2007 m. lapkričio 19 d. klubas „Pinigų srautas“ organizavo renginį, kuriame pranešimą tema „Lietuvos ekonomikos apžvalga“ skaitė DnB Nord banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka. Į renginį atvyko ir SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė, aktyviai dalyvavusi diskusijoje. Auditorija šį kartą buvo ypač aktyvi, todėl renginys tęsėsi net keletą valandų.
Pirmojoje pranešimo dalyje J.Rojaka pateikė 2005 – 2007 m. makroekonominę mūsų šalies ir Latvijos bei Estijos ekonomikos analizę. Pranešėja konstatavo, kad Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos ūkio plėtra 2006 – 2007 m. išliko labai sparti, tačiau šiose 3 Baltijos šalyse nepavyko suvaldyti infliacijos ir kainų augimo. Lietuvoje infliacija per 2007 m. 10 mėnesių pasiekė grėsmingą 7,6% ribą, nors ir buvo mažesnė negu Latvijoje (13,2%) ir Estijoje (8,5%). Sparčiausiai Lietuvoje iki 2007 m. spalio mėnesio brango: maisto prekės 15,8%; būstas, vanduo, elektra 12,4%; tabakas 11,6%; restoranai ir viešbučiai 10,6%; švietimas 9,7%; sveikatos apsauga 7,8%; kitos prekės, paslaugos 6,4%; transportas 6,2%; alkoholiniai gėrimai 5,7%
Atpigo per tą patį laikotarpį: poilsio ir kultūros renginiai 0,5%; apranga ir avalynė 5,3%; ryšio paslaugos 7,2%;
Kalbant apie infliaciją buvo pažymėta, kad šiuo metu Mastrichto kriterijaus netenkina trečdalis ES narių, todėl aukštas infliacijos lygis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rodo ir bendras ES tendencijas.
Analitikė pateikė duomenis apie Baltijos šalių darbo našumo ir darbo užmokesčio pokyčius 2005 – 2007 metais, iš kurių matyti, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje darbo kaina kilo greičiau už darbo našumą. Antai, Lietuvoje 2005 m. darbo užmokestis bei darbo našumas didėjo vienodai ir išaugo po 11%, 2006 metais darbo užmokestis išaugo 18%, o našumas 13%, ir dar labiau šis atotrūkis padidėjo per 2007 m. I pusmetį, darbo užmokesčiui išaugus 21%, o darbo našumui – tik 14%. Ši atotrūkį skatino kvalifikuotos darbo jėgos emigracija – nors dirbančiųjų skaičius Lietuvoje dėl imigracijos ir didėjo, tačiau į mūsų šalį dažniausiai atvykdavo mažai kvalifikuoti darbininkai, kurių apmokymui reikėjo daug laiko ir resursų. Pažymėtina, kad net esant tokiam sparčiam darbo užmokesčio augimui minėtose Baltijos šalyse, atlyginimai jose išlieka keliskart žemesni nei Vakarų Europos valstybėse.
Nebloga yra minėtų Baltijos šalių eksporto būklė, ypač Latvijos, kurios prekių ir paslaugų eksporto augimo tempai per 2007 m. I pusmetį pasiekė 23,7% ir kuri ženkliai aplenkė Lietuvą ir Estiją – ten šis rodiklis buvo atitinkamai 6,5% ir 8,8%. Užsienio investicijų į Lietuvą sraute dominuoja paskolos, kurių suma per šių metų I pusmetį sudarė 5 mlrd. 559 mln. Lt ir tai beveik 2,5 karto viršijo tiesioginių užsienio investicijų į mūsų šalį sumą, kuri siekė 2 mlrd. 266 mln. Lt. Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą srautas jos bendrajame vidaus produkte (BVP) per 2007 m. I pusmetį sudarė 5,3%.
Reziumuodama pirmąją pranešimo dalį analitikė pateikė 2000 – 2007 m. duomenis apie Lietuvos ūkio pelningumą. Iš šių duomenų matyti, kad per minimą laikotarpį mūsų šalies ūkio pelningumas nuolat augo ir, jeigu 2000 m. šis rodiklis tesiekė 1,1%, tai per 2007 m. I pusmetį sudarė 7,8%.
Antroji pranešimo dalis buvo skirta Lietuvos ūkio sektorių apžvalgai. Pranešėja pateikė auditorijai detalius duomenis apie Lietuvos ūkio struktūrą, apie atskiruose ūkio sektoriuose sukurtą pridėtinę vertę, jų darbo kaštus ir pelningumą, plačiau papasakojo apie statybos sektoriaus plėtrą, apie spartų chemijos pramonės darbo našumo augimą.
Trečioji ir paskutinė pranešimo dalis buvo skirta Lietuvos kreditavimo ir būsto rinkos apžvalgai. Analitikė konstatavo, kad skolinimosi karštligė mūsų šalyje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, neslopsta, tik Lietuvoje ir Estijoje įspūdingai augo vartojimo paskolos, o Latvijoje – būsto. Klausytojams buvo pateikti 2005 – 2007 m. I pusmečio duomenys apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąją šalies skolą. Iš jų matyti, kad mūsų šalies bendroji skola šiuo metu sudaro 66% BVP. Šiuo rodikliu Lietuva ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, kurių bendroji valstybinė skola sudaro atitinkamai 124% ir 104% BVP. Pasak J.Rojakos, mūsų šalies įsiskolinimo lygis dar nėra aukštas, tačiau sparčiai kyla.
Baigdama pranešimą analitikė nurodė, kad būsto rinkoje bręsta permainos ir, nors Lietuva išsiskiria iš likusių Baltijos kaimynių menka naujo būsto pasiūla, tačiau statistika neberodo paklausos perviršio.
