Šį kartą buvo nagrinėjma investicija į miškus.

Savo daugiamete patirtimi dalinosi Kazimieras Šiaulys. jau daugiau kaip 15 metų auginantis bei prižiūrintis miškus ir užsiimantis medienos verslu. Pasak jo, į miškų plotus investavęs žmogus gali išgyventi savarankiškai vien tik  iš tokios veiklos, jei valdo apie 500 ha miško. Tiesa, kaip visur, taip ir čia, turėtų būti laikomasi diversifikavimo taisyklės ir nuosavybės teise valdomi miškai  turėtų būti skirtingo amžiaus (jaunuolynai, pusamžiai, pribęstantys ir brandūs).Šios srities privalumas yra tai, kad nėra apribojimų, kiek hektarų Miško paskirties žemės gali turėti vienas fizinis ar juridinis asmuo.  

Sužinojom, kokios medžių rūšys laikytinos gera investicija, o kurios nepageidaujamos, kaip, pavyzdžiui,- baltalksnis, nes užgožia kitus medžius. Beje, jaunuolynai reikalauja daug priežiūros, o yra rūšių, kurių kanopiniai miško žvėrys ir kiškiai visiškai nemėgsta. Skirtingos medžių rūšys turi skirtingą brandos amžių, pvz: ąžuolas -121 m.,  pušis – 101 m., eglė 71 m., beržas – 61 m., drebulė -41 m. Medžių amžius yra labai aktualus, nes tik brandų mišką galima kirsti plynai, o likus 20 metų iki plyno kirtimo ribos,  jau nebegalimi jokie retinimai. Tuo tarpu pirmas retinimas galimas medžiams, sulaukusiems 20 metų. Investicija į miškus patraukli ir tuo, kad žmonių sveikata bei psichologinė būsena pagerėja. Tam turi įtakos susiliejimas su gamtos harmonija ir poreikis/galimybė daugiau laiko praleisti ramioje aplinkoje (nes privalu laikas nuo laiko „inspektuoti“ savo plotus). Investiciniu aspektu Miškai labai gera investicija ir todėl, kad įsigijus žemę, atitinkančią reikiamus kriterijus,  galima gauti Europos Sąjungos paramą, kuri padengia žymią dalį turimų išlaidų. Kazimieras įvardino kriterijus ir detalizavo įvairius praktinius niuansus, kuo vadovaujantis derėtų rinktis sklypus įsigijimui, jei bus nuspręsta inicijuoti investicijas į tokį verslą.

Europos Sąjungos (ES) parama verslui skiriama atsižvelgiant į įvairius prioritetus, todėl verslininkams norintiems pasinaudoti šiomis galimybėmis teks įvertinti ar jų teikiami projektai atitinka tuos prioritetus. Kita vertus, būtina įvertinti kuo projektas bus naudingas bendrovei ir jos klientams.
„Dažna verslininkų klaida, kai projektas daromas tik siekiant ES paramos“, – įsivyravusį požiūrį į ES paramą kritikavo UAB „Strateginių sprendimų grupė“ direktorius Mindaugas Leonavičius.
UAB „Finovus“ direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Bruzgė perspėjo, ES nefinansuoja visos projekto vertės, t.y. įmonė visuomet turi skirti dalį nuosavų lėšų. Kai projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis, jam keliami specialūs reikalavimai – pinigai turi būti išleidžiami laikantis pirkimo taisyklių, įmonė savo lėšomis turi audituoti projektą bei viešai apie jį skelbti.
„Todėl ES lėšomis finansuojamas projektas gali užtrukti maždaug metais ilgiau nei tuo atveju, jei įmonė nuspręstų projektą įgyvendinti pati“, – nurodo Š. Bruzgė.
Tad verslininkai ir investuotojai turėtų įvertinti, kokią projekto dalį finansuos ES – jei finansuojama nedidelė dalis, galbūt ekonomiškiau projektą įgyvendinti savo jėgomis.
Kita vertus, specialieji reikalavimai drausmina įmones ir skatina jas kiekvienam projektui sudaryti verslo planą su konkrečiais lėšų panaudojimo terminais.
Pasak Š. Bruzgės, didelio susidomėjimo sulaukia ES parama mokymams. ES lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. tokių projektų vertės. Be to, mokymuose dalyvaujančių darbuotojų atlyginimams skirtos lėšos gali būti užskaitomos kaip bendrovės nuosavos lėšos projektui finansuoti, tad tokie mokymai įmonėms papildomai iš esmės nekainuoja.
M. Leonavičius atkreipė dėmesį į ES skiriamą paramą verslo inovacijoms skatinti. Lietuvoje verslas šiai sričiai skiria palyginti mažai lėšų, o būtent inovacijų diegimas padeda sukurti didelę pridėtinę vertę, didinti veiklos efektyvumą bei įgyti konkurencinį pranašumą.
Todėl kuriamos specialios inovacijų diegimo ir valdymo sistemos, kad būtų spartinamas jų įgyvendinimas bei mažinama rizika.
„Pavyzdžiui, gali būti steigiamos specialios įmonės inovacijoms kurti ir diegti, kad šis procesas nesutrikdytų pagrindinės bendrovės įprastinės veiklos ritmo“, – aiškino M. Leonavičius.

Rimantas Pilibaitis
Klubas „Pinigų srautas“
viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Tel. 8 620 45085
El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt