2006 m. gruodžio 11 d., artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams, klubas “Pinigų srautas” savo narius bei kviestinius svečius sukvietė į uždarą diskusiją, kurioje pranešimą apie investicijas į brangiuosius akmenis skaitė juvelyrikos firmos „Du safyrai“ savininkas, Vilniaus universiteto mokslininkas, Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas, vienas iš kelių šalies deimantų ekspertų ir vienintelio Lietuvoje brangakmenių muziejaus įkūrėjas dr. Arūnas Kleišmantas.
Diskusijos dalyviai sužinojo, kad gamtoje randama apie 3.700 skirtingų mineralų, turinčių kristalinę gardelę, tačiau tik apie 300 jų yra naudojami juvelyrikoje. Pats kiečiausias ir unikaliausias gamtoje randamas mineralas yra deimantas. Deimantas pasižymi okliniu efektu, t.y. jis atspindi 100% į jį patekusios šviesos. Deimantas yra gausiai kasamas mineralas ir labai plačiau naudojamas pramonėje bei juvelyrikoje. Daugiausia deimantų išgaunama Australijoje ir plačiausiai jie naudojami pramonėje.
Kasamų deimantų monopolininkė visame pasaulyje yra kompanija De Beers, su jos pardavimų politika skaitosi visos didžiosios deimantų kasyklos ir pardavėjai, nes kitaip jie būtų išstumti iš rinkos.
Deimantų kaina priklauso nuo jų charakteristikų, kurių svarbiausios yra mineralo svoris (carat), spalva (color), forma (cut) bei švarumas (clarity).
Ideali deimanto spalva (bespalvis) žymima raide „D“ (pagal Rusijos metodiką „1“), bespalviais laikomi taip pat „E“ ir „F“, o „G“, „H“, „I“ ir „J“ yra beveik bespalviai ir daugiausiai naudojami juvelyrikoje, nes jų kaina žemesnė, gelsvi deimantai yra žymimi „K“, „L“ ir „M“ raidėmis, paskutinė spalvų skalės raidė yra „Z“.
Intarpų skaičius žymimas nuo „FL“ (flawless), t.y. nėra intarpų. Verta pirkti deimantus, kurių švarumas žymimas iki „VS“ (very small inclusions).
Dar viena svarbi charakteristika – tai deimanto forma arba šlifavimo technika, t.y. ar jis turi pakankamą sienelių skaičių (turi būti bent 57), ar jo proporcijos atitinka nustatytus standartus, t.y. juvelyrų kalba, ar jis „dega“. Prasto šlifavimo deimantai neblizga, atrodo nepatraukliai, todėl jų vertė žymiai krenta. Kadangi deimantų apdirbimo gamyklose daugiau siekiama iš žaliavos išgauti daugiau karatų, dažnai aukojamos taisyklingos deimantų proporcijos, kas mažina deimantų vertę.
Prastų charakteristikų deimanto kaina gali sudaryti apie 300 $ už karatą, o labai gerų charakteristikų deimantų kaina gali siekti ir 25.000 $ už karatą. Juvelyrikoje prastos kokybės deimantai pramoniniu būdu yra veikiami aukšta temperatūra bei slėgiu (HTHP technologija (high-pressure, high-temperature), kas leidžia sumažinti intarpų skaičių deimante, tačiau tokio paveikto deimanto kaina rinkoje siekia tik 10% analogiškų charakteristikų nepaveikto deimanto kainos. Prekyboje parduodami deimantai ar juvelyriniai dirbiniai su paveiktais deimantais privalo būti pažymėti HTHP ženklu sertifikate, į tai labai svarbu atkreipti dėmesį norint nepermokėti, nes tokių deimantų kaina gali būti padidinta net 20-30 kartų.
Antra pagal kietumą mineralų, naudojamų juvelyrikoje, grupė yra korundai, t.y. rubinai, smaragdai ir safyrai. Korundų kietumas skiriasi apie 150 kartų lyginant su deimantų kietumu.
Korundų vertė priklauso ne tik nuo jų charakteristikų, tačiau taip pat nuo jų radimviečių bei natūralumo. Korundai kainuoja apie 100 $ už karatą, tačiau reikia žinoti, kad tiek rubinai, tiek smaragdai, tiek safyrai yra masiškai sodrinami karščiu bei aliejais, o smaragdai net užpildomi vašku. Taip gerinamos jų vizualinės charakteristikos, bet vertė krenta. Masinės gamybos juvelyrikoje praktiškai neįmanoma rasti nepaveiktų korundų, todėl svarbu suvokti, koks gaminys yra perkamas ir nepermokėti.
Investuojant į juvelyrinius dirbinius su brangiausiais akmenimis būtina atkreipti dėmesį į tokius dalykus (sugrupuota pagal svarbą):
1) brangakmenį (t.y. jo kokybę: dydį, formą, spalvą ir švarumą);
2) juvelyrinio dirbinio kokybę;
3) juvelyrinio dirbinio dizainą.
Lietuvoje daugiausia yra parduodami prastos kokybės juvelyriniai dirbiniai su prastos kokybės brangakmeniais. Tokia situacija susidarė dėl to, kad Lietuvoje niekada nebuvo brangakmenių apdirbimo tradicijų. P. Kleišmantas davė pavyzdį, kad Rusijos gyventojai rinkdamiesi juvelyrinį gamini Lietuvoje pirmiausia juvelyrui užduoda klausimus apie brangakmenio charakteristikas, kas rodo, kad aukštą jų išprusimą šioje srityje, be to, ten kiekvieno vyro reikalas yra papuošti žmoną brangakmeniais ir kailiniais, nesvarbu, kad gyvenama „nuo algos iki algos“.
Taigi investicijos į brangiuosius akmenis gali užtikrinti aukštą ilgalaikę grąžą, svarbu tik išmanyti, į ką investuoji ir ar moki tikrą vertę. Visada yra galimybė gauti profesionalų brangakmenio įvertinimą sertifikuotoje laboratorijoje, todėl investuojant stambias sumas, būtina to nepamiršti.
Po šios be galo įdomios diskusijos klubo nariai užsidegė noru tęsti pažintį su brangiaisiais akmenimis p. A. Kleišmanto brangakmenių muziejuje, kurio dalį kolekcijos diskusijos dalyviai pamatė klube, bei juvelyrikos salone „Du safyrai“ Kaune.
