Quantcast

Pinigų karta: Dr. Audrius Dzikevičius: „Gerų“ vartojimo paskolų nebūna

2010 m. gegužės mėn. 10 d.

dr. Audrius DZIKEVIČIUS, klubo “Pinigų srautas” prezidentas

Pirmiausia todėl, kad vartojimo paskola ir visos kitos jos formos (limitas kredito kortelėje, pirkimas išsimokėtinai ir kt.) yra skiriamos asmens (šeimos) vartojimo lygiui pakelti, pavyzdžiui, įsigyjant šaldytuvą, automobilį, muzikos grotuvą ar net kelionę. Taigi, įsigijimai su vartojamąją paskola yra trumpalaikiai ir prekei susidėvėjus ar pasinaudojus paslauga, liekama pradinėje būsenoje – sukuriamas iliuzinis pragyvenimo lygio pagerėjimo miražas.

Antra, tai kainuoja labai brangiai – kuo trumpesniam laikui imama paskola, tuo ji kainuoja brangiau – įprasta, kad kredito kortelėje kreditas kainuoja 12-18% metinių palūkanų. Kadangi skolinamasi palyginti nedideles sumas, bendra per mėnesį mokėtinų palūkanų suma neatrodo didelė, nors procentiškai tai atrodo milžiniškai, ypač pridėjus įvairius papildomus kredito įstaigos mokesčius: administravimo, pabrangimo, baudas, delspinigius ir panašiai.

Tad iš principo, „gerų“ vartojimo paskolų nebūna, nes jos prieštarauja asmens finansų valdymo koncepcijai – dalį atidėk, išlaidos neturi viršyti pajamų.

Pirmas vartojamųjų paskolų bumas buvo ekonominio pakilimo laikais, kada mažesnė ar didesnė gerovė pasiekė kone kiekvieną šeimą Lietuvoje, o visko norėjosi tuoj pat. Deja, ekonominis nuosmukis sugrąžino mus daug metų atgal, ženkliai mažėjo pajamos ir tapo vis sunkiau tvarkytis su mėnesinėmis įmokomis bankui.

Bankams tapus konservatyviems, atėjo greitųjų kreditų tiekėjų era, kurie siūlo dar brangiau, bet daug laisviau, tad dažnas naudojosi greitaisiais kreditais tam, kad užgesintų gaisrus su vartojimo kreditais banke. Tai yra labai pavojinga, jei nesi tikras dėl bent esamo pajamų lygio išlaikymo. Greitųjų kreditų versle kone kas trečias vėluoja gražinti paskolą – tai jau rodo tam tikrą desperaciją.

Ar taupyti, ar dengti vartojimo kreditą? Sprendimas priklauso nuo vieno kintamojo – taupymo grąžos. Jei iš sutaupomų/investuojamų lėšų gausite didesnę grąžą nei vartojimo kredito palūkanų norma, taupykite/investuokite. Jei ne – laisvas lėšas nukreipkite vartojimo kreditui dengti anksčiau laiko, tik pasitikrinkite sutartyje, ar ten nenumatyta tam reikalui kokių baudų.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų finansinio švietimo lygis yra labai žemas, tad vartojimo ir panašūs kreditai yra labai pavojingi instrumentai.

Žyma: Audrius Dzikevičius

Dalintis