Bankai tebesėja nerimą

Per praėjusius metus Lietuvoje itin padaugėjo būsto paskolas paėmusių, su kredito grąžinimo problemomis susidūrusių ir per varžytines būstą praradusių žmonių skaičius. Antstolių teigimu, už skolas parduodamų nekilnojamojo turto (NT) objektų gerokai padaugėjo, pirkėjų domėjimasis jais taip pat išsaugo, todėl įvykdytų varžytinių skaičius ir šiemet išlaiko augimo tendencijas.

Siekdami atgauti skolas bankai vis dažniau kreipiasi į Centrinę hipotekos įstaigą ir prašo leisti parduoti įkeistą NT. Vien pernai hipotekos teisėjas priėmė trečdaliu daugiau tokių nutarčių nei 2009-aisiais ir 7 kartus daugiau nei prieškriziniais 2008-aisiais. Iš viso pernai šalyje veikiantys komerciniai bankai per varžytines pardavė 483 butus ir 1337 žemės sklypus, kuriuos su paskolomis buvo įsigiję per tūkstantį fizinių ir juridinių asmenų.

Daugiausia šių objektų hipotekos teisėjas leido parduoti to prašančiam bankui „DnB Nord“, kuris dalydamas paskolas save pristatydavo kaip itin konservatyvų ir atsargų banką, neretai dėl to paskolos šiame banke būdavo brangesnės. Tačiau 2010 m. šis bankas iš varžytinių pardavė 151 butą ir 475 žemės sklypus ir tapo labiausiai skolininkams baimę keliančiu kreditoriumi.

Antrasis bankas, aktyviai savo klientų turtą parduodantis per varžytines, – SEB. Pernai hipotekos teisėjas leido jam parduoti 52 butus ir 326 žemės sklypus. Trečioje vietoje – „Swedbank“, pardavęs 64 butus ir 145 žemės sklypus. 66 butus iš varžytinių taip pat pardavė šiuo metų aktyvią būsto kreditavimo politiką vykdantis bankas „Nordea“, 46 – bankas „Danske“.

Tai, kad situacija negerėja ir bankų iš varžytinių parduodamo turto gali tik daugėti, rodo ir augančios skolos kredito įstaigoms. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gyventojų pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms šių metų sausį siekė 1,5 mlrd. litų ir kas mėnesį vidutiniškai padidėja 70 mln. litų. Įsiskolinusių žmonių skaičius kinta nesmarkiai – kredito įstaigoms skolingi 57 tūkst. asmenų. Įmonių skolos bankams taip pat išlieka milžiniškos – iš viso 3,57 mln. litų. Skolingų įmonių skaičius taip pat siekia apie 57 tūkst.

Dr. Audriaus Dzikevičiaus komentaras:

Pastaruoju metu NT rinkoje stebime besistabilizuojančias kainas. Tai rodo, kad veikiausiai kainų dugnas jau pasiektas. Tai patvirtina ir praeitų metų pabaigoje gerokai suaktyvėję didesni komerciniai bankai, grįžę prie atsargaus verslo kreditavimo.

Varžytinės – patogus ir palyginti greitas turto realizavimo rinkoje būdas, tinkantis tais atvejais, kai įkeisto turto vertė itin viršija pradelstų skolų, palūkanų ir delspinigių sumą, t. y. kai yra pakankamai erdvės kainai per varžytines mažėti tol, kol bus pasiektas sandoris ir gautų už objektą pinigų pakaks visoms suinteresuotoms pusėms. NT pirkėjai varžytinėse turi šansą norimą objektą įsigyti žemesne kaina nei tiesioginių derybų būdu, tačiau tokiam būdui reikia skirti daugiau laiko bei turėti pinigų už įsigytą objektą sumokėti.

Augantis varžytinių skaičius toliau rodo prastėjančią namų ūkių padėtį, kurią palaiko didelis nedarbas, smarkiai kritusios pajamos, nesugebėjimas vykdyti fiksuotų finansinių įsipareigojimų. Nežiūrint to, kad Lietuvos ūkis fiksuoja pirmuosius teigiamus ekonominio atsigavimo ženklus, didelė dalis namų ūkių šiuo metu vis dar yra krizinės būklės, kurią dar labiau aštrina didelės sąskaitos už šildymą. Pirmuosius ekonominio šalies augimo vaisius namų ūkiai pajunta gerokai vėliau nei verslas.

Pastaroji finansinė krizė primena ir tiesiog rėkia mums, kad skolintis reikia atsargiai, kitaip galima likti be nieko. Venkite trumpalaikių vartojimo paskolų, o imdami ilgalaikes paskolas įvertinkite savo šeimos narių pajamų stabilumą ir jų jautrumą blogiems laikams, kas mėnesį pasilikite atsargą, kuri lieka po įprastų namų ūkio išlaidų, apmokėjus planuojamos paskolos palūkanas ir dalinius grąžinimus, taip pat turėkite rezervą juodai dienai, su kuriuo galėtumėte išsilaikyti 6–12 mėnesių negaudami pajamų, apdrauskite būsto paskolą paskolų draudimu, atsitikus bėdai, paskolos įmokas ir palūkanas ribotą laiką už jus gali mokėti valstybė, tačiau visuomet verta patiems ar su konsultantu įsivertinti papildomą draudimo naudą ir išlaidas.

Visą straipsnį galite rasti: http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/auga-turta-prarandanciu-banku-skolininku-armija-336086 ]]> https://www.pinigusrautas.lt/vilniaus-diena-banku-skolininku-armija/feed/ 0 https://www.pinigusrautas.lt/ecb-prezidentas-krize-baigesi/ https://www.pinigusrautas.lt/ecb-prezidentas-krize-baigesi/#comments Sat, 10 Jul 2010 11:23:04 +0000 http://www.pinigusrautas.lt/?p=62 Investicinis seminaras „Ar Lietuvoje – palankus investicijų apmokestinimo režimas?“

Gerbiamieji,

Kviečiame Jus į klubo „Pinigų srautas“ pirmąjį viešą pavasarinį renginį-seminarą tema: „Ar Lietuvoje – palankus investicijų apmokestinimo režimas?“.

Seminaro tikslas

– išsiaiškinti, ar Lietuvoje – palankus investicijų apmokestinimo režimas investiciniams fondams;

– išsiaiškinti mokestinius aspektus steigiant investicinį fondą;

– UAB ar investicinis fondas?

– mokestiniai aspektai Liuksemburge, Olandijoje ir t.t.

Seminaro planas

– dr. Audrius Dzikevičiaus pranešimas apie investicinių fondų steigimą Lietuvoje;

– dr. Andriaus Paulausko pranešimas apie investicijų apmokestinimo režimą Lietuvoje;

– svečių komentarai, pastabos, atsakymai į dalyvių klausimus.

Viešas klubo „Pinigų srautas“ renginys.

Prašome registruotis, platesnė informacija prisegtame dokumente>>>

Pradžia : 2011-05-02 18:30

Žyma: Audrius Dzikevičius

Gaudrius DZIKARAS, “Pinigų karta” žurnalistas

Auksiniais papuošalais dabinosi Egipto faraonai, dėl šio tauraus metalo XVI a. konkistadorai keliavo į Pietų ir Centrinę Ameriką, o XIX a. JAV kilo tikra aukso karštinė. Per žmonijos istoriją iki 2010 metų buvo iškasta 161 tūkstantis tonų aukso.

Noras pačiupinėti brangųjį metalą didelis, tačiau pirmiausiai kreipiamės į ekspertą. Mums patarti sutinka VGTU Finansų inžinerijos katedros docentas, klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Audrius Dzikevičius.

Ekspertas

Nusprendus investuoti į auksą pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į dabartinę aukso kainą ir jos istoriją. Šiuo metu aukso kaina yra netoli savo istorinių aukštumų ir aš asmeniškai šiuo metu į auksą investuoti neskubėčiau.

Bet, iš kitos pusės, jei žmogus baiminasi pinigų nuvertėjimo ir sutiktų rizikuoti investuodamas į šiandieninės kainos auksą, tai jis turėtų tris galimybes:

Pirma galimybė – įsigyti atitinkamą gramų skaičių fizinio investicinio aukso, kuriuo prekiauja tiek komerciniai bankai, tiek lombardai, tiek kelios juvelyrinės parduotuvės. Bėda ta, kad jį reikia saugoti banko seife, už tai mokėti pinigus, o tai gan brangiai kainuoja, jei, tarkim, skaičiuosime metines išlaidas.

Antra galimybė – paprastesnė. Galima įsigyti fondo, investuojančio į auksą ir su juo susijusius aktyvus, investicinių vienetų.

Trečias būdas – įvairios išvestinės finansinės priemonės, kurios taip pat investuoja į su auksu susijusius aktyvus. Pavydžiui, tai galėtų būti ateities sandoriai dėl aukso kainos. Tik tokioms investicijoms reikėtų didesnių sumų.

Investuojant į fizinį investicinį auksą reikia susirasti visą galimą pasiūlą ir palyginti kainas, nes skirtingi tiekėjai gali siūlyti skirtingas aukso kainas gramais. Visi pardavėjai tikina, kad parduoda investicinio aukso kokybės auksą ir tuo abejoti nevertėtų. Pardavėjas privalo išduoti visus aukso kokybę liudijančius dokumentus.

Pirkimo procesas

Šiandien mus domina būtent fizinis investicinis auksas, tad, kaip patarė ekspertas, susisiekiame su auksu prekiaujančiomis įmonėmis. Pasirodo viskas gana paprasta.

Įsigyti investicinio aukso luitelių galima vos per keletą minučių – užtenka apsilankyti investiciniu auksu prekiaujančioje parduotuvėje viename sostinės didžiųjų prekybos centrų. Čia galima rasti aukso luitų nuo 1 iki 100 gramų. 1 gramo luitelis kainuoja 162 Lt, kai tuo tarpu 50 gramų – 4 913 Lt (1 gramo kaina – 98,26 Lt). Kainų skirtumas išties didžiulis. Apžiūrėjus pasiūlą paaiškėja, kad lygiai 1000 Lt išleisti nepavyks – reikia derintis prie esamų luitelių svorio. Labiausiai mums tinka 10g luitelis, kainuojantis 1112 Lt.

Perkant investicinį auksą gaunamas Lietuvos prabavimo rūmų kokybės sertifikatas, užtikrinantis, kad tai yra aukščiausios kokybės auksas. Įmonė siūlo ir kitas paslaugas – tai aukso saugojimas įmonės seifuose (metinė tokio saugojimo kaina nepriklausomai nuo kiekio – 150 Lt), o taip pat – taupymo programa.

Jei šiandien įsigysime 1g aukso luitelį už 162Lt, tai po savaitės sugalvoję jį parduoti susigrąžintume vos 104 Lt. Tačiau jei norime didinti turimo aukso kiekį, tuomet mažesnį luitelį galime grąžinti už ir už jį gauti tos dienos pardavimo kainą.

Patogu, tačiau nesustojame ties pirmu pasiūlytu variantu. Ieškome toliau ir surandame kitą įmonę, užsiimančią investicinio aukso prekyba. Ši įmonė negali pasiūlyti aukso iš karto – užsisakius reikėtų palaukti nuo 7 iki 10 dienų, kol norimas kiekis atvyks iš Vakarų Europos, tačiau kainos šiek tiek patrauklesnės.

10 gramų luitas čia šiandien kainuoja 314 eurų (1084,18Lt pagal buhalterinį euro kursą). Pardavėjai įspėja, kad didesnę investicinę vertę turi didesnio nominalo luitai. Jau įsigyjant 50g aukso luitą 1g kaina gan nedaug skiriasi nuo jo vertės perkant 1kg. 50 gramų luitas kainuoja 1389 eurus (viso – 4795,94Lt, o 1 gramo vertė – 95,92Lt), o 1kg luito kaina – 27315 eurų (94313,24Lt, o 1g vertė – 94,32Lt).

Nors auksas klientą pasieks tik po geros savaitės, kasdieniniais kainų svyravimais rūpintis nereikia – pirkėjo pageidaujamu metu kaina užfiksuojama ir būtent ją reikės sumokėti, kai jis bus pristatytas. Perkant aukso luitui iki 100g užstatas neprašomas. Aukso perdavimas paprastai vykdomas užsakovo pasirinkto banko ofise, kad žmogus iškart galėtų pasidėti jį į seifą.

Apsisprendžiame ir „1000 Lt“ rubrikai pasirenkame du variantus – 10g investicinio aukso luitą už 1086,18Lt ir 50g luitą, kainuojantį 4795,94Lt. Žinoma, investicijos atsipirkimą skaičiuosime nuo lygiai 1000Lt kainavusios dalies – koks tas atsipirkimas bus, sužinosite stebėdami šią rubriką ateityje.

Mūsų pirmoji investicija:

Žyma: Audrius Dzikevičius

Klubas „Pinigų srautas“

Naujienos Apie klubą Klubo nariai Renginių tvarkaraštis Renginių apžvalgos Žiniasklaidoje Investicijos Kontaktai Andrius Šuminas Prezidentas Darius Simanavičius Viceprezidentas Audrius Dzikevičius Viceprezidentas Visvaldas Višniakovas Viceprezidentas Skirmantė Naglytė Viceprezidentė Vitalijus Malychinas Klubo narys Gintarė Krivickaitė Klubo narys Valerijus Ovsianikas Klubo narys Ignas Pranskevičius Klubo narys Rasa Butkevičiūtė Klubo narys