Kad ir kaip spėriai investicinių gyvybės draudimo fondų vertė ristųsi žemyn, specialistai pataria neskubėti nutraukti sutarčių ir gerai pasvarstyti, ar verta keisti investavimo kryptį. Tiesa, kada galima laukti rinkų pokyčių į vieną arba kitą pusę, niekas nesiima prognozuoti. „Pinigų srauto“ prezidentas Audrius Dzikevičius sako, kad „galime būti netoli akcijų rinkos dugno.“

Finansų patarėjas Dobilas Kezys esamą situaciją investiciniame gyvybės draudime vertina kaip normalią. Anot jo, įprasta, kad investuojant, o ypač į akcijų rinkas, kartkartėmis pasikartoja kilimai ir kritimai, o rinkų svyravimai yra esminė rinkų savybė. „Tie, kurie dar gyvens daug metų, tokių svyravimų matys ne vieną ir ne du. Be to, dėl pasaulio globalizacijos kilimai ir kritimai bus dažnesni, nes pinigai gali labai greitai „bėgioti“ per šalis. Tačiau nieko baisaus neatsitiko: tai tas pats, kas ruduo, žiema, pavasaris ir vasara“, – aiškina D.Kezys.

Tiesa, anot jo, dabartinis investicinio gyvybės draudimo vienetų verčių svyravimas pakankamai stiprus. „O tai, kad šie svyravimai lietuviams labai baisūs, natūralu. Mes tokią krizę išgyvename pirmą kartą. 2000–2003 m., krintant akcijoms, mūsų pinigai į jas nebuvo investuoti. Tuomet visi investavo į vyriausybės vertybinius popierius, kurie buvo pakankamai pelningi, saugūs ir gan neblogai kopė į viršų“, – aiškino finansų analitikas.

„Labai šaunus dalykas“

D.Kezys esamą rinkų kritimą vadina „labai šauniu dalyku“, nes tai leidžia nusipirkti pigių investicinių vienetų, iš kurių, rinkoms pakilus, būtų galima uždirbti.

Paklaustas, gal yra investuotojų grupių, kurioms vertėtų nutraukti sutartis su investicinį gyvybės draudimą siūlančiomis įmonėmis, D.Kezys nukirto: „Vienareikšmiškai nereikia galvoti apie nutraukimą net ir tokiu atveju, jeigu rinkos dar labiau trauks žemyn. Kritimas leidžia nusipirkti pigių investicinių vienetų ir būtent iš jų uždirbti. Jokiu būdu nereikia panikuoti ir skubėti nutraukti sutartį. Nebent žmogui likęs pusmetis iki sutarties galiojimo, bet ją galima pratęsti. Finansinių sprendimų nereikia daryti per tris minutes.“

Pasak jo, turint investicinį gyvybės draudimą, neverta keisti net ir draudimo kompanijos, nes nutraukus sutartį priskaičiuojami mokesčiai ir investuotojas atgauna „labai liūdną sumą“. Kaip teigė D.Kezys, tokiu atveju lieka racionalesnis variantas: toje pačioje draudimo bendrovėje rinktis kitas investavimo kryptis.

Netoli dugno

„Pinigų srauto“ prezidento A.Dzikevičiaus teigimu, šiandien daugelis signalų rodo, kad galime būti netoli akcijų rinkos dugno. „Tiems investuotojams, kurie jau prisiėmė didelę riziką ir patyrė popierinių nuostolių, mano pasiūlymas būtų nieko nedaryti ir nejudinti investicinių sąskaitų, nes bus iš karto fiksuojami nuostoliai ne tik nutraukiant sutartis, bet ir keičiant investicines kryptis toje pačioje draudimo kompanijoje“, – sakė A.Dzikevičius.

„Žiūrėdami į praeities finansines krizes, galima pasakyti, kad procentinis akcijų rinkos smukimas šiandien rodo, kad mes jau greitai arba jau beveik pasiekėme patį žemiausią tašką finansų rinkose, kokį jos buvo kada nors pasiekusios. Bet reikia turėti omenyje, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų“, – pastebi „Pinigų srauto“ vadovas.

Jis nerekomenduoja nutraukti investicinio gyvybės draudimo sutarčių jauniems žmonėms, kuriems iki sutarties galiojimo pabaigos liko 10 ir daugiau metų. Mat šie gyventojai, pašnekovo teigimu, turi pakankamai laiko šiandieniniams nuostoliams kompensuoti, nes akcijų rinkos neišvengiamai atsigaus.

Jeigu investuotojas negali laukti 10 arba daugiau metų, kad išlygintų nuostolius, jam, anot A.Dzikevičiaus, lieka arba tikėtis greito rinkų atsigavimo ir mažesnio nuostolio išeinant iš investicinės krypties, arba susitaikyti su nuostoliu, kurį turi šiandien, išimti pinigus iš investicinių krypčių su nuostoliu ir juos laikyti saugiose finansinėse priemonėse, tokiose kaip indėliai arba fiksuotos obligacijos.

A.Dzikevičius sako, kad finansinė krizė parodė, jog finansų rinkos šiandien gan glaudžiai susijusios, o regioninė investicijų diversifikacija nelabai gelbėja. Bet yra ir tokių regionų, kurie nėra glaudžiai susiję su tomis investicinėmis kryptimis, kurios populiariausios Lietuvoje. „Tai investicijų kryptys, kurių lėšos investuojamos į Šiaurės Afrikos aplinkines šalis, tokias kaip Jungtiniai Arabų Emyratai. Ten kitokia ekonominė situacija ir kitokie verslo ekonominiai ciklai. Bet mūsų investuotojai nepažįsta šių šalių ypatybių, tad į jas reikia žiūrėti kaip į padidintos rizikos investicines kryptis“, – perspėja A.Dzikevičius.

Ne panacėja

„Aš tikėjau ir toliau tikiu investiciniu gyvybės draudimu. Tačiau negalima pasakyti, kad investicinis gyvybės draudimas yra panacėja nuo visų ligų. Yra daugybė investicinių produktų“, – sakė D.Kezys.

A.Dzikevičius visai kitokios nuomonės. Jo manymu, investicinis gyvybės draudimas nėra geriausias būdas investuoti. „Gyvybės draudimas turėtų būti atskirtas nuo investavimo. Rekomenduočiau investuoti ne per investicinį gyvybės draudimą, o per tam skirtus investicinius produktus, tokius kaip investiciniai fondai ir panašiai. Daryta ne viena studija, kurių rezultatai rodo, kad dviejų produktų suplakimas į vieną paslepia realias investuotojo sąnaudas ir paprastai jas padidina, tad žmogus negali objektyviai palyginti investicinės naudos, kai jis investuoja per investicinį gyvybės draudimą ir per grynus investavimui skirtus produktus“, – aiškino „Pinigų srauto“ vadovas.

Vietoj to jis siūlo rinktis indėlius, komercinių bankų leidžiamas fiksuotų pajamų obligacijas, įvairios rizikos investicinius fondus.

Anot D.Kezio, turintiesiems laisvų lėšų verta galvoti ir apie investavimą į gyvybės draudimą, tačiau derėtų pasvarstyti, ar reikėtų į šį instrumentą sudėti visus savo pinigus. Be to, renkantis draudimo kompaniją D.Kezys pataria neskubėti, mat net ir investuojančių į tuos pačius regionus draudimo kompanijų rezultatai gerokai skiriasi.

Žyma: Audrius Dzikevičius