Žiūrėkite Delfi TV

Žiūrėkite Delfi TV

Eglė KAPOČIŪTĖ, “Lietuvos žinių” žurnalistė

Kaip yra sakiusi „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuva niekada nebuvo labai patraukli užsienio investuotojams, o sunkmečiu tiesioginių investicijų srautai buvo mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija. Ekonomistų teigimu, tiesioginės investicijos padėtų spręsti ir vieną opiausių mūsų krašto problemų – vis dar augantį nedarbą, taip pat kritusį vidaus vartojimą, be to, sumokami mokesčiai padėtų pildyti valstybės biudžetą.

Žinoma, norint prisivilioti užsienio verslininkų reikia turėti ką jiems patrauklaus pasiūlyti – gerai išplėtotą energetikos bei transporto infrastruktūrą, pigią ir kvalifikuotą darbo jėgą ar mokesčių lengvatas ir pan.

Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva investuotojams yra patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų (trečdalis lietuvių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), puikiai išplėtotos infrastruktūros ir kitų šiuo metu verslo aplinkos gerinimo priemonių.

Tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje FdiMarkets.com skelbiama, kad pernai šalyje naujus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus inicijavusios 28 bendrovės sukūrė beveik 5500 darbo vietų ir investavo daugiau nei 3,5 mlrd. litų.

2010 metų sausį-kovą apie naujus TUI projektus paskelbė dar šešios kompanijos, įskaitant Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ steigiamą kontaktų ir duomenų apdorojimo centrą prie jau veikiančio IT centro, taip pat Airijos oro bendrovės „Ryanair“ sprendimą gegužę atidaryti pirmąją Vidurio Europoje bazę Kauno oro uoste.

Ūkio ministerijos specialistų teigimu, pernai buvo įgyvendinti 4 investiciniai projektai, kurių bendra vertė – 59 mln. litų, t. y. banko „Barclays“ investicija į regioninio IT centro steigimą, koncerno „CIE Automotive“ investicija į automobilių detalių gamybą, „Peek&Cloppenburg“ – į prekybos sektorių ir „Sopena Group“ – į aliumininių detalių gamybą.

Ašarų daug – darbų mažai

Ekonomikos mokslų profesorius Povilas Gylys LŽ teigė, kad per nepriklausomybės laikotarpį mūsų krašte daugiausia investuota į monopolizuotas arba oligopolizuotas rinkas, pavyzdžiui, bankininkystę, kai keli bankai užėmė visą rinką. Profesorius pažymėjo, kad mūsų šalis džiaugiasi viskuo, tačiau jis pats džiaugtųsi vadinamosiomis plyno lauko investicijomis, t. y. kai investuotojas pastato naują įmonę, gamyklą ar pan.

„Pas mus ateinantis kapitalas pigiai nuperka jau egzistuojančias ištisas verslo šakas. Manau, tai blogiausias investicijų variantas. Labai mažai plyno lauko investicijų ir labai daug atėjusio kapitalo į infrastruktūros šakas“, – konstatavo jis.

Kaip aiškino prof. P.Gylys, statant naują įmonę statybininkai iš karto gauna užsakymą, gamintojai parduoda statybines medžiagas, įdarbinami žmonės – vadinasi, mažėja nedarbas. Pradėjusi efektyviai veikti nauja įmonė produkciją eksportuotų į kitas valstybes, tai išvestų Lietuvą į pasaulinę rinką, drauge gerintų ne tik jos įvaizdį, bet ir sąskaitos balansą. Tai būtų realus ekonomikos augimas.

„Nuolat sakoma, kad tik sumažinus mokesčius ateis investicijos, tačiau mūsų krašte mokesčių lygis yra vienas žemiausių, jei turėsime omenyje kitas Europos šalis. Tad kodėl Lietuvoje vangiai investuojama? – svarstė jis. – Rimtiems investuotojams svarbu, kaip valstybė funkcionuoja – ar joje yra rimtas makroekonomikos valdymas ir pan. Ši krizė rodo, kad mūsų makroekonomikos politinis vaizdas yra primityvus. Rimtas investuotojas neina į tokią valstybę.“

Prof. P.Gylio teigimu, investuotojams taip pat svarbu, kokia šalyje energetikos bei transporto infrastruktūra. Esą, jeigu ji kelia abejonių, tai ir norinčiųjų investuoti nėra.

„Kas kita yra „nerimtas“ kapitalas, kuriam labai patinka dirbti šešėlinės ekonomikos sąlygomis, kai galima nupirkti valdininką ar politiką. Kai atidarys, pavyzdžiui, Šveicarijos banke slaptas sąskaitas, tuomet sužinosime, kas labiausiai praturtėjo, pardavę mūsų šalies turtą užsieniečiams“, – dėstė profesorius.

Išskirtinių sėkmės istorijų nesitiki

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ teigė, kad iš tiesų įvertinus mūsų krašto ekonomikos struktūrą bei tam tikras rinkos savybes negalima tikėtis išskirtinio investicijų srauto. Jos nuomone, turėsime kelis investicinius perlus, kaip ir latviai bei estai, tačiau tikėtis išskirtinės sėkmės istorijos tikrai neverta. „Tai nulemta tokių dalykų kaip nedidelė rinka, palyginti mažas darbo jėgos potencialas, juolab įvertinus gyventojų senėjimo ir emigracijos procesus. Neigiamą įtaką daro ir neturtingi kaimynai, o geografiniu atžvilgiu kur kas geriau investuotojams gali atrodyti Estija. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomija, su kuria sieja geri tiek kultūriniai, tiek ekonominiai ryšiai“, – samprotavo analitikė.

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento Dariaus Simanavičiaus teigimu, tai, kad per sunkmetį Lietuva pritraukė mažiausiai užsienio investicijų, lėmė prasta investavimo aplinka. Esą Lietuvoje, galima sakyti, nėra jokių priemonių, kurios skatintų investicijas.

„Reikėtų ypač intensyviai kurti priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų, nes būtent tai šiuo metu aktyviai daro mūsų kaimynė Lenkija, kuri vien savo rinkos potencialu traukia investuotojus, – dėstė jis. – Iš tiesų Lietuvos padėtis yra ypač gera, tačiau mes tuo kol kas nepasinaudojame.“

Anot D.Simanavičiaus, Lietuvoje labai gerai išplėtota IT infrastruktūra, todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti šią sritį. Tiesa, keli investuotojai mūsų šalyje įkūrė savo IT centrus, tačiau, D.Simanavičiaus nuomone, reikia vengti tokių investicijų, kurios susirenka geriausius tos srities specialistus ir neugdo naujų. Esą dėl to nukenčia kitos šios srities lietuviškos įmonės.

„Tenka bendrauti su užsieniečiais, investuojančiais mūsų krašte arba ketinančiais tai daryti, ir visi sutartinai pasigenda mokestinių lengvatų“, – sakė jis. Pašnekovas pažymėjo, kad turėtų būti aiškiai nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų teikiamos tam tikros mokestinės lengvatos.

Viliotiniai užsieniečiams

Laip LŽ teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Šebeikienė, šiuo metu aktyviai dirbama prie 28 investicinių projektų, kurių planuojama vertė – 846 mln. litų (investicijos į MTTP, paslaugų, gamybos sektorius).

Ji pažymėjo, kad buvo surengti 35 potencialių užsienio investuotojų vizitai į Lietuvą iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Suorganizuotos 5 investicinės misijos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje) bei dalyvauta investiciniuose seminaruose.

„Investicijos per praėjusius metus padidėjo 5,3 procento. Ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su premjeru lankosi JAV, kur šalia kitų svarbių reikalų sprendžiami ir galimų investicijų klausimai“, – penktadienį LŽ dėstė L.Šebeikienė.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 33,28 mlrd. litų ir buvo 5,3 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 9997 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 3,93 mlrd. litų, Lenkijos – 3,49 mlrd., Danijos – 3,47 mlrd., Vokietijos – 3,45 mlrd., Nyderlandų – 2,27 mlrd., Estijos – 2,16 mlrd., Rusijos – 2,15 mlrd., Suomijos – 1,58 mlrd. litų.

Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 26,2 mlrd. litų, iš NVS šalių – 2,33 mlrd. litų.

FdiMarkets.com duomenimis, Lietuvoje per 2009 metus iš viso buvo pradėti ar įgyvendinti 35 investiciniai projektai. Daugiausia projektų Lietuvoje 2009 metais vykdė finansinių paslaugų bendrovės (9 projektai), maisto, gėrimų ir tabako (4), informacinių technologijų, metalo ir tekstilės (po 3) įmonės.

Daugiausia TUI projektų įgyvendino Rusijos (7), Suomijos (5), Norvegijos, JAV (po 4) ir Jungtinės Karalystės (3) bendrovės.

2005-2009 metais 205 užsienio bendrovės Lietuvoje investavo 18 mlrd. litų (5,23 mlrd. eurų) ir sukūrė 34 800 darbo vietų.

Žyma: Darius Simanavičius

Mėnesio pradžioje AB bankas SNORAS vienas pirmųjų iš Lietuvoje veikiančių bankų savo klientams pasiūlė visame pasaulyje itin populiarių investavimo į auksą priemonių, tačiau pirmųjų savaičių rezultatai parodė, kad krašto investuotojai vis dėlto nepuolė įsigyti aukso lydinių, „sąskaitinio“ aukso ir aukso ateities sandorių žaliavų rinkoje.

Atbaido svyruojančios kainos.

AB banko SNORAS Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bartaška LŽ sakė, kad pirmomis prekybos auksu dienomis sulaukta susidomėjimo tų klientų, kurie aktyviai vertina investavimo į auksą galimybes, tačiau matydami krintančias kainas neskuba jo įsigyti.

„Investicijos į auksą yra vienos patikimiausių, siekiant išsaugoti savo sukaupto turto vertę ir apsaugoti jį nuo ekonominių, politinių, socialinių veiksnių ar valiutų nuvertėjimo. Per ekonomikos sunkmetį žmonėms itin aktualu apsaugoti per daugelį metų sukauptas savo santaupas“, – įsitikinės R.Bartaška.

Labiausiai paplitęs ir prieinamas investavimo į auksą būdas yra aukso lydinių – monetų ar luitų – įsigijimas. Galima nusipirkti Austrijoje ir Šveicarijoje nukaldintų monetų bei aukso luitų, kurių praba – 80 proc. ir didesnė. Standartinis aukso luitas sveria 350 Trojos uncijų, arba 10,9 kilogramo, auksinių proginių monetų svoris svyruoja nuo 1 gramo iki 1 kilogramo. Tačiau aukso kainai rinkoje svyruojant nuo 910 iki 940 JAV dolerių už unciją, investuotojų ryžtas nedidėja.

Aukso kainos praėjusį trečiadienį nukrito iki 905,1 JAV dolerio už Trojos unciją – žemiausiai nuo gegužės 6 dienos, tačiau jau ketvirtadienį pakilo 0,6 proc., iki 915,21 JAV dolerio už unciją. Penktadienį aukso kaina vėl buvo mažesnė – 911 JAV dolerių už unciją.

Patrauklesnės aukso monetos

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Darius Simanavičius LŽ sakė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį investicinio aukso paklausa pasaulyje labai padidėjo, net apie 40 procentų.

„Lietuvoje šis skaičius greičiausiai dar didesnis, tiesiog todėl, kad anksčiau ši investavimo sritis lietuviams buvo prieinama tik per užsienio žaliavų biržas. Visais laikais auksas buvo laikomas apsaugos nuo infliacijos priemone. Todėl ir šiuo metu tai viena geresnių investicijų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad aukso kaina už Trojos unciją, atsižvelgiant į 20 metų kainos kitimo grafiką, padvigubėjo tik per pastaruosius penkerius metus. Ankstesnius 15 metų kaina svyravo nuo 250 iki 400 dolerių už Trojos unciją, o šiuo metu jos kaina artėja prie tūkstančio dolerių“, – teigia ekspertas.

Kaip pasakojo D.Simanavičius, viena pirmųjų Baltijos valstybėse aukso luitais pradėjo prekiauti Latvijos investicinė kompanija, kuri prieš pusantrų metų aktyviai pradėjo veikti ir Lietuvoje. „Žinoma, tuoj pat atsirado įmonių, kurios taip pat pradėjo pardavinėti aukso luitus. Dabar auksu pradeda prekiauti ir bankai. Bet jau anksčiau kaip prieš pusmetį aukso luitų atsirado ir juvelyrinių dirbinių parduotuvių vitrinose. Sunku pasakyti, kokia Lietuvos investuotojų dalis investuoja į auksą, tačiau įsisiūbavus akcijų kursų nuosmukiui ir krintant nekilnojamojo turto rinkos kainoms ši investavimo sritis neabejotinai tapo populiaresnė“, – teigia pašnekovas.

D.Simanavičius svarsto, kad iš akcijų ir NT rinkų „išėję“ pinigai buvo nukreipti į pinigų rinkos priemones, t. y. vyriausybines obligacijas, indėlius ir, žinoma, auksą.

„Kaip viena investicijų į auksą priemonių yra monetų įsigijimas. Investavimas į monetas yra patrauklesnis dėl mažesnių sumų ir meninės vertės. Tačiau monetų kaina vis dėlto priklauso nuo tos dienos aukso rinkos vertės. Jeigu centrinis bankas išleidžia gana nedidelį monetų tiražą ir jos tampa populiarios tarp kolekcininkų, galima tikėtis papildomos ir gana solidžios grąžos. Lietuvos bankas išleidžia palyginti didelius monetų tiražus“, – teigė D.Simanavičius. Pasak jo, juvelyriniai aukso dirbiniai taip pat gali turėti investicinę vertę, tačiau išliekamąją vertę turi vienetiniai gaminiai, papuošalai su brangakmeniais ir kiti ne masinės gamybos, didelės meninės vertės papuošalai.

Žyma: Darius Simanavičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė patikino, jog apsvarstys tokią galimybę. Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius tam nepritarė, motyvuodamas tuo, kad dabar būtų itin nepalanku nusavinti privačių pensijų fondų lėšas. Anot jo, šiuo metu žmonėms derėtų investuoti, nes už tą pačią sumą galima įsigyti daugiau fondų vienetų.

V.Titarenka sakė, kad gelbėti „Sodros“ biudžetą, nedidinant įmokų, galėtų padėti sprendimas 1-2 procentais sumažinti įmokas iš „Sodros“ į privačius fondus. Jis pabrėžė, jog tą priemonę siūlytų taikyti tik tuomet, jei nebūtų patvirtintos nė viena iš kitų rekomenduotų priemonių, pirmiausia PVM ir kitų mokesčių lengvatų atsisakymas. Pasak eksperto, BVP augimas kitais metais, bankų skaičiavimu, geriausiu atveju sieks 0,5 procento. „Mano manymu, valdžia privalo ieškoti priemonių, kaip vykdyti prisiimtus socialinius įsipareigojimus. Jei buvo pasakyta, kad pensininkams bus didinamos pensijos, mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams keliami atlyginimai, reikia ir tesėti tuos pažadus. Dabartinis nacionalinis biudžetas turi būti vetuotas ir peržiūrėtas, įvertintas kiekvienas straipsnis ir asignavimas, ar jie yra tikslingi“, – dėstė V.Titarenka.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vidas Puskepalis užsiminė, kad galimybė laikinai stabdyti lėšų pervedimą į privačius pensijų fondus jau buvo svarstyta pirmadienį Vyriausybėje, per profsąjungų susitikimą su premjeru Gediminu Kirkilu.

Apvogtų krizės laikotarpiu

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Darius Simanavičius teigė, jog profesinių sąjungų ir analitikų siūlymai stabdyti „Sodros“ lėšų pervedimą į krizės supurtytus privačius pensijų fondus negali būti pateisinami nei prognozuojama sunkia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būkle, nei ekonomikos sulėtėjimu, nei paprasčiausia investavimo logika. „Taupymas pensijai daugeliu atvejų yra susijęs su lėšų kaupimu ir investavimu 15-30 metų laikotarpiui. Šiais ir ateinančiais metais žmonės kaip tik turi galimybę įsigyti pensijų fondų vienetų labai palankiomis kainomis ir taip užsitikrinti spartų investicijų portfelio vertės didėjimą atsigaunant finansinėms rinkoms bei ekonomikai“, – LŽ sakė jis.

D.Simanavičiaus nuomone, „Sodros“, kaip ir valstybės biudžeto, subalansavimo problemas valdžia turi spręsti naudodamasi ilgalaikėmis fiskalinės bei monetarinės politikos priemonėmis, o ne naikindama devynių šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, dalyvaujančių antros pakopos pensijų draudimo sistemoje, iniciatyvą taupyti bei investuoti ateityje.

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ pasakojo, kad pensijų fonduose žmonės kaupia pensijas ilgą laiką, t. y. 20-30 metų. „Per tokį ilgą laikotarpį bus dar ne vienas ekonomikos pakilimas ir nuosmukis. Santykinai nedidelė „Sodros“ tarifo dalis privatizuota ir nukreipta į kaupiamąją sistemą. Toks laikinas įmokų pensijų fondams sumažinimas, kad ir keliais procentais, yra stabdys. Vėliau, kai sulauksime ekonomikos pakilimo, kam nors reikės grąžinti tas sulaikytas žmonių lėšas fondams. Toks blaškymasis atrodo visiškai nerimtas ir vargiai būtų kam nors naudingas“, – apibendrino analitikė.

Ji pažymėjo, kad „Sodros“ įmokų didinimas taip pat nėra išeitis. Pasak V.Klyvienės, politikai visiškai pamiršo lengvatas, kurios buvo dalytos prieš dešimt metų ir keičiantis laikui tapo nelabai svarbios. „Reikėtų įvesti visiems privalomą socialinio draudimo mokestį, kuris bent jau trumpuoju laikotarpiu pagelbėtų „Sodros“ sistemai, o ne „žaisti“ su lėšų nepervedimu į kaupiamuosius pensijų fondus“, – piktinosi ji.

Sutartis su pensijų fondais yra pasirašę šimtai tūkstančių žmonių.

2009-aisiais, kaip ir šiemet, pensijų fondams bus pervedama 5,5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio. Planuojama, kad antros pakopos pensijų fondus kitais metais papildys 1,256 mlrd. litų.

Trišalė taryba pasipriešino Vyriausybei

Vakar vykusiame Trišalės tarybos posėdyje nepritarta Vyriausybės sumanymui dirbantiems asmenims įmokas „Sodrai“ padidinti nuo 3 iki 4 procentų. Toks įstatymo pataisos projektas jau pateiktas Seimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė LŽ tvirtino išsiaiškinusi, kad „Sodros“ įmokų padidinimas būtų nepopuliarus sprendimas, todėl Trišalėje taryboje esą nuspręsta ieškoti kitų būdų, kurie padėtų subalansuoti „Sodros“ biudžetą ir leistų įgyvendinti valdžios įsipareigojimus 2009 metais.

„Buvo aptartos tokios priemonės kaip minimalaus atlyginimo, socialinio draudimo aprėpties didinimas, didesnė parama „Sodrai“ iš valstybės biudžeto bei siūlymas mažinti „Sodros“ tarifo dalį, pervedamą į kaupiamuosius pensijų fondus. Kol kas nieko konkretaus nenuspręsta, tačiau diskusijas ketinama rengti iki gruodžio mėnesio, kol Seime bus priimtas „Sodros“ biudžetas“, – kalbėjo ministrė.

Žyma:Darius Simanavičius

Smuktelėjus nekilnojamojo turto objektų kainai ir vis dar esant apverktinai situacijai akcijų rinkose, investuotojai atranda naują galimybę – įsigyti vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų. Investuotojams siūloma pirkti jungiamų įmonių akcijas ir po 3-5 metų susižerti neva garantuotą grąžą.

Investavimas į vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijas nėra naujas reiškinys, tačiau Lietuvoje kurį laiką buvo primirštas, o ekonomikos pakilimo laikotarpiu tapti kokios nors įmonės akcininku buvo netgi gan sudėtinga, ne daug kas norėjo įsileisti investuotojų „iš gatvės“ ir dalytis pelnu.

Ekonomikos augimui stabtelėjus daugelis įmonių greitai pajuto nuosmukį ir neturėdamos didelių apyvartinių lėšų netgi suskubo parsiduoti ne pačiame žemiausiame taške.

Verslo pirkimo-pardavimo tarpininkai, ant savo darbo stalo stumdydami parduodamų įmonių dokumentus, pastebėjo, jog nemaža dalis jų yra iš to paties sektoriaus ir jas sujungus būtų galima ne tik pastatyti ant kojų gamybos ir paslaugų veiklą, bet ir užkariavus rinką pasiekti nemažą pelną. Tapti jungiamų įmonių akcininkais pasiūlyta visiems norintiems fiziniams, juridiniams asmenims ir finansinėms institucijoms.

Nuosavo kapitalo įdarbinimas

„Esant įtampai rinkoje vyksta įtempta kova dėl kiekvieno kliento bei užsakymo, o kai kurie verslininkai tiesiog apsisprendžia parduoti savo verslą. Todėl strateginiams pirkėjams tai yra palankus metas įsigyti konkurentą bei investuoti į perspektyvių įmonių akcijas. Investiciniai projektai, per kuriuos įmonės įsigyjamos, jungiamos ir toliau plėtojama veikla – nauja investavimo priemonė Lietuvoje“, – tikina UAB „Investment house“ finansų analitikas Linas Kliukas. Pasak jo, šiuo metu yra galimybė įsigyti ilgą veiklos istoriją ir žinomus prekių ženklus turinčias Lietuvos įmones.

Šiuo metu strateginiams investuotojams yra siūloma pirkti jungiamų duonos gaminių gamybos, prekybos restoranų įranga bei restoranų tinklo įmonių investicinius projektus. „Investuojama pagal kelis kriterijus, lemiančius projektų sėkmę. Visų pirma sritis, į kurią investuojama, turi turėti tobulinimo ir plėtros potencialą. Neapsiribojama tik veiklos pobūdžiu, t. y. vien gamybos, prekybos ar paslaugų sritimis, nes dažnai net ir gerai išplėtotoje tam tikrų produktų rinkoje galima rasti labai sėkmingą nišą ir joje įsitvirtinti. Šie investiciniai projektai neapsiriboja vien Lietuva, ieškoma pačių geriausių investavimo krypčių ir objektų, tad įsigyti objektų ir juos plėtoti planuojama ir užsienio valstybėse“, – dėsto L.Kliukas.

Tai veikia investicinio fondo principu ir, pasak pašnekovo, atsižvelgiant į investicijos dydį, – jos minimali suma atskiruose projektuose yra nuo 50 tūkst. litų – investuotojams siūloma įgyti nuosavybės ir pelno dalį. Kalbėdamas apie tokių investicijų perspektyvas L.Kliukas pažymėjo, kad projektai bus vystomi iki stambaus rinkos žaidėjo lygio. Vėliau, jeigu investuotojai norės pasiimti investicijų grąžą, bus parduodami kitiems Lietuvos ar užsienio investuotojams arba bus pradedama įmonių akcijas kotiruoti vertybinių popierių biržoje.

Pašnekovas neslepia, kad tokios investicijos yra vadinamos rizikingomis kapitalo investicijomis, nes jos vykdomos nuosavybės, o ne skolos įsigijimo pagrindu. „Tokiais investiciniais projektais labiausiai domisi fiziniai asmenys, turintys investicinio kapitalo. Įmonėms tokie projektai įdomūs dėl galimybės įsigyti konkurentus. Bankai nors ir domisi galimybe dalyvauti investiciniuose projektuose, tačiau tai jiems yra ne pagrindinis klausimas – jie labiau linkę paskolinti pinigų kitiems investuotojams“, – teigia L.Kliukas.

Paprastesnis investicijų valdymas

UAB „Ūkio banko kapitalo rizikos valdymas“ projektų vadovas Ramūnas Valančiauskas, LŽ komentuodamas tokių investicinių projektų perspektyvas, pažymėjo, jog tai galimybė investuoti turimas laisvas lėšas tiek smulkiems investuotojams, tiek ir finansinėms institucijoms.

„Nesunkiai prieinamų investavimo instrumentų Lietuvoje nėra labai daug – nekilnojamasis turtas, akcijos, gyvybės draudimas, investiciniai fondai, su indeksais susietos obligacijos ir kt. Pirmajam reikia didelių lėšų, investuoti į akcijas paprastam piliečiui ar finansinei institucijai, kur profesionalių investavimo specialistų faktiškai nėra, be geros investavimo sistemos ir patirties yra labai rizikinga, investicinių fondų bei obligacijų reali istorinė grąža – gana nedidelė, palyginti su investavimo rizika. Juo labiau kad investuojant į investicinį fondą ar susietas su indeksais obligacijas 2-3 metų laikotarpiui investavimas yra visiška loterija. Čia siūloma gana didelė grąža per optimalų laikotarpį, kurią iš tikrųjų galima pasiekti. Įmonė yra realiai valdoma, o investuojant biržoje apie įmonės valdymą negalima net kalbėti, ir tai sukelia papildomą riziką. Investavimas biržoje iš tikrųjų yra daugiau spekuliacija. Perkant įmonių akcijas galima investuoti nedideles sumas, o rezultatai daugiausia priklauso nuo valdymo kokybės, bet ne nuo bendrų rinkos tendencijų“, – įžvalgas dėsto R.Valančiauskas.

Pasak jo, svarbiausias dalykas yra tai, kad gerai valdyti įmonę yra gerokai paprasčiau nei investicinį fondą. „Todėl produktas idealiai tinka fiziniams asmenims, kai kuriems investiciniams fondams ir nebankinėms rizikos kapitalo įmonėms“, – pažymi pašnekovas.

„Išaugusiems“ akcijų biržą

Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Darius Simanavičius LŽ sakė, kad tokios privataus kapitalo investicijos yra išties perspektyvios, tačiau skirtos patyrusiems investuotojams. „Dažniausiai tuo užsiima keletas investuotojų, kurie „išaugo“ akcijų biržą ir nori ne tik stebėti įmonės veiklą, bet ir turėti įtaką jos valdymui – įsteigiama investicinė bendrovė ir į ją „sunešamos“ lėšos. Tada ieškoma perspektyvių įmonių, kurioms trūksta apyvartinių lėšų ar lėšų investicijoms, plėtrai. Investicinė bendrovė per suformuotą naują valdybą turi įtakos nupirktos įmonės sprendimams“, – teigia D. Simanavičius.

Pasak jo, tai, kad toks modelis siūlomas neprofesionaliems investuotojams, yra gana naujas ir išties rizikingas atvejis. „Tuo labiau kad investicija į tokius projektus prasideda nuo keliasdešimtiems tūkstančių litų. Todėl jeigu nusprendžiama investuoti į tokius didelę riziką turinčius produktus, reikėtų tam skirti ne daugiau kaip keletą procentų viso investicinio portfelio“, – pataria ekspertas.

Pasak jo, pagal preliminarią statistiką, iš penkių investicijų į įmones viena visiškai nepasiseka ir pinigai prarandami, 3-4 investicijos vos atsiperka ir tik viena įmonė duoda žadėtąjį kelių šimtų ar net kelių tūkstančių procentų pelną.

Žyma: Darius Simanavičius

„Kokia valiuta norite imti paskolą?“ – tokį klausimą bankininkai užduoda kiekvienam, prašančiam kredito. Ir priduria: „Litais ar eurais?“. Galimybė skolintis JAV doleriais daugumoje bankų išlikusi, bet nesiūloma.

Nuo 2001 metų vidurio iki dabar euro kursas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo 87 proc. ir niekas negali garantuoti, kad tiek pat nepasikeis į kitą pusę.

LŽ jau rašė, kad prieš pusmetį bet kuriame šalies banke buvo galima nesunkiai gauti paskolą litais, eurais ar JAV doleriais. Galimybė skolintis kita valiuta buvo įvardijama kaip papildomos bankų rizikos prisiėmimas. Šiuo metu „kitų valiutų“ sąrašą kai kuriuose bankuose papildė JAV doleris.

Kurso svyravimo rizika

Pasak bankininkų, imdamas būsto paskolą kita, negu gauna pajamas, valiuta, žmogus tampa priklausomas nuo staigių ir dažnai sunkiai prognozuojamų rinkos pokyčių. „DnB NORD“ banko Iždo skyriaus vadovas Mantas Gikis pažymi, kad nuo 2001 metų vidurio iki dabar euro kursas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo 87 proc. ir niekas negali garantuoti, kad per tam tikrą laikotarpį šių valiutų kursas nepasikeis į kitą pusę.

„Pavyzdžiui, jeigu JAV doleris pabrangtų tiek ar daugiau, kliento paskola, perskaičiavus eurais, per ilgesnį laikotarpį taptų dvigubai ar net daugiau didesnė. Be to, keičiantis valiutų kursams, kiekvieną mėnesį, JAV dolerius konvertuojant į eurus, klientas mokėtų skirtingą kredito įmoką ir ne visų pajamos galėtų atlaikyti staiga išaugusią paskolos naštą“, – LŽ aiškino M.Gikis.

Šiuo metu 10 metų fiksuotos palūkanos eurams ir JAV doleriams skiriasi tik 0,19 procento. „Pusės metų palūkanų skirtumas dabar yra beveik 2 proc., bet ilgojo laikotarpio palūkanos rodo, kad šis skirtumas netrukus gerokai sumažės ir gali pasukti net į priešingą pusę“, – dėstė pašnekovas.

„DnB NORD“ banke daugiausiai paskolų imama eurais ir litais, paskolos JAV doleriais sudaro labai nedidelę dalį paskolų portfelio ir rekomenduojamos tiems klientams, kurie gauna pajamas šia valiuta.

Populiariausias euras

„Hansabanko“ Pardavimų palaikymo skyriaus vadovas Tomas Pulikas patikino, kad šiame banke klientui siūloma paskolą imti litais, eurais arba JAV doleriais. Jis sakė, kad „išsamiai bei atidžiai vertinamos ne tik kliento finansinės galimybės, bet su klientais atsakingai aptariamos ir įvairios paskolos galimybės, taip pat ir valiuta“.

„Hansabanko“ duomenimis, beveik 80 proc. iš visų šiemet banko paskolų būstui išduota eurais, apie 19 proc. – litais, o paskolų JAV doleriais dalis visame portfelyje sudaro tik apie 1 procentą.

„Klientams, ketinantiems skolintis JAV doleriais, šiuo metu siūlome išskaidyti riziką ir dalį paskolos imti kita valiuta – litais arba eurais“, – pažymėjo bankininkas. Visiškai atsisakyti galimybės skolinti JAV doleriais „Hansabankas“ artimiausiu metu neplanuoja; pasiūlyti žmonėms skolintis kokia nors kita valiuta – taip pat.

Domina net Mauricijaus rupija

Banko „Nordea“ klientų aptarnavimo konsultantė LŽ paaiškino, kad šiuo metu pasiimti paskolą būstui šiame banke galima tik litais arba eurais. „Neseniai baigėme akciją, kurios metu skolinome Šveicarijos frankais, tačiau gauti paskolą šia valiuta buvo galima tik refinansavus turimą paskolą kitame banke į mūsų banką. JAV doleriais taip pat jau nebeskoliname“, – pabrėžė ji.

AB banko „Snoras“ Mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Deimantė Bareikienė LŽ tikino, kad didžioji dalis paskolų šiame banke paimta litais. „Tačiau esant dabartinei rinkos situacijai, sulaukiame vis daugiau klientų pageidavimų paskolą būstui imti eurais. Norinčių skolintis JAV doleriais nėra daug ir tai daryti galimybės nebus apribotos“, – tikino ji.

„Danske“ banko atstovas spaudai Rolandas Kajokas LŽ sakė, kad techniškai yra galimybė pasiskolinti bet kuria valiuta, tačiau populiariausios paskolos yra eurais ir litais, tuo tarpu JAV doleris gerokai atsilieka ir užima trečiąją vietą.

„Retkarčiais žmonės domisi galimybėmis pasiskolinti netgi tokiomis egzotiškų šalių valiutomis kaip Mauricijaus rupija“, – sakė R.Kajokas. Tačiau, pasak jo, po konsultacijų su specialistais, išsamiai paskaičiavus konvertavimo ir kitas išlaidas, tokių sumanymų atsisakoma.

Euro ir lito konkurencija

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas LŽ sakė, kad pastaruoju metu ėmusiųjų paskolas eurais buvo padaugėję dėl palūkanų normų skirtumo. „Šių metų birželio 18 dieną trijų mėnesių VILIBOR litais buvo 5,54, o LIBOR eurais – 4,95. Skirtumas nėra didelis, todėl klientai vėl daugiau skolinasi litais. Yra klientų, kurie pageidauja skolintis kitomis valiutomis dėl to, kad palūkanų normos gali būti mažesnės“, – pažymėjo jis.

Tačiau, pasak pašnekovo, fiziniai asmenys dažniausiai negali patys valdyti valiutų svyravimo rizikos, todėl paskolų išdavimas kitomis valiutomis didintų jų skolinimosi riziką. „Ilgalaikės būsto paskolos atveju ši rizika yra labai neapibrėžta, todėl išlieka tikimybė, jog ateityje gali tekti keisti jau išduotos paskolos valiutą“, – sakė J.Murauskas.

SEB banke paskola doleriais gali būti suteikta tik išskirtiniais atvejais ir tuomet, kai klientas nuolatines pajamas gauna šia valiuta. „Kreditai JAV doleriais sudaro labai mažą SEB banko būsto paskolų portfelio dalį – apie 0,15 procento. Iki lito susiejimo su euru bankas teikdavo paskolas doleriais, tačiau dabar kreditų JAV doleriais dalis paskolų portfelyje nuolat mažėja“, – sakė bankininkas.

Komentaras

Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Darius Simanavičius sako, kad valiutų kursas didžiąja dalimi priklauso nuo bazinės palūkanų

normos ir infliacijos. „Pastaruoju metu infliacija auga beveik visose valstybėse. Netgi Šveicarijoje gegužės mėnesį ji pasiekė 2,9 procento. Tačiau Šveicarijos franko bazinė paskolų palūkanų norma išlieka apie 2-3 procentiniais punktais mažesnė už litų ar eurų bazines palūkanų normas. Todėl teoriškai, skolintis frankais labiau apsimoka. Žinoma, prieš priimant sprendimą skolintis šia valiuta, reikėtų įvertinti konvertavimo išlaidas bei valiutos kurso riziką“, – pažymėjo D.Simanavičius.

Paimtas paskolas litais prieš pusmetį konvertavę į eurus žmonės džiaugiasi sutaupę. O tie, kurie prieš 3-5 metus buvo paėmę paskolas JAV doleriais, išties išlošė dėl nukritusio šios valiutos kurso. „Tačiau nereikėtų aklai tikėtis, kad ir toliau dolerio kursas be atvangos kris. Priešingai, šiuo metu gana didelė tikimybė, kad doleris artimiausiu metu gali pradėti stiprėti“, – prognozuoja ekspertas.

Žyma: Darius Simanavičius

Per pusmetį klubas surengė 11 seminarų ir šviečiamųjų renginių. Didelio dėmesio sulaukė finalinis pavasario semestro renginys – žurnalo „Valstybė“ inicijuota bei klubo „Pinigų srautas“ organizuota pirmoji internetinė ekonomikos konferencija portale Delfi. Joje pranešimus ir rekomendacijas kaip gaivinti Lietuvos ekonomiką paskelbė įtakingiausi šalies analitikai: SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis ir DnB NORD grupės ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenka.

Tikimasi, kad Lietuvos ekonomiką nuo didesnio nuosmukio gelbės Europos Sąjungos paramos lėšos. Verslo ir investuotojų galimybės pasinaudoti šiomis lėšomis nagrinėtos  seminare apie ES verslo skatinimo programas.

Klubas šį pusmetį rengė diskusijas apie vertybinių popierių rinkos padėtį ir perspektyvas, apžvelgė galimybes uždirbti iš energetinių išteklių brangimo investuojant į iki šiol Lietuvoje menkai žinomą finansinį instrumentą – biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds). Finansų rinkose tvyrant įtampai ir neužtikrintumui klubas dairėsi investavimo alternatyvų – organizavo diskusiją apie meno rinką ir jos teikiamas galimybes investuotojams.

Specialaus seminaro metu dalyviai buvo mokomi kaip įvertinti verslą ar akcijas taikant vieną iš populiariausių šiuo metu – diskontuotų pinigų srautų verslo vertės nustatymo metodą.

Klubas „Pinigų srautas“ nuolat bendradarbiauja su šalies žiniasklaidos priemonėmis – teikia  nepriklausomų specialistų ir analitikų komentarus. Klubo narių straipsniai bei komentarai  publikuoti pagrindiniuose šalies dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“, šalies regioninėje žiniasklaidoje, interneto portaluose Delfi, vz.lt, naujienų agentūroje ELTA. Nuo šių metų pradžios klubas pradėjo skelbti šalies akcijų rinkos apžvalgas ir vertinimus, kurie kiekvieną ketvirtį publikuojami žurnale „Valstybė“.

„Rudens renginių sesiją planuojame paįvairinti nepriklausomais tyrimais ir apžvalgomis. Organizuodamas seminarus ir teikdamas nepriklausomų specialistų komentarus klubas nuosekliai įgyvendina savo misiją – ugdyti visuomenės finansinį išprusimą bei skatinti domėtis ir efektyviai valdyti verslo, asmeninius finansus ir investicijas“, – sako klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Darius Simanavičius.

Klubas „Pinigų srautas“ įsteigtas 2005 m. Jis vienija investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus besidominčius efektyviu asmeninių finansų bei investicijų valdymu. Klubas reiškia požiūrį į visuomenei aktualias finansų valdymo problemas, teikia savo siūlymus, analizuoja ir komentuoja Lietuvoje bei užsienyje vykstančius ekonominius reiškinius bei procesus.

Daugiau informacijos apie klubo renginius bei klubo narių komentarus – atnaujintame specializuotame asmeninių finansų ir investicijų valdymo informacijos tinklalapyje www.pinigusrautas.lt.

Daugiau informacijos:

Rimantas Pilibaitis

viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 620 45085

El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt

Žyma: Darius Simanavičius

Valdonė SAVULIONYTĖ LIETUVOS ŽINIOS Nr. 74 (12006), 2008 balandžio 03 d.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi.

Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų. Keliasdešimties tūkstančių litų apyvarta per dieną tada ir iki kelių milijonų litų sugeneruojama apyvarta per dieną šiuo metu akivaizdžiai įrodo, kaip per pastaruosius ketverius metus brendo Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB).

Rinka atsigavo.

Vilija Nausėdaitė, Vertybinių popierių komisijos pirmininkė, kalbėdama apie narystės ES poveikį Lietuvos vertybinių popierių rinkai, akcentuoja, kad narystė suteikė dideles galimybes mainais į didelius įsipareigojimus tiek rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms.

„Narystė ES rinkos dalyviams reiškia padidėjusią konkurenciją, o vartotojams – didesnę pasirinkimo laisvę“, – teigė ji.

Darius Simanavičius, „Pinigų srauto“ prezidentas, aiškina, kad įsiliejus į Bendriją didelio Skandinavijos ir kitų Europos šalių investicinių fondų pinigų kiekio atėjimas į mūsų vertybinių popierių rinką sukėlė akcijų kainas.

„Stebėdami OMXV grafiką, matome, kad įstojus į ES vasarą prasidėjo didysis rinkos ir akcijų kursų pakilimas“, – sakė jis.

Radikalius skirtumus prieš integraciją į Bendriją ir šiandien LŽ vardijo ir finansų makleris Marius Dubnikovas. „Prieš ketverius metus 100 tūkst. litų siekianti biržos dienos prekybos apyvarta buvo verta dėmesio, o šiuo metu, esant 4 mln. litų apyvartai, sakome, kad prekyba nebuvo labai įdomi“, – kalbėjo jis.

Finansų makleris sako, kad integracija į ES turėjo milžinišką teigiamą įtaką vertybinių popierių rinkai. „Teigiama įtaka akivaizdžiai pastebima analizuojant likvidumą ir apyvartumą rinkoje. Išaugo sandorių skaičius ir apimtis“, – minėjo M.Dubnikovas.

Jo teigimu, įstojus į ES daugumos kotiruojamų vertybinių popierių kainos šoko į viršų vien todėl, kad mes tapome atviresni ir prieinamesni užsienio investuotojams. „Pradėjome aktyviai vienodinti teisės aktus su ES, vadinasi, veikiame pagal daugmaž tas pačias taisykles, kurios yra įprastos Senajam žemynui. Investuotojai gali logiškai suvokti mūsų rinką ir taisykles, tad nereikia itin specifinių žinių norint investuoti čia“, – apie tai, kad užsienio investuotojai ėmė aktyviau nukreipti pinigus į Lietuvos akcijų rinką, kalbėjo finansų makleris.

Prie rinkos likvidumo ir jos populiarinimo taip pat prisidėjo geresnės vietinių investuotojų žinios apie investavimą. „Rinkos atsigavimas privertė dalį žmonių plačiau pasidomėti birža. Su integracija į Bendriją Lietuvoje radęsi investiciniai fondai šalies gyventojams suteikė galimybę naudotis alternatyvių investavimo priemonių teikiamais privalumais“, – neigiamų faktorių neįžvelgia finansų makleris.