Paskaita Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos mokiniams, skirta paminėti Vaikų finansinio švietimo savaitę.

Paskaitos tikslas – skatinti moksleivius domėtis asmeniniais finansais ir racionaliu jų tvarkymu, tuo pačiu, kad patys moksleiviai įsitrauktų į Vaikų finansinio švietimo savaitę bei aktyviai prisidėtų prie šio renginio sklaidos.

„Susidomėjimas Vaikų finansinio švietimo savaitės renginiais patvirtina, kad pinigų tema aktuali ir, svarbiausia, įdomi net ir jaunesniųjų klasių moksleiviams. Šiemet, palyginti su pernai, ši iniciatyva galima sakyti išaugo savo pirminius marškinėlius: išsiplėtė ir geografiškai, ir savo trukme, ir temų bei partnerių įvairove. Dėkoju visiems šios iniciatyvos partneriams, kurie padėjo vaikams prisiliesti prie įdomaus finansų pasaulio, praplėtė ir pagilino jų žinias“.

Šiais metais Lietuvos banko organizuotuose renginiuose svarbiausia euro tema.  Pinigų muziejus Vilniuje pristatė edukacinę programą vaikams „Pažink eurą“.

„Programos metu moksleiviai susipažįsta ne tik su euru, kaip piniginiu vienetu, tačiau praplečia ir savo istorijos, geografijos, netgi matematikos žinias. Žinoma, vaikams labiausiai patinka, kad jie taip pat gali pačiupinėti eurų banknotus, pamatyti dar 2006 m. nukaldintų lietuviškų eurų monetų pavyzdžius“, – sako Vidmantas Laurinavičius, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas. Ekskursijos euro tema vyko ir istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune, o pamokos vedamos ir kituose Lietuvos miestuose.

Socialinių mokslų kolegija kvietė moksleivius kurti pasakas apie eurą, įdomiausią pasaką sukūrusi klasė iškovojo „Euro klasės“ vardą ir prizus.

Visą praėjusią ir šią savaitę Lietuvos mokyklose lankėsi specialistai iš SEB, „Swedbank“ ir DNB bankų, gyvybės draudimo bendrovių „Bonum Publicum“ ir „Aviva Lietuva“, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto. Jie pasakojo apie pagrindinius asmeninių finansų tvarkymo principus. „Sodros“ atstovai diskutavo su moksleiviais apie socialinio draudimo sistemą, atlyginimus „vokeliuose“ ir kitomis aktualiomis temomis.    

Moksleivių svečiuose laukė ir pažinti banką kvietė „Danske Bank“. Vaikai taip pat galėjo apsilankyti ir vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius.

Mokytis apie finansus galima ir virtualioje erdvėje – SEB bankas sukūrė finansinio raštingumo testą „Koks esi Piniginčius?“. Testą per savaitę išsprendė daugiau negu 2,6 tūkst. moksleivių, teisingų atsakymų skaičius siekė vidutiniškai 60 %.

Prie Vaikų finansinio švietimo savaitės šiais metais taip pat prisijungė projektas „Kam to reikia?!“, vienijantis įvairių sričių profesionalus ir mokytojus, kurie padeda jauniems žmonėms atrasti savo karjeros kelią.

„Mūsų platforma padėjo suderinti net 113 pamokų Vaikų finansinio švietimo savaitės metu. Mokyklose lankėsi ne tik bankų ar valstybinių institucijų specialistai, bet ir žmonės iš draudimo, teisinių ar kitų bendrovių. Pamokų metu profesionalai jauniems žmonėms pasakojo ir kaip geriausiai taupyti pinigus, ir kaip nepakliūti į skolas ar tiesiog, kaip efektyviausiai planuoti kasdienes išlaidas“, – pasakoja profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ direktorė Živilė Drėgvaitė.

Kitais metais vaikus ir mokytojus į finansinio švietimo savaitės renginius kvies Vaikų finansinio švietimo savaitės simbolis – apuokas. Jis buvo išrinktas ir nugalėtojai apdovanoti Vaikų finansinio švietimo savaitės metu.

Vaikų finansinio švietimo savaitės dalyviai ir partneriai: Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius, projektas „Kam to reikia?!“ (projekto iniciatoriai: „Swedbank“ ir „Omnitel“), „Danske Bank“, SEB bankas, „Swedbank“, DNB bankas, UAB „Bonum Publicum“, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kreditų biuras „Creditinfo“, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvos finansų rinkų institutas, Socialinių mokslų kolegija, Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“), klubas „Pinigų srautas“, „Aviva Lietuva“.

Vaikų finansinio švietimo savaitės Lietuvoje minima Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos. 2011 m. įkurta organizacija propaguoja jaunimo finansinio raštingumo didinimo idėjas ir siekia, kad baigę vidurinę mokyklą vaikai mokėtų tvarkyti savo finansus ir žinotų, kaip išmintingai elgtis su pinigais. Šiuo metu judėjimas vienija daugiau kaip 1 000 organizacijų iš įvairių šalių.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų.

„Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. – Pernai surengėme Vaikų finansinio švietimo dieną, o šiemet ši mūsų ir partnerių iniciatyva išsiplėtė – pailgėjo jos trukmė, padaugėjo projekte dalyvaujančių organizacijų, įtraukta įvairesnių temų.“

Šiais metais Lietuvos banko organizuojamuose renginiuose svarbiausia bus euro tema: Pinigų muziejus Vilniuje pristatys edukacinę programą vaikams „Pažink eurą“, kurios metu bus galima susipažinti su euro istorija, pažinti ir skaičiuoti eurus, pamatyti gerai pažįstamą Vytį ant lietuviškų eurų monetų pavyzdžių. Vaikai ne tik įgis daug žinių, bet ir praktiškai jas pritaikys, atlikdami edukacinio pobūdžio žaidimus, testus ir kt.

Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius sostinėje atvers duris vaikams kovo 10 ir 12 d. Čia moksleiviai galės ekrane stebėti prekybą akcijomis realiu laiku, o vienam iš jų bus suteikta garbė uždaryti prekybos sesiją skambinant varpu. Investavimu vaikus skatins domėtis ir investuotojų klubas „Pinigų srautas“.

Į mokyklas visoje Lietuvoje pasirengęs išvykti gausus būrys specialistų iš trijų didžiausių Lietuvos bankų: SEB, „Swedbank“ ir DNB. Bankų atstovai patars, kaip tvarkyti asmeninius finansus, ruoštis savarankiško gyvenimo pradžiai, skatins verslumą. SEB bankas taip pat specialiai sukūrė finansinio raštingumo testą „Koks esi piniginčius?“, jį nuo kovo 10 d. bus galima rasti banko paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Danske Bank“ penktus metus iš eilės kviečia į projektą „Pažink banką“. Jo metu moksleiviai klausysis interaktyvių paskaitų ir dalyvaus protų mūšiuose.

Kreditų biuro „Creditinfo“ atstovai papasakos vaikams, kas yra ir kuo svarbi kredito istorija, o gyvybės draudimo įmonė „BONUM PUBLICUM“ – apie gyvybės draudimą. Šviečiamuosius projektus, skirtus Vaikų finansinio švietimo savaitei, vykdo ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas bei Socialinių mokslų kolegija, kviečianti laimėti EURO klasės vardą.

Šiais metais prie iniciatyvos prisijungusios „Sodros“ atstovai 10–12 klasių moksleiviams skaitys paskaitas intriguojančia tema „Vien meile sotus nebūsi“.

Prie Vaikų finansinio švietimo savaitės taip pat prisijungia projektas „Kam to reikia?!“, vienijantis įvairių sričių profesionalus ir mokytojus, kurie padeda jauniems žmonėms atrasti savo karjeros kelią.

„Mūsų iniciatyvoje nuolat dalyvauja įvairių organizacijų finansininkai, ekonomistai, buhalteriai bei daugybė kitų specialistų. Šie profesionalai jauniems žmonėms gali ne tik parodyti, kaip tvarkyti savo kasdienius finansus, bet ir kaip apskritai reikėtų mąstyti apie pinigus. O tokių realių ir gyvų pasakojimų mokyklose vaikai labai laukia: šios žinios mokinius skatina ne tik domėtis profesijomis, bet ir siekti savo tikslų“, – pasakoja profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ direktorė Živilė Drėgvaitė.

Išsamią renginių programą ir informaciją apie registraciją į renginius galima rasti čia.

Pernai Lietuvos banko iniciatyva pirmąkart paminėta Vaikų finansinio švietimo diena sulaukė didžiulio vaikų, tėvų ir mokytojų susidomėjimo, šios dienos renginiuose dalyvavo keli tūkstančiai šalies moksleivių.

Vaikų finansinio švietimo dienos dalyviai ir partneriai: Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius, projektas „Kam to reikia?!“ (projekto iniciatoriai: „Swedbank“ ir „Omnitel“), „Danske Bank“, SEB bankas, „Swedbank“, DNB bankas, UAB „Bonum Publicum“, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kreditų biuras „Creditinfo“, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvos finansų rinkų institutas, Socialinių mokslų kolegija, Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“), klubas „Pinigų srautas“.

Vaikų finansinio švietimo diena Lietuvoje minima Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos. 2011 m. įkurta organizacija propaguoja jaunimo finansinio raštingumo didinimo idėjas ir siekia, kad baigę vidurinę mokyklą vaikai mokėtų tvarkyti savo finansus ir žinotų, kaip išmintingai elgtis su pinigais. Šiuo metu judėjimas vienija daugiau kaip 1 000 organizacijų iš įvairių šalių.

Viešųjų ryšių skyrius

Todėl galima drąsiai teigti, kad taupyti reikia ir tą gali daryti visi, net ir tie, kurie šiandien išleidžia tiek, kiek uždirba. Kaip tai pasiekti? Gavę atlyginimą, stipendiją atidėkite į šalį bent 10 proc. gautų pajamų, – nuo to tikrai iš esmės nepablogės, net jei šiandien ir kukli, gyvenimo kokybė. Darydami tai nuolat, ugdysite tėvų ir senelių skiepytą, bet gal kiek užmirštą, tačiau naudingą taupymo įgūdį.

– Vienas iš asmeninių finansų valdymo principų – išlaidos neturi viršyti pajamų. Tačiau ar jau vien tokia formuluotė nėra ydinga? Gal verčiau turėtume koncentruotis į didesnes pajamas, o ne kuklesnes išlaidas?

– Principas „išlaidos neturi viršyti pajamų“ susijęs su taupymo principu ir reiškia, kad gaunamas pajamas žmogus privalo paskirstyti mažiausiai į dvi dalis – kasdienes išlaidas bei taupymą. Kitas finansų valdymo principas teigia: nuolat didink pajamas, įvairink jų šaltinius, o papildomas pajamas paskirstyk toms pačioms dalims, tik taupymui skirk bent pusę padidėjusių pajamų. Tokiu būdu jokių prieštaravimų tarp principų nėra, skirtingi asmeninių lėšų valdymo principai tiesiog papildo vienas kitą.

Kaip rasti naujų pajamų šaltinių? Gal puikiai mezgate ar siuvate? Gal galite mokyti jaunesnius anglų kalbos? Ar programuojate? Paverskite savo hobi amatu, kuris taps papildomu, o ilgainiui, gal ir pagrindiniu, pajamų šaltiniu.

– Vakarietiškas mąstymas, esą gyvename čia ir dabar – išlaidaujame čia ir dabar, vis labiau jaučiamas ir Lietuvoje. Ką galėtumėte rekomenduoti norintiems atrasti balansą tarp mėgavimosi finansine padėtimi čia ir dabar bei taupymo ateičiai?

Lietuvoje vis labiau įsigali Vakarams būdinga vartojimo kultūra, kurią skatina prekybininkų vykdomos reklaminės kampanijos, o jauni žmonės ne visuomet sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Todėl perkant įvairius daiktus, pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikalingos peršamos daikto funkcijos ir ar verta už tai mokėti. Jeigu mobilųjį telefoną naudosite tik skambučiams, trumposioms žinutėms ir kaip žadintuvą, tikrai nepirkite išmaniojo telefono, o kainos skirtumą skirkite taupymui.

Venkite spontaniškų pirkimų, apmąstykite, kiek tai pridės komforto jūsų gyvenimui ir ar tai verta tiek, kiek prašo prekybininkai.

– Girdime rekomendacijų, kaip taupyti, mokomės tai daryti. Tačiau kaip nusistatyti taupymo paskirtį, terminą ir pan., kad tai veiktų ir kaip motyvacija, ir kaip tikslas, ir kaip priemonė?

Brangių daiktų įsigijimą galima finansuoti arba nuosavomis, arba/ir skolintomis lėšomis. Skolintos lėšos kainuoja ir užkerta kelia taupymui, todėl verčiau siekti pakankamų nuosavų lėšų apimčių, o tai įgalina pasiekti tik reguliarus bei augantis taupymas ir investavimas. Išsikelkite tikslu norimo brangaus daikto įsigijimą, pagal turimas pajamas sudarykite atitinkamą taupymo planą, iš jo paaiškės ir preliminarus taupymo terminas. Tokiu būdu taupymas taps tiksline bei motyvuojančia priemone.

– Kokias charakterio savybes derėtų ugdytis ir ugdyti kitam, kad šios padėtų taupant? Juk taupymas – ne valios reikalas?

Formuojant taupymo įgūdžius, reikalingos valingos pastangos atsisakant dalies šiandieninio vartojimo vardan vartojimo ateityje. O esminė charakterio savybė taupant bei apskritai rūpinantis savo ir aplinkinių ateitimi yra atsakingumas.

– Norintiems taupyti patariama atsisakyti spontaniškų pirkinių, dažno lankymosi parduotuvėse, rūkalų… Kitaip tariant, visko, ką rinkodaros specialistai subtiliai įperša silpnam potencialiam klientui. Taupymas – gebėjimas atsispirti rinkodarininkų triukams?

– Rinkodarininkai propaguoja vartojimo kultūrą. Jei išmokstame atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių, rinkodarininkai mums netrukdys, o išugdyti taupymo įgūdžiai tik sustiprins gebėjimą atsispirti rinkodarininkų triukams.

– Esame vartotojiška visuomenė. O taupymas šiandien iš dalies prilygsta pasipriešinimui besaikiam vartojimui. Pritariate?

– Taip, pritariu. Taupymas bei iš to sekantis investavimas vartojimą daro saikingą.

– Ar mes, lietuviai, turime tam tikrą vietinę finansinio raštingumo (ir taupymo) tradiciją? Iš ko mes turime to mokytis ir iš ko mokomės?

– Vietinę finansinio raštingumo tradiciją yra išlaikę vyresnieji Lietuvos gyventojai, ypač pensinio amžiaus. Jiems jų tėvų buvo įskiepyta taisyklė dalį gaunamų pajamų atidėti į šalį tam, kad susikurtų „pagalvę“ nuo galimų negandų, tokių kaip prastas derlius ar gamtos stichijos, taip pat ir dukterų vestuvės reikalaudavo kraičio krovimo.

Iš pensinio amžiaus žmonių verta mokytis finansinio raštingumo pagrindų, o modernesnės taikomosios žinios gali būti rastos šiuolaikinėje literatūroje ar teminėje klubinėje veikloje.

– Finansinis raštingumas ir ekonominės žinios vis dar nėra įsitvirtinusios kaip lygiavertė disciplina vidurinėse mokyklose. Ar įžvelgiate to pavojus?

– Aš įsitikinęs, kad jaunam žmogui turi būti suteikiamos finansinio raštingumo žinios arba mokykloje, arba aukštojo/profesinio mokymo įstaigose. Mat asmeninių finansų valdyme esminiu veiksniu yra laikas. Kuo anksčiau pradėsite taupyti, tuo greičiau pasieksite įspūdingų rezultatų, tuo mažesnių periodinių įmokų reikės vienam ar kitam tikslui pasiekti, mat sudėtinių palūkanų formulėje palūkanos priskaičiuojamos nuo palūkanų, o laikas veikia kaip kaupiamų lėšų multiplikatorius.

– Reziumuokime pragmatiškai: kiek mūsų asmeninės gerovės lemia finansinis raštingumas, o tai reiškia ir gebėjimas taupyti?

– Finansinis raštingumas suteikia galimybę racionaliai elgtis su gaunamomis pajamomis, jas didinti, įvairinti pajamų šaltinius, pasiekti įspūdingų asmeninio lėšų valdymo rezultatų. Pradėjus taupyti, pradedama galvoti, kaip laikyti sutaupytus pinigus, taigi atsiranda poreikis susipažinti su įvairiais finansiniais instrumentais, įvairiomis finansų institucijomis, sukauptų lėšų investavimo principais bei taisyklėmis. Visa tai plečia taupančiųjų akiratį, moko praktinių asmeninio efektyvumo didinimo įgūdžių.
Delfi.lt

Žyma: Audrius Dzikevičius

Klubas Pinigų srautas: Patarimai ekonominės krizės metu