Plačiau skaitykite čia.

Klubas „Pinigų srautas“ skatina aktyviai dalyvauti paskutinio ar prieš paskutinio kurso bakalauro ar magistro lygio studentus.

Paskaita Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos mokiniams, skirta paminėti Vaikų finansinio švietimo savaitę.

Paskaitos tikslas – skatinti moksleivius domėtis asmeniniais finansais ir racionaliu jų tvarkymu, tuo pačiu, kad patys moksleiviai įsitrauktų į Vaikų finansinio švietimo savaitę bei aktyviai prisidėtų prie šio renginio sklaidos.

Pasiekti rekordo padėjo gerėjanti namų ūkių finansinė būklė bei rekordinė – 4,9 mlrd. litų – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas pridėjo: kritus rinkai, investuotojai ėmė pinigus laikyti saugiausiuose instrumentuose – indėliuose, einamosiose sąskaitose.

Be to, pinigų įplaukia ir dėl to, kad ekonomikai atsigaunant kai kurie asmenys parduoda įmones.Bendrovės į plėtrą investuoja atsargiai, tam skiria ne visą sukauptą uždarbį, todėl jų sąskaitose kaupiasi likučiai.

„Laikyti pinigus jų nejudinant – klaida, būtina svarstyti, kaip juos įdarbinti“, – sakė A.Šuminas.

Tie, kuriems patirties ir išmanymo stoka neleidžia investuoti į įmonių akcijas, gali rinktis obligacijas, valstybės platinamus taupymo lakštus.

A.Šuminas atkreipė dėmesį, kad nors obligacijų palūkanos mažos, tačiau jos aukštesnės nei palūkanos už terminuotąjį indėlį ar einamąją sąskaitą. Vis dėlto iš investicijų į obligacijas tikintis uždirbti, reikia jas pirkti ilgesniam laikui. Vadinasi, reikia pasiryžti, kad pinigai, atidėti šiai investicijai, ne vienerius metus turės būti nejudinami. Priešingu atveju visa sukaupta nauda išgaruos.

Vis žemyn leidžiama bankų indėlių palūkanų kartelė davė naudos valstybei. A.Šumino duomenimis, sausį už vienerių metų valstybės platinamus taupymo lakštus siūlytas procentas palūkanų. Per pirmąjį šių metų mėnesį išplatinta 100 mln. litų taupymo lakštų vieneriems metams po procentą. Tuo metu, kai valstybė siūlydavo tik 0,3 proc. palūkanų, taupymo lakštų būdavo išplatinama už milijoną litų.

„Žmonės ieško saugių instrumentų, kad galėtų uždirbti daugiau nei pinigus laikydami terminuotuosiuose indėliuose. Tų, kurie vertindami savo pinigus pradės domėtis alternatyvomis, daugės“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kokią mažiausią sumą tikslinga investuoti į taupymo lakštus, A.Šuminas teigė, jog to pasakyti neįmanoma: „Taupymo lakštui įsigyti reikės mažiausiai šimtinės. O vienam investuoti 10 tūkst. litų ir po metų atsiimti – vienam beverčiai pinigai, kitam – labai dideli“.

Tačiau, anot pašnekovo, klaidinga manyti, kad investuoti galima tik sukaupus didelę sumą. Tą galima tą daryti periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį atidedant ir kaupiant vaiko studijoms.

Kalbant apie tai, kaip „įdarbinti“ turimus pinigus, visuomet paminimas ir nekilnojamasis turtas. A.Šuminas jį kaip alternatyvą bankų indėliams siūlo ne tik tiems, kurie turi sukaupę apvalias sumas, leidžiančias išsyk sumokėti už nusižiūrėtą būstą.

Tie, kas indėliais turi 20, 30 ar 40 tūkst. litų gali pasigerinti turimą būstą, o senąjį – išnuomoti.

Dėl didžiulių nuomos kainų šiandien logiška už sukauptus pinigus pirkti ir pirmąjį būstą. „Tačiau reikia nepamiršti: istorinėse žemumose esančios palūkanos pradės kilti“, – sakė „Pinigų srauto“ prezidentas.

Vis dėlto jei prieš save ant stalo turite krūvelę grynųjų ir svarstote, ar už juokingai mažas palūkanas verta juos nešti į banką, A.Šuminas atsakė vienareikšmiškai: „Nelaikykite pinigų namuose. Bankas bent jau apsaugos nuo vagystės rizikos“.

Šaltinis: Lrytas.lt

Žyma: Andrius Šuminas

Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas

Aukso kaina Niujorke užvakar prekybos pabaigoje toliau augo, nes tauriojo metalo paklausa vis dar didelė, rodo biržų duomenys. Vis dėlto praėjusią savaitę didžiulis aukso kainos kritimas gerokai sujaukė daugelio investuotojų planus.

Užvakar Niujorko „Comex“ biržoje prekybos pabaigoje birželio mėnesio pristatymo ateities sandorių aukso kaina pakilo 25,60 dolerio, arba 1,8 proc., iki 1421,20 dolerio už unciją.

„Didelė tauriojo metalo paklausa buvo netikėta daugeliui rinkos dalyvių ir metalo tiekėjų“, – teigė finansų makleris ekspertas Janas Skoilzas (Jan Skoyles).

Kito JAV finansų eksperto Džuliano Filipso (Julian Phillips) nuomone, padidėjus aukso paklausai jo kaina gali pakilti iki 1480 dolerių už unciją. „Aukso kainų dinamikos varikliu tampa ir išaugusi centrinių bankų paklausa“, – pridūrė Dž.Filipsas.

Auksas paprastai investuotojų vertinamas kaip patikima alternatyva nestabilioms valiutoms ir svyruojančioms kompanijų akcijoms. Šio metalo kaina auga jau 12 metų iš eilės. Tačiau 2012 metais aukso kainos augimas buvo mažiausias per pastaruosius ketverius metus – 7 proc. Per šių metų kovą aukso kaina ūgtelėjo 1,1 proc., tačiau per visą pirmąjį ketvirtį taurusis metalas atpigo 4,8 proc.

Praėjusią savaitę, pirmadienį, aukso rinka smuko iki rekordinio lygio, dar kitą dieną aukso kaina nusmuko iki 1321 dolerio. Tai didžiausias aukso nuvertėjimas nuo pat 1983 metų.

Auksas nesureagavo į įtampą Korėjos pusiasalyje, tačiau jo, kaip investicijos, patrauklumas sumažėjo pasigirdus prognozėms, esą JAV federalinis atsargų bankas greitai nebepirks obligacijų.

Praėjusią savaitę kritusi aukso kaina sukėlė susirūpinimą dėl pasaulio ekonomikos. Kai kurie investuotojai teigia, kad kritusios aukso, naftos ir metalų kainos rodo JAV federalinio atsargų banko ir kitų centrinių pasaulio bankų nesugebėjimą padidinti vartojimo.

Kai kurie analitikai teigia, kad aukso kainos krytis lemia didesnius ekonomikos ar rinkų nuosmukius. Panašiai kaina krito ir 1998 metais žlugus rizikos draudimo fondams, taip pat per 2008-ųjų krizę.

Netrukus į pokyčius sureagavo ir Tarptautinis valiutos fondas. Jis patikslino pasaulio ekonomikos augimo 2013 metais prognozę: ji sumažinta iki 3,3 proc. nuo 3,5 proc. Pasaulio ekonomika 2012 metais augo 3,2 proc. Visa tai kelia klausimų, ar veiksmingai didžiulėmis pinigų sumomis pasaulio ūkį bando gaivinti JAV federalinis atsargų bankas, Japonijos bankas ir kiti pagrindiniai centriniai bankai.

Kritus aukso kainai, šio tauriojo metalo atsargos pasaulio centriniuose bankuose atpigo 560 mlrd. JAV dolerių. Centrinių bankų rezervuose visame pasaulyje šiuo metu yra 31 695 tonos aukso, arba 19 proc. visų pasaulio aukso atsargų.

2011 metų rugsėjį aukso kaina už Trojos unciją buvo pakilusi iki 1923,7 JAV dolerio, o 2013 metų pradžioje viršijo 1700 JAV dolerių.

Andrius Šuminas, Finansų makleris, finansininkų bei ekonomistų įsteigto klubo „Pinigų srautas“ prezidentas:

Yra keletas drastiško aukso kainos kritimo faktorių. Pirmiausia, auksas investuotojų yra mėgstamas ir dažniausiai perkamas tam, kad būtų apsidrausta nuo infliacijos. Pastaruoju metu investuotojai ir tikėjosi didelės infliacijos, tačiau nutiko kiek kitaip – infliacija buvo minimali. Pernai pasaulyje metinė infliacija buvo 2,08 proc., 2013-iųjų prognozė buvo 1,9 proc., 2014-ųjų – 2,1 proc. Investuotojai pamatė, kad infliacija neatsiranda, o iš aukso, kaip investicinio produkto, jokių dividendų negaunama, t.y. investuodamas į šį taurųjį metalą nieko neuždirbi. Tada investuotojai pradėjo dairytis į kitas sritis, juolab kad ekonomika Amerikoje po truputį pradėjo kilti. Europoje ekonomika dar neatsigauna, tačiau JAV vėl tapo paklausios įvairios akcijos. Vadinasi, taurusis metalas tapo ne toks paklausus.

Kita vertus, prie praėjusios savaitės vajaus smarkiai prisidėjo ir tai, kad Kinija paskelbė savo bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. Buvo tikimasi, kad pirmojo ketvirčio augimas sieks maždaug 8 proc., tačiau paskelbta 7,7 proc., o Kinija savo pramonėje naudoja labai daug tauriųjų metalų. Taigi situacija Kinijoje taip pat smarkiai nuvylė investuotojus ir iš karto pradėjo kristi visų spalvotojų bei tauriųjų metalų kainos. Pirmiausia krito vario, paskui – sidabro, kurio ypač gausiai sunaudojama pramonėje. Žinoma, visa tai turėjo įtakos ir aukso kainos kritimui, nes Kinija jo labai daug naudoja, ten jo daug perkama. Vienas dalykas yra aukso rezervai, kitas dalykas – juvelyrikos pramonė, o šioje srityje dar yra ir Indija… Todėl visi šitie dalykai susidėjo.

Kita vertus, aukso kaina ir be šios psichozės turėjo kristi, tačiau Kinijos ekonomikos duomenys, manau, buvo riba, kai investuotojai suprato, kad dividendų nėra, jokios pridėtinės vertės tas auksas nekuria, nėra infliacijos. Todėl dvi dienas vyko smarkus kritimas. Tačiau čia iškart atsirado žaidėjų, kurie nieko nepaisydami tiki auksu ir ėmė jį supirkinėti. Kai yra toks didelis kritimas, visada atsiranda nemažai investuotojų bei fondų, kurie susigundo patraukliomis kainomis tikėdamiesi, kad ateityje jų investicija pabrangs. Ypač tie, kurių specifika yra taurieji metalai arba žaliavos. Jie pradėjo pildyti portfelį, dėl to vėl šiek tiek pakilo aukso kaina. Tačiau reikėtų būti atidiems ir gudriems šioje rinkoje, nes jeigu Amerikos ekonomika tikrai ims atsigauti, vis daugiau investuotojų atsigręš į rizikingus aktyvus – tokius kaip akcijos, kurios generuoja grąžą. Arba jie pradės investuoti į didesnio pelningumo obligacijas ir auksas vėl gali būti primirštas. Aukso kainą gali pakelti nebent aktyvus Kinijos ar Indijos dalyvavimas žaliavų rinkoje, jeigu jų ekonomikų augimas viršys prognozes, arba rinkas ištiks panika ir didžiulė infliacija.

Neatmetu tokios galimybės, tačiau nenoriu tikėti, kad tokį aukso kainos šuolį lėmė karteliniai susitarimai. Pirmiausia dėl to, kad tauriajam metalui tokie dideli svyravimai nėra būdingi ir reikėtų į šią rinką išmesti tiesiog milžinišką kiekį pinigų be jokios grąžos garantijos. Juk aukso rinka yra labai didelė ir aš tiesiog neįsivaizduoju to pinigų srauto, kuris turėtų būti įlietas, kad būtų taip numušta aukso kaina, turint tikslą jį supirkti kainos kritimo žemiausiame taške. Logiškai tai yra neįmanoma.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Žyma: Andrius Šuminas

2013 vasario mėn. 22 d.

Lina MRAZAUSKAITĖ, “Lietuvos žinių” žurnalistas

Nors investicinių fondų turtas per metus šoktelėjo ketvirtadaliu, jų dalyvių skaičius vis dar mažėjo. Nuosekliai besitraukiančios gretos rodo, kad finansų rinkose liko tik patyrę investuotojai.

Lietuvoje registruotiems investiciniams fondams praėję metai buvo sėkmingi. Fondų turtas per 2012 metus padidėjo 25 proc. ir sudarė 641 mln. litų. Vienetų vertės dėl sėkmingų pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių vidutiniškai ūgtelėjo 12,6 procento. Tai pranešė Lietuvos bankas.

„Po nesėkmingų investiciniams fondams 2011 metų, kai fondų vienetų vertės krito 11 proc., praėjusiais metais investiciniams fondams pavyko atsitiesti. Nors dalyvių skaičius ir toliau mažėjo, naujų lėšų vis tiek pavyko pritraukti – fondai išplatino 55 mln. daugiau investicinių vienetų, nei jų buvo išpirkta“, – teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasitraukė nepatyrę investuotojai

Klubo „Pinigų srautas“ prezidento Andriaus Šumino teigimu, svarbiausia investicinių fondų turto augimo priežastis – geros nuotaikos finansų rinkose ir teigiama pagrindinių rinkos indeksų grąža.

Nerimą esą kelia nebent tai, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje registruotų investicinių fondų dalyvių per metus sumažėjo maždaug dešimtadaliu ir buvo 18,9 tūkstančio. Tačiau A.Šuminas šios tendencijos nesureikšmino ir sakė, kad finansų rinkose pasiliko labiausiai patyrę investuotojai.

Anot pašnekovo, investuotojų skaičius nuosekliai mažėja nuo 2008 metų, kai buvo pasiektas investuotojų pikas. Tuo metu buvo juntamas ypač didelis investuotojų suaktyvėjimas, tačiau daugelis jų buvo nepatyrę ir manė, kad dėl mažos investicinių fondų rizikos galima sulaukti labai didelės grąžos.

„Tačiau finansų rinkose prasidėjusi krizė parodė, kad investiciniai fondai iš tikrųjų yra rizikingas instrumentas, reikalaujantis ilgalaikių investicijų. Nemažai iki krizės investavusių žmonių tiesiog atsiėmė pinigus, nes jų investicijų vertė grįžo į pradinį lygį. Dalis investuotojų tiesiog mėgino iki minimumo sumažinti riziką ir skaidyti portfelį – jie atsigręžė į kitus finansinius instrumentus, pavyzdžiui, taupymo lakštus, vyriausybės obligacijas“, – sakė jis.

A.Šuminas taip pat pabrėžė, kad į banką, finansų maklerių ar kitą finansų valdymo įmonę dėl konsultacijų besikreipiantys investuotojai dabar turi užpildyti tam tikrą klausimyną, ir tik paskui jiems siūlomi finansiniai produktai. Būtent tai, net esant teigiamiems investicinių fondų rodikliams, esą neleis pasiekti iki krizės buvusiam laikotarpiui būdingo investuotojų bumo.

„Dabar dalis investuotojų, užpildę klausimynus, pasitraukia – žmonės pasimokė iš klaidų ir jau supranta, kad produktai turi būti parenkami pagal rizikos profilį, amžių ir finansines galimybes“, – aiškino jis.

Populiariausi rizikingi fondai

Lietuvos banko duomenimis, rizikingiausiai investuojantys akcijų fondai buvo ne tik populiariausi tarp investuotojų, bet ir pasiekė geriausių rezultatų – jų vienetų vertės vidutiniškai pakilo 16 procentų.

Mišraus investavimo fondų vienetų vertės vidutiniškai padidėjo 13 proc., o obligacijų – 8 procentais. Per praėjusius metus sumažėjo tik vieno fondo vertė, o kitų išaugo nuo 1,4 iki 27 procentų.

Paklaustas, kodėl labai populiarūs buvo rizikingiausiai investuojantys akcijų fondai, A.Šuminas neatmetė tikimybės, kad investuotojus suviliojo didelė grąža. Tačiau jis pabrėžė, kad esama ir kitų priežasčių. „Profesionalesni investuotojai matė, kad į finansų rinkas grįžta tvarka, priimami tinkami sprendimai. Matydami, kad vertybiniai popieriai yra pigūs, žmonės į juos investavo. Be to, metų pabaigoje skolos vertybinių popierių kainos labai smarkiai augo, obligacijų pelningumas liko labai mažas, todėl norint sugeneruoti didesnę grąžą teko investuoti į rizikingesnius aktyvus“, – sakė pašnekovas.

Žyma: Andrius Šuminas

Plačiau skaitykite žurnale

„Valstybė“

Žyma: Andrius Šuminas

Tapo konservatyvesni

Šalies bankų vartojimo paskolos fiziniams asmenims šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, sumažėjo 26 proc. ir siekė 885,3 mln. litų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Pernai, palyginti su 2010 m., vartojimo paskolos sumažėjo dar labiau – apie 30 proc, nors siekė 1191,5 mln. litų.

Konsultacijų bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas sakė, kad vartojimo paskolų rinka Lietuvoje vystėsi pagal visus ekonomikos dėsnius: „Vartojimo paskolų, kaip naujo produkto, atsiradimas lėmė vartotojų pliūpsnį – žmonės ėmė kreditus negalvodami, kaip juos reikės atiduoti. Tik po kurio laiko suvokė, kad tai – matematiškai prastai apgalvotas žingsnis.

“ Nors, kaip pabrėžė J.Gavėnas, per pastaruosius keletą metų smarkiai išaugo kredito įstaigų konkurencija, reikalavimai vartojimo ir greitųjų kreditų rinkose sugriežtėjo. Todėl, anot jo, bendras vartojimo kreditų kiekis krito. Pašnekovo manymu, skolinimo sąlygos artimiausiu metu nesikeis, esą paskolų apimtis 2007-2008 m. lygį pasieks tik tuomet, kai ekonomika visiškai atsigaus.

Klubo „Pinigu srautas“ prezidentas Andrius Šuminas sako, kad vartojimo paskolų sumažėjo dėl konservatyvesnio bankų ir klientų požiūrio. Esą patys bankai pripažino, kad skolinimas prieš krizę buvo neracionalūs, todėl dabar renkasi savo finansinę padėtį gebančius įvertinti klientus.

Skaityti plačiau

Žyma: Andrius Šuminas

Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

Visą straipsnį rasite čia.

Klubo prezidento Andriaus Šumino komentaras:

Nors beveik visada dėl investavimo į finansų institucijas besikreipiantys klientai nėra profesionalūs, jie turi reikalauti, kad jiems būtų suteikiama išsami konsultacija. Klientas turi reikalauti informacijos apie visas galimas rizikas. Bankas, kaip profesionalus investuotojas, privalo klientą informuoti apie visas susijusias rizikas ir išsiaiškinti kliento rizikos profilį.

Labai sunku pasakyti, ar finansų institucijose klientų rizika įvertinama išsamiai. Bet nors abi šalys yra atsakingos, šiuo atveju finansinė institucija turėtų turėti didesnę atsakomybę, įvertinti kliento rizikos profilį ir tik tada siūlyti jo poreikius atitinkančius produktus.

Bendra situacija rinkoje tokia, kad mūsų finansinis išprusimas dar nelabai geras. Netgi patys konsultantai dar nėra pasiekę tokio kompetencijos lygio, kad profesionaliai įvertintų pas jį atėjusio žmogaus riziką. Todėl neretai paklūstama klientų norams, kad jie nori investuoti į konkrečius produktus, nors jiems šie nelabai tikrų.

Kitas galimas atvejis, kad rinkoms nukritus ir klientui esant gana išprususiam, jis gali bandyti papiktnaudžiauti prisiminęs, kad finansų institucija jį aptarnavo ne pagal įstatymo keliamus reikalavimus. Gali ir taip atsitikti.

Tai, jog šiemet jau paaiškėjo dviejų bankų padaryti investuotojų interesų pažeidimai, rodo, kad investuotojų išprusimas auga ir jie žino, kur gali ieškoti teisybės. Todėl natūralu, kad situacijos neturėtų pasikartoti, nes tokių istorijų paviešinimas gadina bankų reputaciją, pasitikėjimą jais.

Žyma: Andrius Šuminas

Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

13 proc. nuostolis

Pastaruosius mėnesius vyraujančios nepastovios nuotaikos akcijų biržose, sklandančios prieštaringos pasaulinės ekonomikos prognozės, nesibaigiantys valstybių skolų vargai išgąsdino ne tik investuotojus, bet ir į vertybinius popierius savo būsimas pensijas investavusius žmones.

Šiomis dienomis savo II pakopos pensijos fondo sąskaitą pasitikrinęs vilnietis Andrius (pavardė redakcijai žinoma) išvydo gerokai aptirpusią savo pensiją. Ji ėmė trauktis būtent dėl šiuo metu vykstančių neramumų akcijų rinkose. 33-ejų vyriškis pensiją kaupia akcijų pensijų fonde viename iš bankų, užimančių rinkos lyderio pozicijas. Nuo pat privačių pensijų fondų sistemos pradžios, nuo 2004-ųjų, iki šiol į banko sąskaitą „Sodra“ yra pervedusi 30 tūkst. litų nuo Andriaus darbdavio sumokėtų įmokų, tačiau pensijos vertė šiuo metu siekia 26 tūkst. litų, t. y. 4 tūkst. litų, arba apie 13 proc., nuo bendros sumos prarasta.

„Metų pradžioje kreipiausi į banko vadybininką, klausiau, ką daryti, gal reikia investavimo kryptį keisti į konservatyvesnę. Tačiau tuomet man buvo pažadėta, kad per šiuos metus fondas buvusius praradimus „atloš“. Esą 2010 m. fondas buvo vienas pelningiausių Lietuvoje. Tačiau šiuo metu viskas vėl rieda žemyn. Man užtenka žinių suprasti, kad į Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos akcijas investuoti būsimos pensijos pinigai šiuo metu ypač tirpsta“, – dėstė pašnekovas.

„Matant tokius pensijų kaupimo bendrovės veiklos rezultatus kyla mintis migruoti į kitą bendrovę. Mano nuomone, jeigu investuodamos į akcijas vienos bendrovės sugeba uždirbti, o kitos – patiria nuostolių, tai jau kompetencijos klausimas. Tačiau į kitą pensijų kaupimo bendrovę pereisiu tik tuomet, kai dabartinis fondas sugrąžins mano būsimos pensijos lėšas iki sumos, kuri jam buvo pervesta iš „Sodros“, – savo sprendimo motyvą dėstė vyriškis.

Jį labiausiai piktina tai, kad per septynerius metus akcijų pensijų fondas patyrė nuostolį, o jei ką buvo uždirbęs, tai ir tai buvo prarasta. „Peršasi tokia išvada, kad pinigai investuojami ir pamirštami. Jokio rizikos valdymo ir atsakomybės“, – pridūrė jis.

Sistema išsigimsta

Pensijų fondus valdančios bendrovės dėl to kaltų ieško Vyriausybėje, esą kriziniu laikotarpiu laikinai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintos įmokos iš „Sodros“ turi didžiausią įtaką prastiems pensijų fondų rezultatams. Mažiau investuojama, mažiau uždirbama.

Prieš septynerius metus valdžia, aktyviai raginusi žmones dalyvauti pensijų reformoje, šiandien laikosi pozicijos, kad esą pensijų fondai neišlaikė išbandymo krize. Todėl jau sugalvota ir birželį Vyriausybėje patvirtinta nauja, iš trijų dalių susidaranti pensijų kaupimo sistema išsiųsta svarstyti Seimui. Ekspertų vertinimu, nuolatinis žaidimo taisyklių keitimas išbalansuoja sistemą ir esą tai nekelia gyventojų pasitikėjimo ja.

Tačiau papildomai pensiją pensijų fonduose kaupia per 1 mln. dirbančių žmonių, o pensijų fondai valdo daugiau nei 4 mlrd. litų būsimų pensijų. Teigiama, kad naujų sistemos dalyvių augimas jau yra nuosaikus ir rinka daugmaž prisisotinusi. Nors pensijų fondai nerodo įspūdingų uždarbių, žmones šiuo metu guodžia tik tai, kad fonduose sukauptus pinigus galės paveldėti artimieji ir užsidirbta pensija nepradings „Sodros“ skylėje.

Didesnės savo būsimos pensijos siekia tik vos 3–4 proc. žmonių, kurie kasmet tai keičia investavimo kryptį, tai iš vienos pensijų kaupimo bendrovės pereina į kitą. Tačiau tai darydami neapgalvotai arba pavilioti pensijų kaupimo bendrovių konsultantų, kurie suinteresuoti kuo daugiau žmonių pervilioti iš konkurentų, taip pat praranda dalį savo būsimos pensijos.

Pensijų valdytojai ramūs

Pasak bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, pensijų fondo valdytojo darbo diena – įdomi ir dinamiška.

„Paprastai investicijų valdytojo rytas prasideda nuo patikimų, tarptautinių šaltinių sekant ir analizuojant svarbiausių pasaulio rinkų investavimo naujienas. Vėliau atlieka sandorius: perka, parduoda. Taip pat ieško palankiausių investavimo momentų ir prognozuoja investavimo perspektyvas artimiausiam ketvirčiui ir metams. O kadangi rinkas reikia stebėti nuolat, investicijų valdytojo darbas neretai tampa jo gyvenimo būdu“, – sakė ji.

Kad ir kaip norėtųsi pensijų fondų dalyviams, ką nors keisti ir pensijų fondų valdytojus kaltinti neveiklumu, pensijų fondų valdytojai šiuo metu to daryti nepataria.

„Kai akcijų kainos kritusios, nepatariame keisti investicijų fondų. Keisti akcijų kryptį verta tuomet, kai ilgalaikėje perspektyvoje tam tiki fondai turi augimo potencialą arba kai iki investavimo termino pabaigos likęs neilgas laikotarpis, t. y. 2–3 metai. Tuomet rekomenduojame investicijas nukreipti į konservatyvios investavimo strategijos fondus“, – sakė A.Grabinskė.

Pasak jos, panašus kainų kritimas buvo fiksuotas pernai pavasarį, tačiau pašnekovė ragina žmones nepanikuoti ir akcentuoja, kad dėl žemų kainų tikrai neverta parduoti akcijų fondų.

Žmones blaško ir konsultantai

Nors „Aviva Lietuva“ žmonėms nerekomenduoja blaškytis, šiemet būtent ši bendrovė pritraukė daugiausia būsimų pensininkų, kurie keitė fondų valdytojus. Daugiausia dalyvių išėjo iš bendrovių „Swedbank investicijų valdymas“ ir „SEB investicijų valdymas“. Bankai dėl to per didelio nerimo nerodo, nes būdami lyderiai pagal galiojančių sutarčių skaičių esą absoliutine išraiška praranda nedaug klientų.

„Pensijų fondų dalyviai aktyviau pradeda judėti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondų konkrečioje bendrovėje dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės judėjimo priežastys yra pensijų kaupimo bendrovių pardavėjų aktyvumas ir, žinoma, pokyčiai finansų rinkose. Pastebėtina, kad birželio pirmoje pusėje finansų rinkose įsivyravo neigiamos nuotaikos akcijų rinkose, o tai galėjo suaktyvinti klientų, kurie aktyviai stebi savo pensijų sąskaitą, judėjimą. Toks judėjimas paprastai vyksta pensijų kaupimo bendrovės viduje“, – pastebėjimais dalijosi bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius.

Pasak jo, paprastai klientai juda į mažesnės rizikos fondus, kai akcijų kainos mažos, ir atvirkščiai, kai kainos pakyla, vis daugiau klientų pajuda į rizikingesnius fondus. Bet tai nėra geras sprendimas, nes dėl to didžioji dalis fondą dažnai keičiančių klientų susimažina savo turto vertę.

Pensijų kaupimo bendrovių keitimą, pasak A.Maždžieriaus, paprastai inicijuoja aktyvūs konsultantų veiksmai. „Rinkoje mažėja potencialių naujų pensijų fondų dalyvių, todėl didėja konkurencija dėl jau pensijas kaupiančių klientų“, – sakė jis.

Rekomenduoja ramiai laukti pensijos

Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, keisti investavimo kryptis ir bendroves žmonės pradeda tuomet, kai gauna metines ataskaitas. Tačiau kylant nerimui dėl akcijų rinkų šią vasarą žmonės taip pat gana aktyvūs.

Suabejojusiems arba raginamiems keisti pensijų fondą Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas primena, kad pensijų fondo pasirinkimas yra ilgalaikis sprendimas. „Trumpalaikiai svyravimai neturėtų nelemti tolygaus sprendimo“, – priminė finansų makleris.

Tačiau klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas sutinka, kad šiemet rizikingiausių pensijų fondų rezultatai nedžiugina, kaip norėtųsi.

„Įtakos tam, kad beveik visi vidutinės akcijų dalies ir akcijų dalies fondai skaičiuoja neigiamą grąžą nuo metų pradžios, turėjo daug neigiamų naujienų. Tai ir euro zonos problemos, ir baimė dėl didžiausios pasaulio ekonomikos JAV per lėto augimo. Visa tai paveikė rizikingus fondus, kuriuose kaupiamos ir būsimos žmonių pensijos“, – dėstė A.Šuminas.

M.Dubnikovas primena, kad pensijų fondai nėra tos priemonės, kurias būtų galima išnaudoti spekuliaciniais tikslais.

„Pensijų fondų rezultatus lėmė labai permainingas laikotarpis. Pradžioje pensijų fondams sekėsi labai gerai, bet vėliau užklupo sunkmetis ir ši visuotinė problema labai sumažino sukauptus pinigus. Tie žmonės, kurie pensijas pradėjo kaupti nuo pat pradžių, šiuo metu savo sąskaitose mato daugmaž tiek pat lėšų, kiek yra pervedusi „Sodra“. Bet tie, kurie pensijas kaupia nuo 2009 m., rezultatai yra nuostabūs, nes vertybiniai popieriai buvo perkami pačiu palankiausiu metu, kai jų kaina buvo maža“, – pabrėžė M.Dubnikovas.

Ekspertai sutinka, kad neigiamą įtaką pensijų fondams turėjo ir pakeistos investavimo taisyklės, t. y. sumažintos įmokos į fondus iš „Sodros“. „Išėjo taip, kad dideli nuostoliai buvo patirti esant didelėms įmokoms, o kai reikėjo kapanotis iš duobės, įmokos buvo nukirptos perpus“, – priminė M.Dubnikovas. Esą ir todėl pensijų fondų atsigavimas buvo lėtesnis.

Pasak A.Šumino, šiemet dar galima tikėtis pensijų fondų svyravimo dėl neramumų pasaulio rinkose. M.Dubnikovo nuomone, šiuo metu vyksta paskutinis išėjimo iš krizės etapas, kai valstybės sprendžia savo skolų problemas. „Žmonės ir įmonės su krize jau susitvarkė ir išvadas padarė. Dabar atėjo eilė valstybėms. Mano nuomone, išėjimas iš krizės dar užtruks nuo pusmečio iki metų laiko“, – teigė pašnekovas.

„Svyravimai yra normalus reiškinys, todėl nepaisant to, kad akcijos nepateisina investuotojų lūkesčių, investavimo strategijos neturėtų keistis. Jaunesni pensijų sistemos dalyviai turėtų rinktis rizikingesnius fondus, vyresni – konservatyvesnius“, – patarė A.Šuminas.

Išmokos kol kas simbolinės

Papildomai II pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 d., ši suma išaugo 20,45 mln. litų, arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalijo 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4281 litą, arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kai sudarė 3873 litus.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 litus. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 litus.

Žyma: Andrius Šuminas