2006 m. sausio 23 d. vyko Klubo „Pinigų srautas“ surengtas seminaras, kurį Rimas Kirdulis – kviestinis pranešėjas – buvo linkęs pavadinti „pasikalbėjimu apie nekilnojamą turtą, o ne seminaru, kadangi pastarasis būtų toks pat kaip lentelės ir straipsniai nuolat matomi spaudoje“.
Situacijos nekilnojamo turto rinkoje apžvalga pradėta klausimais, apie infrastruktūros planus 2006 – 2011 metais, taip pat, apie numatomus mažaaukštės statybos plėtros planus Vilniaus apylinkėse.
Neįvertinta ir perspektyvia plėtros kryptimi R. Kirdulis įvardino oro uosto kryptį, taip pat galimos plėtros kryptys būtų Pilaitės – Pašilaičių. Šiose kryptyse plėtimasis būtų pigiausias ir patogiausias.
Tik prieš porą metų pradėti derinti miestų ir rajonų planai vystomose teritorijose, nors tai turėjo būti daroma jau žymiai seniau.
Plėtrą stabdo neišspręstas klausimas su atgautina žeme – vienas tokių rajonų – Pilaitė.
Vilniaus miesto ir rajono teritorijų sąstingis, kuris atsirado dėl neišspręstos visuomeninės paskirties žemės infrastruktūros plėtotei, gali būti sprendžiamas dviem būdais: 1. supirkta žemė ir suplanuotos visuomeninės teritorijos, 2. rengti ne savo, o didesnės teritorijos planą (atsisakant dalies sklypo ir suformuojant visuomenines teritorijas, tokiu būdu bendrai susijungę investuotojai pagreitintų sklypų detaliojo plano rengimą) – vienas tokių pavyzdžių yra Šnipiškėse, kur po 1 – 1,5 turėtų prasidėti pirmosios statybos.
Jau minėtoje Kirtimų kryptyje yra buvęs apželdinimo trestas, aplink šią teritoriją yra gan daug žemės, kuri atsitrenkia į būsimą pietinį Vilniaus aplinkkelį. Kadangi lėktuvų tūpimo kelias nebuvo pakreiptas, ir lėktuvai toliau leidžiasi per Kalnėnus arba per Vilniaus centrą, taip pat numatomas statyti Vilniaus aplinkkelis bei sutvarkytas Eišiškių plentas – ši teritorija turėtų būti itin patraukli.
Vilniaus mažaaukštės statybos kryptys:
3. Nemenčinės kryptis (kainos šioje teritorijoje 1,5 karto didesnės).
p. Kirdulis neminėjo Ukmergės plento, nors šiuo metu ten vyksta daug statybų. Šios teritorijos patrauklumas turėtų sumažėti dėl itin išaugusio automobilių srauto.
Kalnėnų gyvenvietė 2/3 visuomenės patinka ir tik 1/3 ne.
Dipolio idėja. Elektrėnuose, Lentvaryje ar Kaišiadoryse yra išaugusios nekilnojamo turto kainos, tačiau nevyksta joks nuolatinis pastovus teritorijos apstatymas ar vertės kilimas. Komercinė statyba galima tik už Grigiškių, nors pagal atstumą tai priimtina, tačiau investuotojams nėra patrauklu. Statyba riboja ir magistralės apsauginės zonos (dėl to kai kurių sklypų apstatymas ribojamas net iki 50 – 70 proc.).
Daugiaaukščio statybos savikaina Lietuvoje – 2 200 Lt už kv. m. naudingo ploto, tuo tarpu Latvijoje Rygoje – 3 000 Lt.
Miesto rajonuose, kurie yra arčiaus centro, būsto kainos net ir blokiniuose namuose neturėtų kristi.
Populiaru pirkti 2 – 4 tūkstančių litų už hektarą vertės žemės ūkio paskirties sklypus Kupiškyje, Pasvalyje ar panašiuose rajonuose. Jei komisiniai už buto pardavimą yra 2 – 4 proc., tai čia dvigubai, trigubai didesni. Sklypų pirkimo priežastys:
1. nuomai (nuomos kaina 100 – 200 Lt už ha);
2. bando lošti ant kainos kilimo arba tikisi perparduoti užsieniečiams (populiaru tarp skandinavų).
Iki vasaros turėtų atsirasti galimybė įsigyti nekilnojamo turto fondo akcijų arba vienetų (Telekomo pastatai).
Daugiau informacijos:
Klubo “Pinigų srautas” viceprezidentas
