2011 m. rugpjūčio mėn. 11 d.

Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

Birža – lakmuso popierėlis

Nors Vilniaus vertybinių popierių biržos likvidumas mažas, o vasarą prekyba akcijomis gerokai sumenkusi, vis dėlto investuotojų veiksmai joje yra tarsi lakmuso popierėlis. Smulkūs investuotojai gaudo kiekvieną naujieną, kuri gali lemti jų sprendimą parduoti turimas akcijas. Baiminantis naujos galimos akcijų griūties, pastarosiomis savaitėmis akcijų parduodama daugiau nei perkama.

Pavyzdžiui, antradienį Baltijos šalių akcijos pigo šeštą dieną iš eilės. Per šį laiką jų kaina krito bene labiausiai pasaulyje. Lietuvos indeksas „OMX Vilnius“ smuko 8 proc.

Po 2008-aisiais įvykusios akcijų rinkos griūties, kuri paskui save nutempė ištisus pramonės sektorius, akcijų turintys žmonės tapo ypač jautrūs. Jų padėtis nepavydėtina, nes pasaulyje blogų naujienų net daugiau nei prieškriziniais metais. Tarp investuotojų tvyrančią įtampą jau keičia panika.

Pasak investuotojus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidento Andriaus Šumino, prasta JAV ekonominė būklė, nusivylimas laukiamu ekonomikos augimu, euro zonos viešųjų finansų problemos, nors ir ne tiesiogiai, jau jaučiamos Lietuvoje.

„Iš Baltijos šalių akcijų rinkų jau traukiasi investiciniai fondai, jie šiuo metu parduoda turimas akcijas. Nors Baltijos šalių vertybinių popierių rinka pigi ir joje galima uždirbti, investuotojai nerimauja dėl pasaulinės ekonomikos rodiklių. Todėl šiuo metu biržoje kotiruojamų bendrovių akcijos pradeda pigti. Iš JAV ir Vakarų Europos sklindantį nerimą jaučia ir bendrovių savininkai. Niekada nėra malonu, kai įmonės vertė mažėja“, – sakė A.Šuminas.

Blogų naujienų per daug

SEB banko kasdien rengiamoje investuotojams skirtoje apžvalgoje jau kuris laikas nėra gerų naujienų. Ir nors JAV nemokumo išvengė, politikams patvirtinus leidimą padidinti skolos ribą, priežasčių nerimauti vis dar apstu. Tačiau reitingų agentūra „Standard& Poor’s“ pirmą kartą istorijoje pablogino Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą nuo aukščiausio lygmens AAA iki AA+ su neigiama prognoze.

Tiesa, antradienį padėtis šiek tiek pasitaisė, kai JAV centrinis bankas (FED) pažadėjo išlaikyti rekordiškai žemas palūkanas iki 2013 m., nors ir atsisakė imtis papildomų pinigų įliejimo programos.

Vis dėlto A.Šuminas, paklaustas, kokia rizika, kad gali pasikartoti prieš kelerius metus buvusi akcijų griūtis, atsakė, jog ekonomikoms griūti neleis tiek JAV, tiek Europa, kurios šlubuojančioms šalims ir sritims turėtų suteikti papildomas pinigų injekcijas.

„Niekas nenori, kad šalys bankrutuotų, o paskui jas pradėtų bankrutuoti bankai, o to padarinys – didelius nuostolius patirtų tiek verslas, tiek fiziniai asmenys. Blogas scenarijus egzistuoja, bet viliamasi, kad galimiems padariniams bus užkirstas kelias“, – įsitikinęs klubo „Pinigų srautas“ prezidentas.

Eksportas gali ne tik gelbėti

Per pastaruosius metus esame tapę akcijų rinkos griūties liudininkais, po kiek laiko sprogo nekilnojamojo turto (NT) burbulas. Dabar manoma, kad dar vieną pasaulinės ekonomikos sprogimą gali sukelti jau bliūkštančios valstybių skolos. Tačiau esama ir dar vienos nuomonės.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, šiuo metu besipučiantis žaliavų kainų burbulas taip pat gali sprogti ir labai skaudžiai paveikti Rusijos rinką.

„Aplink Lietuvą grėsmių yra labai daug. Jeigu smuks Europa, iš paskos smuks ir Lietuva“, – neabejojo S.Besagirskas. Jam pritarė ir kiti dienraščio kalbinti analitikai. Pasak SEB banko analitikės Vilijos Taurautės, nors Lietuvos ekonomika sustiprėjusi, nuo šiuo metu esančių neigiamų pasaulinės ekonomikos išorės veiksmų nėra galimybės apsisaugoti. „Esame maža atvira ekonomika“, – pabrėžė ji.

„Akcijų rinkos jau išgyvena JAV ir euro zonoje tvyrančią įtampą. Kita galima sritis, kuri turėtų reaguoti, – tai užsienio prekyba. Matome, kad Europoje silpsta visi ekonominiai rodikliai. Jeigu silpsta pramonės sektorius ir vartojimas, tai, be abejonės, atsilieps ir visam Baltijos regionui“, – kalbėjo Jekaterija Rojaka, DnB NORD banko analitikė.

Tuo neabejojo ir pramonininkų atstovas, tačiau, pasak S.Besagirsko, eksportuojančios Lietuvos įmonės dar nepajuto eksporto smukimo, tačiau ateities perspektyvas vertina labai realistiškai ir yra pasiruošusius, kad eksportas gali lėtėti.

„Jeigu paėmę Lietuvos žemėlapį apibrėžtume aplink jį apskritimą, tai ir būtų tos šalys, į kurias Lietuva daugiausia eksportuoja. Eksporto rizika nėra išskaidyta, todėl grėsmė išlieka. Jos išvengti norintys Lietuvos gamintojai turėtų brautis į tolimesnes rinkas, Azijos ir arabų šalis, kurios šiuo metu stiprėja“, – teigė S.Besagirskas.

Naujai krizei nesame pasiruošę

Pasak J.Rojakos, traukiantis Lietuvos eksporto rinkoms padarinius pajaus ir gyventojai, nes verslas nekurs naujų darbo vietų, nekels atlyginimų. „Kai pasaulinė ekonomika lėtėja, iš to išlošti mažai galime. Nebent papildomą postūmį augti Lietuvos ekonomikai galėtų duotis naftos kainų sumažėjimas. Tačiau tai labai smarkiai paneigtų vieną pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Rusiją. O dėl to dar labiau nukentėtų eksportuotojai“, – dėstė pašnekovė.

Ji neabejojo, kad šiandienių ekonominių naujienų kontekste turėtų brangti kredito ištekliai. „Skolinimasis bent kokiu atveju turėtų pabrangti ir Lietuvoje. Tam reiktų ruoštis. Namų ūkiams galioja tie patys receptai, kaip ir valstybėms. Vartojimas dėl miglotos situacijos ateityje turėtų būti saikingas. O taupymas turėtų būti vienas iš prioritetų. Taupymas reikalingas tam, kad pasiruoštume netikėtumams, kurių gali būti daug“, – perspėjo analitikė.

Kyla klausimas, ar kilus naujai ekonominei krizei Lietuva sugebėtų ją suvaldyti? J.Rojaka linkusi abejoti, nes stojant eksportui ir brangstant paskoloms verslui bus sunku atremti išorės veiksmus. O valstybė dar neišsprendė buvusios krizės padarinių.

„Nors einama tuo keliu, ne tai ryžtingai kaip mes, analitikai, norėtume. Labiausiai trūksta valstybės ryžto mažinti biudžeto deficitą. Nereiktų pasikliauti vien ekonomikos augimu, kuriam sulėtėti jau yra grėsmė. Kita vertus, Lietuva turi išlaikyti konkurenciją, nepaisydama išorinių veiksmų. O konkurencingumas priklauso nuo verslo aplinkos ir nuo verslo skatinimo. Bet kol kas priemonės neveikia taip, kaip norėtųsi“, – dėstė analitikė J.Rojaka.

Su šiais žodžiais sutiko ir S.Besagirskas. Pasak jo, blogiausia, kad Lietuvoje verslo sąlygos ganėtinai prastos, o aukštos energijos išteklių kainos ir biurokratija atbaido į Lietuvą norinčius ateiti ir gamyklas statyti investuotojus.

„Investicijos, kuriančios darbo vietas ir mokančios didelius mokesčius, galėtų padėti išspręsti ne tik šalies biudžeto deficito problemas, bet ir užtikrintų šalies stabilumą“, – pabrėžė S.Besigirskas.

Žyma: Andrius Šuminas