2011 m. kovo mėn. 10 d.
Jolita SKINULYTĖ, „Vilniaus dienos“ žurnalistė
Pusė procento per pusmetį
Per pastarąjį pusmetį šešių mėnesių trukmės tarpbankinės palūkanų normos paskoloms eurais „Euribor“ pakilo nuo 1,135 proc. iki 1,487 proc. O to paties laikotarpio tarpbankinė palūkanų norma paskoloms litais „Vilibor“ mažėjo. Nuo metų pradžios iki dabar „Vilibor“ sumažėjo nuo 2 proc. iki 1,7 proc.
„Euro palūkanas tokiose žemumose, kokiose jos buvo 2009 m. pradžioje, matėme pirmą kartą ir, tikėtina, tokių žemų palūkanų greit nebepamatysime. Kuo ekonomikos atsigavimas bus aiškesnis, kuo jos raida bus sveikesnė, tuo palūkanoms bus didesnis spaudimas kilti“, – mano Giedrė Gečiauskienė, „Danske“ banko Lietuvos filialo Finansų rinkų departamento direktorė.
Anot jos, pastaruosius tris keturis mėnesius „Vilibor“ ir „Euribor“ kito skirtingomis kryptimis dėl tam tikrų priežasčių: „Euribor“ augimą lėmė prognozuojamas Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų didinimas ir mažėjantis perteklinis likvidumas, kuris buvo kauptas bankų sistemoje per pastaruosius dvejus metus. Pastarą pusmetį bankų konservatyvumas mažėjo, jie buvo mažiau išsigandę ir jiems reikėjo mažiau likvidumo.“
G.Gečiauskienės teigimu, „Vilibor“ artimiausiu metu įtakos turės du į skirtingas puses tempiantys veiksniai. Viena vertus, dėl didėjančių euro palūkanų turėtų augti ir lito palūkanos. Kita vertus, žemyn lito palūkanas gali spausti sėkmingai Lietuvos Vyriausybės išplatinta obligacijų emisija. Anot pašnekovės, šie pinigai anksčiau ar vėliau įsilies į ekonomiką ir padidins likvidumą.
Maržos mažėja
Gyventojai ir verslas gali guostis, kad didėjančias tarpbankines palūkanų normas šiek tiek kompensuos mažėjančios komercinių bankų maržos. Šiuo metu vidutinės būsto paskolų maržos gyventojams sudaro apie 2,15 proc. Praėjusių metų pabaigoje vidutinės maržos svyravo apie 2,5 proc., o metų pradžioje net apie 3 proc.
„Pernai išryškėjusi būsto paskolų maržų mažėjimo tendencija išlieka ir šiais metais. Tačiau maržų mažėjimo tempas jau daug lėtesnis, nes artėjama prie minimalių bankams šiuo metu priimtinų maržų ribų“, – aiškino klubo „Pinigų srautas“ prezidentas dr. Audrius Dzikevičius.
Anot jo, paskolų maržas žemyn spaudžia besistabilizuojanti Lietuvos ekonomikos būklė. „Ją lydi aštrėjanti komercinių bankų konkurencija, kuri pasireiškia ne tik paskolų maržų gyventojams bei verslui mažėjimu, bet ir švelninamais reikalavimais pradiniam įnašui už perkamą būstą ir kitais būsto paskolų parametrais“, – kalbėjo A.Dzikevičius.
Lietuvos banko skelbiama vidutinė ilgalaikių būsto paskolų litais palūkanų norma nuo 7,05 proc. praėjusių metų sausį nukrito iki 3,86 proc. šių metų sausį, eurais, atitinkamai nuo 3,48 proc. iki 3,45 proc.
Viskas ECB rankose
Kaip sparčiai ateityje kils tarpbankinės palūkanų normos eurais, labiausiai priklausys nuo ECB sprendimų. Kol kas ECB nepadidino bazinės palūkanų normos. Po pastarojo ECB susirinkimo, vykusio praėjusią savaitę, palūkanų norma išliko 1 proc. lygio, tačiau banko vadovas Jeanas Claude’as Trichet prasitarė, kad jos gali būti netrukus didinamos.
Anksčiau prognozuota, jog ECB bazines palūkanas ims didinti rugsėjį, dabar manoma, kad tai įvyks dar pirmą pusmetį. Kad ir kaip būtų, komerciniai bankai būsimą ECB bazinės palūkanų normos didinimo žingsnį jau įskaičiavo į paskolų kainą ir „Euribor“ nuo metų pradžios išaugo 0,27 proc.
„Kad bazinės palūkanos bus pakeltos 0,25 proc., niekas neabejoja. Dar daugiau – išvestinių finansinių priemonių rinkų duomenys rodo, jog rinkos dalyviai tikisi, kad bazinės palūkanos iki metų pabaigos bus pakeltos 0,5–0,75 proc.“, – nuotaikas tarptautinėse finansų rinkose pristatė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
ECB didinti palūkanas spaudžia auganti infliacija. „Dabar ECB šneka ne apie skolų kamuojamas Europos šalis ar finansų krizę, o apie infliaciją, o tai geriausias signalas, kad žemoms palūkanų normoms ateina galas“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Tačiau šįkart infliaciją augina kiti motyvai nei prieš krizę ir tai iš esmės apsunkina ECB bei kitų pasaulio centrinių bankų veiksmus, siekiant suvaldyti kainų augimą. Anuomet kainas išpūtė didžiulis vartojimas. Dabar infliacijos rodiklius daugiausia lemia augančios naftos ir kitų energijos išteklių, metalų kainos.
„Deja, tokia pinigų politika – palūkanų normų kėlimas – yra efektyvi, kai kovojama su paklausos šoku ir yra daug žalingesnė valdant pasiūlos šoko, kokį dabar ir stebime, sukeltą kainų augimą. Dažniausiai tokiu atveju sumažėja ne tik kainų augimas, bet ir visos ekonomikos plėtra. Todėl ši situacija yra ypač pavojinga, turint omenyje vis dar lėtą ir netolygų euro zonos ekonomikos atsigavimą“, – įspėjo N.Mačiulis.
Nuosaikus augimas
G.Nausėda pripažįsta, kad didžioji bazinių palūkanų normų didinimo banga nusikels į kitus metus. Tačiau bet kokiu atveju palūkanų normų augimas, bent jau Europoje, bus nuosaikus.
„Jei prisimintume 8-ojo dešimtmečio OPEC krizę, tuomet pirminis naftos kainų šokas sukėlė prastą ekonomikai reiškinį – stagfliaciją, kai ekonomika smuko, o infliacija buvo didelė. Todėl dabar, jei ir reikės padidinti palūkanų normas, centriniai bankai negalės beatodairiškai to daryti, nes ekonomikai būtų suduotas dvigubas smūgis. Vieną šoką ekonomika patiria dėl didėjančių sąnaudų, antrą – dėl brangstančių kreditų. Suprantu, kad ECB priedermė – kainų stabilumas ir jis, matyt, niekur nedings, palūkanų normos kils, tačiau nemanyčiau, jog tai bus drastiškas scenarijus, kad palūkanos bus didinamos dideliais žingsniais, daug kartų per trumpą laikotarpį. ECB, kaip jam įprasta, apsiribos 0,25 proc. palūkanų normos didinimo žingsneliais, o didžioji jų dalis nusikels į 2012 m.“, – svarstė pašnekovas.
Prieš kurį laiką žiniasklaidoje nuskambėjo JAV banko „JPMorgan Chase & Co.“ vyriausiojo ekonomisto Bruce’o Kasmano prognozė, esą jau kitais metais vienu metu gali prasidėti „bauginantis“ pinigų politikos griežtinimas. Šio eksperto nuomone, daugelyje besivystančių šalių masinė palūkanų kėlimo karštinė bus kitąmet, po to, kai tokio žingsnio imsis JAV centrinis bankas FED. Manoma, kad FED bazinių palūkanų normas ims didinti tik kitų metų pirmoje pusėje.
Besivystančių Azijos šalių centriniai bankai jau kurį laiką didina palūkanų normas, mat šiose šalyse ir ekonomikos nuosmukis menkai tebuvo jaučiamas, o vartojimas ir kainos auga milžinišku tempu. Prie viso to prisideda ir pasaulyje brangstančios žaliavos.
Palūkanas jau kurį laiką didina ir Švedijos centrinis bankas. Tai buvo viena pirmųjų šalių Europoje, kuri po finansų krizės ėmėsi griežtinti pinigų politiką. Šiuo metu Švedijos centrinio banko nustatytos bazinės palūkanos siekia 1,5 proc. Nuo 2010 m. liepos normos padidintos jau penkis kartus.
„Ekonomika atsigauti Skandinavijoje pradėjo anksčiau. Švedija yra tarp sparčiausiai augančių šalių Europoje, o gal ir pasaulyje. Ten infliacijos keliamos rizikos jau matyti kaip ant delno, tad yra visos priežastys didinti palūkanų normas ir, kiek žinau, jie tęs šį kursą“, – sakė G.Nausėda.
Švedijos ekonomika 2010 m. augo 5,5 proc. – sparčiausiai nuo 1970 m., kai BVP didėjo 6,5 proc.
Žyma: Audrius Dzikevičius
