2006 m. spalio 30 d. klubas “Pinigų srautas” savo narius bei kviestinius svečius sukvietė į renginį, kuriame pranešimą „Fiskalinės politikos taisyklės valdžioms pažaboti“ skaitė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, VU Ekonomikos fakulteto, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas bei pripažintas mokslininkas dr. Raimondas Kuodis.
Dr. R. Kuodis seminarą pradėjo nuo siūlymų priimti tam tikras fiskalinės politikos taisykles, t.y. savotišką gero elgesio viešųjų finansų srityje kodeksą, kurios padidėtų išvengti politinių verslo ciklų, panaikintų struktūrinį biudžeto deficitą bei praktiką metų viduryje peržiūrėti biudžetą.
Nuo pat septintojo dešimtmečio dauguma išsivysčiusių valstybių didindamos išlaidas, didino valstybių skolas. Didinti valstybės skolą politikams leidžia trumparegiški rinkėjai, kuriems socialiai orientuoti valdžios žingsniai prieš rinkimus daro didesnį įspūdį, tačiau destabilizuoja ekonomiką.
Suvokus, kad politikai gali manipuliuoti ekonomika politinės naudos gavimo tikslais, gimė naujoji politinės makroekonomikos disciplina, paneigusi J. M. Keinso teorinę prielaidą, jog valdžia trokšta stabilumo. Ši disciplina bando paaiškinti, kodėl politikai turi polinkį didinti valstybės skolą, mėginimus pagyvinti ekonomiką prieš pat rinkimus ir susiveržti diržus po rinkimų, taip pat rekomenduoja fiskalinės politikos taisykles, apsaugančias nuo politikų „žaidimų“ su valstybės išlaidomis siekiant asmeninių savanaudiškų tikslų.
Empiriniai duomenys rodo, kad Lietuvos politikai smarkiai serga šiomis „ligomis“, todėl yra būtina konstituciškai, įstatymu ar tarptautinėmis sutartimis įtvirtinti fiskalinės politinės taisykles, kurios iš esmės gali būti trijų tipų:
a) subalansuoto biudžeto ar deficito taisyklės (pvz., pajamų ir išlaidų balansas),
b) skolinimosi taisyklės (pvz., draudimas skolintis šalies viduje ar iš centrinio banko),
c) skolos ar rezervų taisyklės (pvz., apribojimai valstybės skolai).
Lietuva po įstojimo į ES turi laikytis išorinių fiskalinės politikos taisyklių – ES sutarties ir Stabilumo bei augimo pakto, tačiau nesąžiningiems Lietuvos politikams jų nepakanka, ką rodo sistemingi išlaidų didinimai prieš rinkimus, pastovūs biudžeto perskirstymai metų viduryje, metai iš metų besitęsiantys biudžetų deficitai. 2005 metais Tarptautinis valiutos fondas siūlė Lietuvai priimti Atsakingumo fiskalinėje srityje įstatymą, tačiau šis siūlymas Lietuvos politikų palaikymo nesulaukė, nes tai iš esmės tolygu partijų finansavimo sugriežtinimui ar politinės reklamos ribojimui ar net uždraudimui.
Nežiūrint to, anot. dr. R. Kuodžio, griežtesnės taisyklės yra būtinos, tačiau joms priimti reikia pakankamai plotinės valios, kurios Lietuvoje paprastai padaugėja po reikšmingesnių ekonominių krizių.
