Plačiau skaitykite: pirma straipsnio dalis; antra straipsnio dalis;

Pasiekti rekordo padėjo gerėjanti namų ūkių finansinė būklė bei rekordinė – 4,9 mlrd. litų – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas pridėjo: kritus rinkai, investuotojai ėmė pinigus laikyti saugiausiuose instrumentuose – indėliuose, einamosiose sąskaitose.

Be to, pinigų įplaukia ir dėl to, kad ekonomikai atsigaunant kai kurie asmenys parduoda įmones.Bendrovės į plėtrą investuoja atsargiai, tam skiria ne visą sukauptą uždarbį, todėl jų sąskaitose kaupiasi likučiai.

„Laikyti pinigus jų nejudinant – klaida, būtina svarstyti, kaip juos įdarbinti“, – sakė A.Šuminas.

Tie, kuriems patirties ir išmanymo stoka neleidžia investuoti į įmonių akcijas, gali rinktis obligacijas, valstybės platinamus taupymo lakštus.

A.Šuminas atkreipė dėmesį, kad nors obligacijų palūkanos mažos, tačiau jos aukštesnės nei palūkanos už terminuotąjį indėlį ar einamąją sąskaitą. Vis dėlto iš investicijų į obligacijas tikintis uždirbti, reikia jas pirkti ilgesniam laikui. Vadinasi, reikia pasiryžti, kad pinigai, atidėti šiai investicijai, ne vienerius metus turės būti nejudinami. Priešingu atveju visa sukaupta nauda išgaruos.

Vis žemyn leidžiama bankų indėlių palūkanų kartelė davė naudos valstybei. A.Šumino duomenimis, sausį už vienerių metų valstybės platinamus taupymo lakštus siūlytas procentas palūkanų. Per pirmąjį šių metų mėnesį išplatinta 100 mln. litų taupymo lakštų vieneriems metams po procentą. Tuo metu, kai valstybė siūlydavo tik 0,3 proc. palūkanų, taupymo lakštų būdavo išplatinama už milijoną litų.

„Žmonės ieško saugių instrumentų, kad galėtų uždirbti daugiau nei pinigus laikydami terminuotuosiuose indėliuose. Tų, kurie vertindami savo pinigus pradės domėtis alternatyvomis, daugės“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kokią mažiausią sumą tikslinga investuoti į taupymo lakštus, A.Šuminas teigė, jog to pasakyti neįmanoma: „Taupymo lakštui įsigyti reikės mažiausiai šimtinės. O vienam investuoti 10 tūkst. litų ir po metų atsiimti – vienam beverčiai pinigai, kitam – labai dideli“.

Tačiau, anot pašnekovo, klaidinga manyti, kad investuoti galima tik sukaupus didelę sumą. Tą galima tą daryti periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį atidedant ir kaupiant vaiko studijoms.

Kalbant apie tai, kaip „įdarbinti“ turimus pinigus, visuomet paminimas ir nekilnojamasis turtas. A.Šuminas jį kaip alternatyvą bankų indėliams siūlo ne tik tiems, kurie turi sukaupę apvalias sumas, leidžiančias išsyk sumokėti už nusižiūrėtą būstą.

Tie, kas indėliais turi 20, 30 ar 40 tūkst. litų gali pasigerinti turimą būstą, o senąjį – išnuomoti.

Dėl didžiulių nuomos kainų šiandien logiška už sukauptus pinigus pirkti ir pirmąjį būstą. „Tačiau reikia nepamiršti: istorinėse žemumose esančios palūkanos pradės kilti“, – sakė „Pinigų srauto“ prezidentas.

Vis dėlto jei prieš save ant stalo turite krūvelę grynųjų ir svarstote, ar už juokingai mažas palūkanas verta juos nešti į banką, A.Šuminas atsakė vienareikšmiškai: „Nelaikykite pinigų namuose. Bankas bent jau apsaugos nuo vagystės rizikos“.

Šaltinis: Lrytas.lt

Žyma: Andrius Šuminas

Plačiau skaitykite žurnale

„Veidas“

.

Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas

Aukso kaina Niujorke užvakar prekybos pabaigoje toliau augo, nes tauriojo metalo paklausa vis dar didelė, rodo biržų duomenys. Vis dėlto praėjusią savaitę didžiulis aukso kainos kritimas gerokai sujaukė daugelio investuotojų planus.

Užvakar Niujorko „Comex“ biržoje prekybos pabaigoje birželio mėnesio pristatymo ateities sandorių aukso kaina pakilo 25,60 dolerio, arba 1,8 proc., iki 1421,20 dolerio už unciją.

„Didelė tauriojo metalo paklausa buvo netikėta daugeliui rinkos dalyvių ir metalo tiekėjų“, – teigė finansų makleris ekspertas Janas Skoilzas (Jan Skoyles).

Kito JAV finansų eksperto Džuliano Filipso (Julian Phillips) nuomone, padidėjus aukso paklausai jo kaina gali pakilti iki 1480 dolerių už unciją. „Aukso kainų dinamikos varikliu tampa ir išaugusi centrinių bankų paklausa“, – pridūrė Dž.Filipsas.

Auksas paprastai investuotojų vertinamas kaip patikima alternatyva nestabilioms valiutoms ir svyruojančioms kompanijų akcijoms. Šio metalo kaina auga jau 12 metų iš eilės. Tačiau 2012 metais aukso kainos augimas buvo mažiausias per pastaruosius ketverius metus – 7 proc. Per šių metų kovą aukso kaina ūgtelėjo 1,1 proc., tačiau per visą pirmąjį ketvirtį taurusis metalas atpigo 4,8 proc.

Praėjusią savaitę, pirmadienį, aukso rinka smuko iki rekordinio lygio, dar kitą dieną aukso kaina nusmuko iki 1321 dolerio. Tai didžiausias aukso nuvertėjimas nuo pat 1983 metų.

Auksas nesureagavo į įtampą Korėjos pusiasalyje, tačiau jo, kaip investicijos, patrauklumas sumažėjo pasigirdus prognozėms, esą JAV federalinis atsargų bankas greitai nebepirks obligacijų.

Praėjusią savaitę kritusi aukso kaina sukėlė susirūpinimą dėl pasaulio ekonomikos. Kai kurie investuotojai teigia, kad kritusios aukso, naftos ir metalų kainos rodo JAV federalinio atsargų banko ir kitų centrinių pasaulio bankų nesugebėjimą padidinti vartojimo.

Kai kurie analitikai teigia, kad aukso kainos krytis lemia didesnius ekonomikos ar rinkų nuosmukius. Panašiai kaina krito ir 1998 metais žlugus rizikos draudimo fondams, taip pat per 2008-ųjų krizę.

Netrukus į pokyčius sureagavo ir Tarptautinis valiutos fondas. Jis patikslino pasaulio ekonomikos augimo 2013 metais prognozę: ji sumažinta iki 3,3 proc. nuo 3,5 proc. Pasaulio ekonomika 2012 metais augo 3,2 proc. Visa tai kelia klausimų, ar veiksmingai didžiulėmis pinigų sumomis pasaulio ūkį bando gaivinti JAV federalinis atsargų bankas, Japonijos bankas ir kiti pagrindiniai centriniai bankai.

Kritus aukso kainai, šio tauriojo metalo atsargos pasaulio centriniuose bankuose atpigo 560 mlrd. JAV dolerių. Centrinių bankų rezervuose visame pasaulyje šiuo metu yra 31 695 tonos aukso, arba 19 proc. visų pasaulio aukso atsargų.

2011 metų rugsėjį aukso kaina už Trojos unciją buvo pakilusi iki 1923,7 JAV dolerio, o 2013 metų pradžioje viršijo 1700 JAV dolerių.

Andrius Šuminas, Finansų makleris, finansininkų bei ekonomistų įsteigto klubo „Pinigų srautas“ prezidentas:

Yra keletas drastiško aukso kainos kritimo faktorių. Pirmiausia, auksas investuotojų yra mėgstamas ir dažniausiai perkamas tam, kad būtų apsidrausta nuo infliacijos. Pastaruoju metu investuotojai ir tikėjosi didelės infliacijos, tačiau nutiko kiek kitaip – infliacija buvo minimali. Pernai pasaulyje metinė infliacija buvo 2,08 proc., 2013-iųjų prognozė buvo 1,9 proc., 2014-ųjų – 2,1 proc. Investuotojai pamatė, kad infliacija neatsiranda, o iš aukso, kaip investicinio produkto, jokių dividendų negaunama, t.y. investuodamas į šį taurųjį metalą nieko neuždirbi. Tada investuotojai pradėjo dairytis į kitas sritis, juolab kad ekonomika Amerikoje po truputį pradėjo kilti. Europoje ekonomika dar neatsigauna, tačiau JAV vėl tapo paklausios įvairios akcijos. Vadinasi, taurusis metalas tapo ne toks paklausus.

Kita vertus, prie praėjusios savaitės vajaus smarkiai prisidėjo ir tai, kad Kinija paskelbė savo bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. Buvo tikimasi, kad pirmojo ketvirčio augimas sieks maždaug 8 proc., tačiau paskelbta 7,7 proc., o Kinija savo pramonėje naudoja labai daug tauriųjų metalų. Taigi situacija Kinijoje taip pat smarkiai nuvylė investuotojus ir iš karto pradėjo kristi visų spalvotojų bei tauriųjų metalų kainos. Pirmiausia krito vario, paskui – sidabro, kurio ypač gausiai sunaudojama pramonėje. Žinoma, visa tai turėjo įtakos ir aukso kainos kritimui, nes Kinija jo labai daug naudoja, ten jo daug perkama. Vienas dalykas yra aukso rezervai, kitas dalykas – juvelyrikos pramonė, o šioje srityje dar yra ir Indija… Todėl visi šitie dalykai susidėjo.

Kita vertus, aukso kaina ir be šios psichozės turėjo kristi, tačiau Kinijos ekonomikos duomenys, manau, buvo riba, kai investuotojai suprato, kad dividendų nėra, jokios pridėtinės vertės tas auksas nekuria, nėra infliacijos. Todėl dvi dienas vyko smarkus kritimas. Tačiau čia iškart atsirado žaidėjų, kurie nieko nepaisydami tiki auksu ir ėmė jį supirkinėti. Kai yra toks didelis kritimas, visada atsiranda nemažai investuotojų bei fondų, kurie susigundo patraukliomis kainomis tikėdamiesi, kad ateityje jų investicija pabrangs. Ypač tie, kurių specifika yra taurieji metalai arba žaliavos. Jie pradėjo pildyti portfelį, dėl to vėl šiek tiek pakilo aukso kaina. Tačiau reikėtų būti atidiems ir gudriems šioje rinkoje, nes jeigu Amerikos ekonomika tikrai ims atsigauti, vis daugiau investuotojų atsigręš į rizikingus aktyvus – tokius kaip akcijos, kurios generuoja grąžą. Arba jie pradės investuoti į didesnio pelningumo obligacijas ir auksas vėl gali būti primirštas. Aukso kainą gali pakelti nebent aktyvus Kinijos ar Indijos dalyvavimas žaliavų rinkoje, jeigu jų ekonomikų augimas viršys prognozes, arba rinkas ištiks panika ir didžiulė infliacija.

Neatmetu tokios galimybės, tačiau nenoriu tikėti, kad tokį aukso kainos šuolį lėmė karteliniai susitarimai. Pirmiausia dėl to, kad tauriajam metalui tokie dideli svyravimai nėra būdingi ir reikėtų į šią rinką išmesti tiesiog milžinišką kiekį pinigų be jokios grąžos garantijos. Juk aukso rinka yra labai didelė ir aš tiesiog neįsivaizduoju to pinigų srauto, kuris turėtų būti įlietas, kad būtų taip numušta aukso kaina, turint tikslą jį supirkti kainos kritimo žemiausiame taške. Logiškai tai yra neįmanoma.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Žyma: Andrius Šuminas

2013 vasario mėn. 22 d.

Lina MRAZAUSKAITĖ, “Lietuvos žinių” žurnalistas

Nors investicinių fondų turtas per metus šoktelėjo ketvirtadaliu, jų dalyvių skaičius vis dar mažėjo. Nuosekliai besitraukiančios gretos rodo, kad finansų rinkose liko tik patyrę investuotojai.

Lietuvoje registruotiems investiciniams fondams praėję metai buvo sėkmingi. Fondų turtas per 2012 metus padidėjo 25 proc. ir sudarė 641 mln. litų. Vienetų vertės dėl sėkmingų pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių vidutiniškai ūgtelėjo 12,6 procento. Tai pranešė Lietuvos bankas.

„Po nesėkmingų investiciniams fondams 2011 metų, kai fondų vienetų vertės krito 11 proc., praėjusiais metais investiciniams fondams pavyko atsitiesti. Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo, naujų lėšų vis tiek pavyko pritraukti – fondai išplatino 55 mln. daugiau investicinių vienetų, nei jų buvo išpirkta“, – teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasitraukė nepatyrę investuotojai

Klubo „Pinigų srautas“ prezidento Andriaus Šumino teigimu, svarbiausia investicinių fondų turto augimo priežastis – geros nuotaikos finansų rinkose ir teigiama pagrindinių rinkos indeksų grąža.

Nerimą esą kelia nebent tai, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje registruotų investicinių fondų dalyvių per metus sumažėjo maždaug dešimtadaliu ir buvo 18,9 tūkstančio. Tačiau A.Šuminas šios tendencijos nesureikšmino ir sakė, kad finansų rinkose pasiliko labiausiai patyrę investuotojai.

Anot pašnekovo, investuotojų skaičius nuosekliai mažėja nuo 2008 metų, kai buvo pasiektas investuotojų pikas. Tuo metu buvo juntamas ypač didelis investuotojų suaktyvėjimas, tačiau daugelis jų buvo nepatyrę ir manė, kad dėl mažos investicinių fondų rizikos galima sulaukti labai didelės grąžos.

„Tačiau finansų rinkose prasidėjusi krizė parodė, kad investiciniai fondai iš tikrųjų yra rizikingas instrumentas, reikalaujantis ilgalaikių investicijų. Nemažai iki krizės investavusių žmonių tiesiog atsiėmė pinigus, nes jų investicijų vertė grįžo į pradinį lygį. Dalis investuotojų tiesiog mėgino iki minimumo sumažinti riziką ir skaidyti portfelį – jie atsigręžė į kitus finansinius instrumentus, pavyzdžiui, taupymo lakštus, vyriausybės obligacijas“, – sakė jis.

A.Šuminas taip pat pabrėžė, kad į banką, finansų maklerių ar kitą finansų valdymo įmonę dėl konsultacijų besikreipiantys investuotojai dabar turi užpildyti tam tikrą klausimyną, ir tik paskui jiems siūlomi finansiniai produktai. Būtent tai, net esant teigiamiems investicinių fondų rodikliams, esą neleis pasiekti iki krizės buvusiam laikotarpiui būdingo investuotojų bumo.

„Dabar dalis investuotojų, užpildę klausimynus, pasitraukia – žmonės pasimokė iš klaidų ir jau supranta, kad produktai turi būti parenkami pagal rizikos profilį, amžių ir finansines galimybes“, – aiškino jis.

Populiariausi rizikingi fondai

Lietuvos banko duomenimis, rizikingiausiai investuojantys akcijų fondai buvo ne tik populiariausi tarp investuotojų, bet ir pasiekė geriausių rezultatų – jų vienetų vertės vidutiniškai pakilo 16 procentų.

Mišraus investavimo fondų vienetų vertės vidutiniškai padidėjo 13 proc., o obligacijų – 8 procentais. Per praėjusius metus sumažėjo tik vieno fondo vertė, o kitų išaugo nuo 1,4 iki 27 procentų.

Paklaustas, kodėl labai populiarūs buvo rizikingiausiai investuojantys akcijų fondai, A.Šuminas neatmetė tikimybės, kad investuotojus suviliojo didelė grąža. Tačiau jis pabrėžė, kad esama ir kitų priežasčių. „Profesionalesni investuotojai matė, kad į finansų rinkas grįžta tvarka, priimami tinkami sprendimai. Matydami, kad vertybiniai popieriai yra pigūs, žmonės į juos investavo. Be to, metų pabaigoje skolos vertybinių popierių kainos labai smarkiai augo, obligacijų pelningumas liko labai mažas, todėl norint sugeneruoti didesnę grąžą teko investuoti į rizikingesnius aktyvus“, – sakė pašnekovas.

Žyma: Andrius Šuminas

Plačiau skaitykite žurnale

„Valstybė“

Tapo konservatyvesni

Šalies bankų vartojimo paskolos fiziniams asmenims šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, sumažėjo 26 proc. ir siekė 885,3 mln. litų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Pernai, palyginti su 2010 m., vartojimo paskolos sumažėjo dar labiau – apie 30 proc, nors siekė 1191,5 mln. litų.

Konsultacijų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas sakė, kad vartojimo paskolų rinka Lietuvoje vystėsi pagal visus ekonomikos dėsnius: „Vartojimo paskolų, kaip naujo produkto, atsiradimas lėmė vartotojų pliūpsnį – žmonės ėmė kreditus negalvodami, kaip juos reikės atiduoti. Tik po kurio laiko suvokė, kad tai – matematiškai prastai apgalvotas žingsnis.

“ Nors, kaip pabrėžė J.Gavėnas, per pastaruosius keletą metų smarkiai išaugo kredito įstaigų konkurencija, reikalavimai vartojimo ir greitųjų kreditų rinkose sugriežtėjo. Todėl, anot jo, bendras vartojimo kreditų kiekis krito. Pašnekovo manymu, skolinimo sąlygos artimiausiu metu nesikeis, esą paskolų apimtis 2007-2008 m. lygį pasieks tik tuomet, kai ekonomika visiškai atsigaus.

Klubo „Pinigu srautas“ prezidentas Andrius Šuminas sako, kad vartojimo paskolų sumažėjo dėl konservatyvesnio bankų ir klientų požiūrio. Esą patys bankai pripažino, kad skolinimas prieš krizę buvo neracionalūs, todėl dabar renkasi savo finansinę padėtį gebančius įvertinti klientus.

Skaityti plačiau

Žyma: Andrius Šuminas

Palaikė likvidumą

Nuo gruodžio Lietuvos bankas kiekvieną pirmadienį iki šios savaitės organizavo savaitės trukmės terminuotųjų indėlių aukcionus, kuriuose galėjo dalyvauti Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai.

Lietuvos banko teigimu, ši operacija komerciniams bankams suteikė papildomų galimybių optimaliau panaudoti savo turtą ir valdyti pinigų srautus po banko „Snoras“ bankroto. Banke„Snoras“ laikytų indėlių draudimo išmokoms grąžinanti buvo skirta per 4 mlrd. litų. Į kitų bankų sąskaitas nugulus šiai sumai, rinkoje atsirado litų perteklius, todėl Lietuvos bankas ėmėsi papildomų bankų likvidumo priemonių.

„Šiuo metu, kai pagrindinė draudimo išmokų dalis banko “Snoras„ indėlininkams jau išmokėta ir sklandžiai pasiskirstė bankų sistemoje, o likvidžių atsargų svyravimas grįžo į įprastinį lygį, papildomos likvidumo valdymo galimybės nebėra tokios aktualios“, – pranešė Lietuvos bankas. Todėl septyniolika savaičių Lietuvos banko organizuoti terminuotųjų indėlių aukcionai šią savaitę nutraukiami, taip nuspręsta pirmadienį skelbtam aukcionui neįvykus.