatus. Investuotojai privalo atkreipti dėmesį į tokius mokesčius, kurie suvalgo pyrago dalį.
Stebina tai, kaip savo nesėkmę įmonė stengiasi paslėpti “naujais” produktais pakeisdama senuosius. Anksčiau buvo Naujos Europos fondas, o dabar “naujosios Europos TOP20 fondas”; “Ateities suderintasis” tapo “lanksčios strategijos subfondas“; buvo “Rusijos”, o dabar “Rusijos TOP20 subfondas” ir pan.
Kodėl atsirado nauji fondų pavadinimai (ar, kaip sako įmonės atstovai, nauji fondai)? Viena iš priežasčių – prasti praeities rezultatai. Senieji fondai per visą gyvavimo laikotarpį (7-8 metus) taip ir nesugebėjo atnešti pelno ilgalaikiams investuotojams. Jei pirkote investicijas pačią pirmą dieną, kai atsirado fondai, jų vertė šiai dienai būtų buvusi mažesnė. Grafikų besileidžiančių žemyn tinklapyje neberasite. Kaip pritraukti klientus, jeigu ir lankstinukuose visi fondai žemesniame taške nei prieš 7-8 metus? Dabar deklaruojama, kad tai nauji fondai, todėl jų atskaitos taškas – 2010 metų pabaiga. 2010 daugelyje akcijų biržų jau įpusėjusi bulių rinka, todėl dabar visi grafikai lankstinukuose kyla aukštyn. Viskas nauja, gražu, bet bėda ta, kad lyginamųjų indeksų persvara visada primena, kaip iš tiesų „ekspertai“ atlieka savo darbą.
„Finastoje“ yra daug protingų ir gabių darbuotojų. Su jais visada verta pabendrauti, bet jų fondų mokesčių sistema yra nepalanki investuotojams. Per dideli sėkmės ir valdymo mokesčiai galiausiai pakenkia patiems fondo ilgalaikiams rezultatams.
Kitą savaitę kovo mėnesio apžvalga, kurios metu atidžiau paanalizuosime, kaip sekasi mūsų 1000Lt investicijai valiutų rinkoje.
Žyma: Audrius Dzikevičius
http://www.pinigukarta.lt/investavimas-2/1000-litu-investicija/investiciju-eksperimentui-vieneri
