Diskusijoje dalyvavo investicijų valdymo bendrovės “Prudentis” vadovas Audrius Balaišis, investicijų valdymo bendrovės “Synergy Finance” investicijų skyriaus vadovas Artūras Milevskis, nekilnojamojo turto tarpininkavimo bendrovės “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimo departamento vadovas Saulius Vagonis bei prabangaus nekilnojamojo turto plėtros kompanijos “Baltic Sotheby’s International Realty” bendrasavininkas Paulius Gebrauskas.

Diskusijos metu buvo perskaityti du pranešimai bei diskutuojama apie geriausias investicines galimybes šiais metais pradedant nuo vertybinių popierių rinkos iki nekilnojamojo turto nuomai.
Diskusijos įžvalgas dr. Audrius Dzikevčius taip pat pristatė apibendrinamoje diskusijoje kartu su Romu Švedu, Roku Grajausku, Andriumi Tapinu bei Kristinu Taukačiku, moderuojant žurnalo „Valstybė“ redaktoriui Eduardui Eigirdui.

Klubą atstovavo jo prezidentas Darius Simanavičius bei viceprezidentas dr. doc. Audrius Dzikevičius. Jie kartu pasikeisdami žaismingai dėstė bei iliustravo tokias finansinio švietimo temas kaip pinigai, jų istorija ir jų vertė, kaip atskirti aktyvus nuo pasyvų, kokie yra esminiai jų skirtumai bei vertės augimo / praradimo grafikai, kas yra finansinių priemonių portfelis, kaip suprasti riziką bei kasdieniai patarimai ugdant ir bandant finansinio savarankiškumo pagrindus.
Be kita ko klubas “Pinigų srautas” yra parengęs seriją straipsnių vaikams finansinio savarankiškumo temomis, kurie yra publikuojami klubo bei “Pinigų bites” svetainėje.

Pastaruoju metu pastebimas aktyvus domėjimasis saulės energetika.

Nors Lietuva ir neturi tokių saulės spinduliuojamų išteklių kaip Ispanija, tautiečius ši sritis masina vis labiau ir labiau. Didžiausią įtaką tam turi šiemet patvirtintas ir 12 metų galioti turintis saulės kolektorių sukauptos elektros energijos supirkimo tarifas, siekiantis nuo 1,44 Lt/kWh iki 1,8 Lt/kWh. Baltwind atstovai, sulaukiantys vis daugiau ir daugiau užsakymų dokumentacijai ruošti ir saulės kolektoriams įrengti, teigia, kad kolektorių kaina pastaruoju metu yra žymiai sumenkusi. Tad grubiais paskaičiavimais investavus 160 tūkst. Lt (PVM neįskaičiuotas) galima įsirengti patikimą 30kW galios saulės elektrinę, kurios atsipirkimas atsižvelgus į visus šiandien galiojančius faktorius neturėtų būti ilgesnis nei 5-6 metai. Visgi prieš apsisprendžiant tapti saulės energijos gamintoju vertėtų įvertinti ir kylančias rizikas, tokias kaip nepakankamas apibrėžtumas dėl kainų nustatymo ateityje, ilgo dokumentų derinimo, kolektorių silpnėjimo laike (generavimo sumenkimo po kelių metų) bei netvirto bankų požiūrio į tokių projektų finansavimą.

Renginys susilaukė didelio susidomėjimo ir ilgų diskusijų. Pabaigoje buvo prieita išvados, kad tai perspektyvi ir pelninga verslo sritis jei dabar galiojantis supirkimo tarifas nebus keičiamas.

Pagrindinė išvada yra ta, kad Lietuvoje elektroninė prekyba yra vis dar nepopuliari. Daugelis Lietuvos žmonių vis dar nesinaudoja elektroninėmis parduotuvėmis dėl menkų informacinių technologijų įgūdžių, kitiems pirkėjams svarbu „gyvai“ apžiūrėti prekes, todėl elektroninės prekybos mastai neauga taip, kaip kituose labiau išsivysčiusiose valstybėse. Taigi, norint sukurti sėkmingą el. prekybos verslą būtina rasti nišines sritis, kurios galėtų būti patrauklios tam tikrai žmonių grupei.

Šį kartą buvo nagrinėjma investicija į miškus.

Savo daugiamete patirtimi dalinosi Kazimieras Šiaulys. jau daugiau kaip 15 metų auginantis bei prižiūrintis miškus ir užsiimantis medienos verslu. Pasak jo, į miškų plotus investavęs žmogus gali išgyventi savarankiškai vien tik  iš tokios veiklos, jei valdo apie 500 ha miško. Tiesa, kaip visur, taip ir čia, turėtų būti laikomasi diversifikavimo taisyklės ir nuosavybės teise valdomi miškai  turėtų būti skirtingo amžiaus (jaunuolynai, pusamžiai, pribęstantys ir brandūs).Šios srities privalumas yra tai, kad nėra apribojimų, kiek hektarų Miško paskirties žemės gali turėti vienas fizinis ar juridinis asmuo.  

Sužinojom, kokios medžių rūšys laikytinos gera investicija, o kurios nepageidaujamos, kaip, pavyzdžiui,- baltalksnis, nes užgožia kitus medžius. Beje, jaunuolynai reikalauja daug priežiūros, o yra rūšių, kurių kanopiniai miško žvėrys ir kiškiai visiškai nemėgsta. Skirtingos medžių rūšys turi skirtingą brandos amžių, pvz: ąžuolas -121 m.,  pušis – 101 m., eglė 71 m., beržas – 61 m., drebulė -41 m. Medžių amžius yra labai aktualus, nes tik brandų mišką galima kirsti plynai, o likus 20 metų iki plyno kirtimo ribos,  jau nebegalimi jokie retinimai. Tuo tarpu pirmas retinimas galimas medžiams, sulaukusiems 20 metų. Investicija į miškus patraukli ir tuo, kad žmonių sveikata bei psichologinė būsena pagerėja. Tam turi įtakos susiliejimas su gamtos harmonija ir poreikis/galimybė daugiau laiko praleisti ramioje aplinkoje (nes privalu laikas nuo laiko „inspektuoti“ savo plotus). Investiciniu aspektu Miškai labai gera investicija ir todėl, kad įsigijus žemę, atitinkančią reikiamus kriterijus,  galima gauti Europos Sąjungos paramą, kuri padengia žymią dalį turimų išlaidų. Kazimieras įvardino kriterijus ir detalizavo įvairius praktinius niuansus, kuo vadovaujantis derėtų rinktis sklypus įsigijimui, jei bus nuspręsta inicijuoti investicijas į tokį verslą.

„Fiziniai asmenys, investuojantys į vertybinius popierius, gali naudotis eile Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų lengvatų“ – uždaroje klubo „Pinigų srautas“ organizuotoje diskusijoje teigė UAB „Amicorp Baltic“ advokatas dr. Andrius Paulauskas. Įstatyme numatyta visa eilė neapmokestinamų pajamų, tačiau kai kurių jų ekonominis pagrindimas yra diskutuotinas. Pavyzdžiui, minėtame įstatyme numatyta, kad neapmokestinamomis pajamomis yra laikomos palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Tokia nuostata neskatina investicijų į įmonių kapitalą, o skatina įmonių plėtrą finansuoti akcininkų paskolomis.

Jeigu turimas kitų ūkio subjektų akcijas perleidžia juridiniai asmenys be pertraukų ne trumpiau kaip du metus turėję daugiau kaip 25 procentus balsų suteikiančių šio vieneto akcijų, tokio turto vertės padidėjimo pajamos neapmokestinamos. Tokia nuostata skatina atitinkamai struktūrizuoti investicijas ir naudotis įstatymų numatytomis mokestinėmis lengvatomis.

Uždaro tipo kolektyvinio investavimo fondo turėjimas suteikia galimybę investuoti investicines lėšas į fondo vienetus, o juos išlaikius ne trumpiau kaip 366 dienas, parduoti investicinio fondo vienetus bei pasinaudoti įstatymuose numatytomis mokestinėmis lengvatomis. Investicinio fondo investicijų vertės padidėjimas taip pat yra neapmokestinamas, todėl – tai puiki galimybė efektyviai planuoti investicijų mokesčius. Tačiau, anot dr. A. Paulausko, šia galimybe verta susidomėti, galint investuoti į fondą ne mažiau kaip 10 mln. litų, kad atsipirktų būtinos fondo valdymo įmonės steigimo ir valdymo sąnaudos.

Daugiau informacijos:

Dr. Audrius Dzikevičius
prezidentas
Klubas „Pinigų srautas“
Mob. +370 616 46431
El. paštas: audrius@pinigusrautas.lt ]]> https://www.pinigusrautas.lt/lietuvoje-palankus-investiciju-apmokestinimas/feed/ 0 https://www.pinigusrautas.lt/rytu-europos-finansu-rinkos/ https://www.pinigusrautas.lt/rytu-europos-finansu-rinkos/#comments Wed, 15 Oct 2008 11:23:06 +0000 http://www.pinigusrautas.lt/?p=88 Kad ir kokios patrauklios atrodytų Rytų Europos šalių finansų rinkos, nė vienai iš jų nepavyks išvengti pasaulinių tendencijų įtakos. Todėl šiuo metu net neverta žvalgytis į bendrovių pelningumą, augimo rodiklius, akcijos kainos ir pelno santykį bei kitus investuotojams svarbius rodiklius. Šie duomenys nublanksta prieš gerokai galingesnę jėgą – nuotaikas pasaulio rinkose. O jos labai nestabilios – net keliasdešimt procentų siekiantys akcijų kainų svyravimai per dieną jau nebestebina.

Pasitikėjimo krizė

„Tačiau tai yra ne akcijų krizė, o finansų rinkų dalyvių pasitikėjimo krizė“, – įsitikinęs Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.

Anot jo, savo blogybes apnuoginusios JAV būsto paskolų rinkos ir su ja susijusių pasekmių ratilai šiuo metu  stipriai jaučiami visame pasaulyje. Rytų Europos regiono finansų rinkos nėra išimtis. Todėl jų perspektyvos siejamos su didžiųjų pasaulio valstybių pastangomis atstatyti pasitikėjimą finansų rinkose. Svarbiausi pasaulio centriniai bankai jau ėmėsi išskirtinių tarpusavyje suderintų veiksmų mažindami palūkanų normas, didžiosios valstybės paskelbė skiriančios šimtus milijardų dolerių finansų rinkoms gelbėti. Jei šios priemonės padės apraminti ties isterijos riba balansuojančias finansų rinkas, tai apdairus investuotojas jau dabar gali pradėti žvalgytis, kur ateityje bus didžiausios galimybės uždirbti. Jei dabartinė padėtis finansų rinkose vis tik peraugtų į depresiją, apie akcijas reikėtų pamiršti ilgam.

Linkusiems tikėti rinkų atsigavimu M. Buivydas primena, kad akcijos dabar yra istoriškai pigios, nors ir nepasiekė tų žemumų, į kurias buvo nusiritusios po informacinių technologijų akcijų burbulo sprogimo 2000 m. Šiuo metu daugelio Rytų Europos akcijų kainos ir pelno santykis (vadinamasis P/E rodiklis) yra vienženklis. Įprastinėmis sąlygomis – tai vienas iš ženklų, kad akcijos nėra pervertintos.

Skirtinguose etapuose

Be to, specialistai siūlo atkreipti dėmesį, kad regiono valstybės yra skirtinguose ekonomikos ciklo etapuose, todėl ir perspektyvos uždirbti akcijų rinkose gali būti nevienodos. Pavyzdžiui, infliacijos šuolis ir pasitikėjimo nuosmukis Vengrijoje prasidėjo anksčiau nei kitose regiono valstybėse. Tarp Baltijos šalių ekonomikos lėtėjimo pirmiausia išryškėjo Estijoje, o vėliau Latvijoje bei Lietuvoje. Tačiau M. Buivydas nesiryžo prognozuoti ar šiose šalyse akcijų rinka pradės atsigauti anksčiau nei kitose.

Aurelijus Burda, „Orion Securities“ Kapitalo rinkos strategijos vadovas, taip pat siūlo atsižvelgti į šalių išsivystymo lygį. Naujosios ES šalys vejasi senąsias ir artėja prie bloko vidurkio. Tačiau tai vyksta skirtingu greičiu. Išnaudodamos laikinus pranašumus (pvz., pigią darbo jėgą) sparčiau vystosi tos šalys, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 50% ES rodiklio vidurkio.

„Todėl labiau išsivysčiusias regiono šalis tokias kaip Slovėnija, Čekija ar net Baltijos valstybes turbūt reikėtų priskirti bręstančioms, o ne kylančioms rinkoms“, – rekomenduoja A. Burda.

Remiantis šiuo rodikliu spartesnio augimo galima tikėtis Bulgarijoje, Rumunijoje, iš dalies Balkanų šalyse.

Rusija – rizika ir nafta

Rusijos rinką šiuo metu geriausiai apibūdina du rodikliai – politinė rizika ir naftos kaina. Nors vertinant pagal santykinius rodiklius Rusijos akcijos šiuo metu absurdiškai pigios, abu minėti rodikliai kol kas šiai rinkai nepalankūs ir ji skendi rekordinėse žemumose.

„Vis tik sukauptos didelės pajamos iš naftos verslo gali leisti Rusijai tapti laimėtoja šios krizės sąlygomis“, – prognozuoja M. Buivydas.

Pasak specialistų, tokios žemos akcijų kainos regione būtų pateisinamos tik tuo atveju, jei įmonių pelningumas iš tiesų smarkiai sumažėtų. Priešingu atveju akcijų kainos turėtų gerokai šoktelėti.

Daugiau informacijos:

Audrius Dzikevičius,

prezidentas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 616 46431

El. paštas: audrius@pinigusrautas.lt
Rimantas Pilibaitis

viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 620 45085

El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt

Pranešėjai portale Delfi paskelbė pranešimus bei tiesioginėje internetinėje konferencijoje atsakė į skaitytojų klausimus.

Lietuvos ekonomika žengia į plėtros lėtėjimo etapą, kuris taps rimtu išbandymu didelei daliai šalies įmonių bei gyventojų, konstatuoja žymiausi šalies ekonomikos ekspertai.

„Šį kartą šalies ūkio plėtros lėtėjimo ciklas bus ilgalaikis, jis užsitęs iki 2010 metų imtinai“, – prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak ekspertų, Lietuvos ekonomikai koją kiša įsismarkavusi infliacija, mažėjantis eksporto konkurencingumas, nepakankamos investicijos į našumo didinimą, silpna ekonominė politika.

„Matau realią ekonominės krizės grėsmę Lietuvoje. Viena jos priežasčių – silpna šalies ekonominė politika. Krizė labiau pasijus kitais metais, o labiausiai palies į vidaus rinką nukreiptus sektorius“, – teigia DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Ekspertams nerimą kelia nepalankios pasaulinės tendencijos – verslui bei gyventojams tenka įveikti didėjančių naftos, žaliavų, maisto produktų kainų iššūkį.

Grėsmingai atrodo elektros kainų šokas po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, elektros kainos padvigubėjimas Lietuvos infliaciją padidintų apie 3 proc., ūkio augimas sumažėtų panašiu mastu.

„Reikšmingas energijos pabrangimas gali neigiamai paveikti gyventojų ir įmonių lūkesčius dėl ūkio ateities, žmonės pradės daugiau taupyti, mažiau vartoti“, – nurodo R. Kuodis.

Sunkumų patiria ir vienas iš pagrindinių pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos variklių – nekilnojamojo turto bei statybų sektorius. Pasak DnB NORD grupės ekonominių tyrimų vadovo Vadimo Titarenkos, realiosios būsto kainos jau krenta dėl infliacijos. Kaip jos keisis ateityje priklausys nuo bendro ekonominio augimo, infliacijos, žmonių pajamų ir lūkesčių, statytojų aktyvumo didinant sektoriaus darbo našumą.

Ekonomikos ekspertai pasiūlė būdus, kaip ekonomikos plėtros lėtėjimo metu turėtų elgtis Vyriausybė, verslas bei gyventojai, kad įveiktų galimas neigiamas pasekmes.

Anot R. Rudzkio, greičiausią efektą duotų biurokratinių kliūčių naikinimas, pramoninių parkų išplėtojimas, paskatų sistemos aktualiausioms investicijoms taikymas bei valstybės kontaktų su potencialiais investuotojais suaktyvinimas.

„Smulkiam verslui reikalinga konsultacinė-informacinė valstybės pagalba užmezgant kontaktus su užsienio partneriais. Tikslingos ir mokestinės lengvatos“, – įsitikinęs R. Rudzkis.

Konferencijos medžiaga bus publikuojama žurnale „Valstybė“.

Rimantas Pilibaitis

viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 620 45085

El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje.

Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai. Klubo „Pinigų srautas“ organizuotoje diskusijoje vertybinių popierių rinkos profesionalai greito rinkų atsigavimo neprognozavo, tačiau užtikrino, kad net ir investavimo sunkmečiu yra galimybių uždirbti.

Anot investicijų valdymo UAB „Prudentis“ generalinio direktoriaus Audriaus Balaišio, investuojantiesiems Lietuvoje sunkusis periodas gali užtrukti iki kitų metų vidurio. Bendrovėms teks įveikti brangstančios darbo jėgos, žaliavų ir energetinių išteklių iššūkius. Dėl didėjančių kainų sunkumų gali turėti į vidaus vartojimą orientuotos bendrovės, bankai – jų pelnas nebedidės taip sparčiai kaip iki šiol.

Kelias negandoms įveikti

„Tačiau net ir sunkiausiu laikotarpiu bus bendrovių ir sektorių, kurių šie sunkumai nepaveiks“, – nurodo A. Balaišis.

Kaip tiesiausią kelią rinkų negandoms įveikti specialistai nurodo žaliavų gavybos ir perdirbimo bendroves. Joms dabartinis žaliavų kainų bumas – tik į naudą. Būtent į žaliavų ir energetinių išteklių sektorių suplūdo iš sąstingio apimtų kredito ir akcijų rinkų pasitraukę „karšti“ spekuliaciniai pinigai. Ryškiausias pasikeitusių investicinių srautų rezultatas – kone kasdien naujus rekordus siekiančios naftos kainos. Šią tendenciją, pasak specialistų, dar labiau sustiprina tai, kad žaliavų rinkos per alternatyvių investicijų bei biržose prekiaujamus fondus nesunkiai pasiekiamos daugeliui investuotojų. Žaliavų kainų nesustabdo net ir niūrios didžiausios pasaulio ekonomikos JAV perspektyvos.

„Investuotojai pasiskirstė į dvi stovyklas – vieni teigia, kad pasaulio ekonomikos garvežio vaidmenį perima besivystančios šalys. Kiti tvirtina, kad globalioje pasaulio ekonomikoje visos šalys susijusios, todėl JAV ūkio bėdos turės įtakos ir kitoms rinkoms“, – sako investicijų bendrovės „Aurora Holding“ direktorius Donatas Frejus.

Tačiau jis pripažįsta, kad nors JAV padėtis makroekonominiu požiūriu nepavydėtina, jos akcijų rinka stebina paradoksais. Kovą pasiekusios žemumas JAV akcijų kainos vėl grįžo į  sausį buvusį lygį.

A. Balaišio tvirtinimu, apie krizės JAV pabaigą bus galima kalbėti tuomet, kai sustos mažėjusios JAV nekilnojamojo turto kainos.

„Būstas yra pagrindinis šeimos turtas, ir kai jo vertė mažėja, žmonės neskuba į parduotuves pirkti“, – apie investuotojams reikšmingas amerikiečių nuotaikas kalba A. Balaišis.

Tačiau UAB „JT investicijų valdymas“ portfelių valdytojas Marius Dubnikovas teigia, jog rinkose jau yra optimistinių ženklų, kurie siejami su JAV centrinio banko veiksmais. Istoriškai JAV centriniam bankui nustojus mažinti palūkanas po maždaug trijų mėnesių nustodavo kristi ir akcijų rinkos. O būtent dabar padaugėjo ženklų, kad JAV palūkanos veikiausiai nebebus mažinamos.

Pasak M. Dubnikovo, jei ir didžiųjų bankų rezultatai parodys, kad krizė įveikta, tai akcijų rinkoje galima laukti spartaus atsigavimo. Tuomet greičiausiai brangs labiausiai per krizę nukentėjęs finansinis sektorius.

Skirstantiems investicijas geografiškai D. Frejus trumpu laikotarpiu (2-3 m.) siūlo atkreipti dėmesį į Rusiją. Ten akcijos įvertintos mažiau nei, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos regione. Lotynų Amerika dabar mėgaujasi brangių žaliavų vaisiais, tačiau istoriniai duomenys rodo, kad rizika ten didelė – pakilimo laikotarpius keisdavo gilios krizės. Rytų ir Vidurio Europos regioną vis dar traukia susiliejimo su ES arkliukas, tačiau didysis augimas jau praėjo.

Pasak specialistų, šiuo metu investuotojams reikėtų ne sekti bendras rinkų tendencijas, o bandyti atrasti pigių gerų bendrovių akcijų.
Daugiau informacijos:

Rimantas Pilibaitis

viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 620 45085

El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt

Klubas „Pinigų srautas“ surengė seminarą apie investicinį instrumentą, kuris leidžia pasinaudoti kylančiomis degalų ir maisto produktų kainomis ir uždirbti pelno.

Brangstantys degalai ir maisto produktai – tai ne tik stresas piniginei. Investuotojo požiūriu, tai galimybė gauti pelno iš energetikos ir žaliavų kainų kilimo. Klubas „Pinigų srautas“ organizavo seminarą apie investicinį instrumentą leidžiantį uždirbti Lietuvos investuotojams sunkiau pasiekiamose žaliavų rinkose. Vienas iš paprastesnių būdų įsisukti į kainų bumo apimtas žaliavų rinkas – investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF). Tai fondai, kurių investiciniais vienetais panašiai kaip akcijomis prekiaujama biržoje. Jų ypatumas yra tas, kad fondų investicijų vertė susiejama su tam tikru indeksu, pavyzdžiui, biržose prekiaujamų energetikos išteklių ar kitų žaliavų indeksais. Taigi investuotojai uždirba didėjant indeksams, t.y. brangstant naftai, metalams ar maisto produktams.
Pasak „Hansabanko“ finansų maklerio Dariaus Slavinsko, ETF vertė iš esmės gali būti siejama su bet kokiu turtu, kuriuo prekiaujama biržose (akcijomis, obligacijomis ir t.t.). Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu populiariausi būtent su energetikos ir žaliavų kainų indeksais susieti fondai.
„Didėjant naftos kainai, proporcingai didėja ir fondo vieneto kaina“, – fondų populiarumo priežastis nurodo D. Slavinskas.
Palyginti su tradiciniais aktyviai valdomais fondais, ETF mokesčiai yra mažesni ir siekia 0,1-1% nuo investuotos sumos (aktyviai valdomų fondų mokesčiai paprastai sudaro apie 2-3%). Kadangi ETF investicijų vertė susiejama su indeksu, tai investuotojui užtikrina tam tikrą rizikos išskaidymą. Investuojama ne į pavienes akcijas ar žaliavas, o į indeksą sudarantį jų rinkinį. Kadangi ETF investiciniais vienetus galima pirkti ir parduoti biržoje, jie yra likvidesni nei tradicinio fondo vienetai, kurių kaina fiksuojama vieną kartą per dieną ir tik šia kaina galima pirkti arba parduoti.
Investicijų prieskonį galima dar labiau paaštrinti svertiniais ETF. Tokiu atveju fondo vieneto vertė keičiasi labiau nei susieto indekso, pavyzdžiui, naftai pabrangus 1%, fondo vieneto vertė didėja 2%. Tačiau jei nafta pigs, atitinkamai fondo vieneto vertė taip pat mažės dvigubai sparčiau.
„Tokio tipo investicijas galima rinktis spekuliuojant, kai kuri nors rinka smarkiai kyla ir yra didelė tikimybė, kad kilimas dar tęsis“, – nurodo D. Slavinskas.
Yra ir atvirkštiniai ETF, kurių vertė keičiasi priešinga kryptimi nei susieto indekso. Pavyzdžiui, jei investuotojas tikisi, kad finansų krizė dar labiau supurtys akcijų rinkas ir jų kainos mažės, tai jis gali pirkti atvirkštinius su akcijų indeksais susietus ETF.
Kol kas Lietuvoje galima investuoti tik į užsienio biržų sąrašuose esančius ETF. Fondų vienetais per šalies tarpininkus galima prekiauti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įsigyjant akcijas Niujorko ar kitose užsienio biržose. Atsižvelgiant į tarpininkų taikomus komisinius mokesčius į ETF investuojama minimali suma turėtų sudaryti 10.000-20.000 Lt.

Daugiau informacijos:
Rimantas Pilibaitis
viešųjų ryšių darbo grupės vadovas
Klubas „Pinigų srautas“
Mob. +370 620 45085
El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt