Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

13 proc. nuostolis

Pastaruosius mėnesius vyraujančios nepastovios nuotaikos akcijų biržose, sklandančios prieštaringos pasaulinės ekonomikos prognozės, nesibaigiantys valstybių skolų vargai išgąsdino ne tik investuotojus, bet ir į vertybinius popierius savo būsimas pensijas investavusius žmones.

Šiomis dienomis savo II pakopos pensijos fondo sąskaitą pasitikrinęs vilnietis Andrius (pavardė redakcijai žinoma) išvydo gerokai aptirpusią savo pensiją. Ji ėmė trauktis būtent dėl šiuo metu vykstančių neramumų akcijų rinkose. 33-ejų vyriškis pensiją kaupia akcijų pensijų fonde viename iš bankų, užimančių rinkos lyderio pozicijas. Nuo pat privačių pensijų fondų sistemos pradžios, nuo 2004-ųjų, iki šiol į banko sąskaitą „Sodra“ yra pervedusi 30 tūkst. litų nuo Andriaus darbdavio sumokėtų įmokų, tačiau pensijos vertė šiuo metu siekia 26 tūkst. litų, t. y. 4 tūkst. litų, arba apie 13 proc., nuo bendros sumos prarasta.

„Metų pradžioje kreipiausi į banko vadybininką, klausiau, ką daryti, gal reikia investavimo kryptį keisti į konservatyvesnę. Tačiau tuomet man buvo pažadėta, kad per šiuos metus fondas buvusius praradimus „atloš“. Esą 2010 m. fondas buvo vienas pelningiausių Lietuvoje. Tačiau šiuo metu viskas vėl rieda žemyn. Man užtenka žinių suprasti, kad į Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos akcijas investuoti būsimos pensijos pinigai šiuo metu ypač tirpsta“, – dėstė pašnekovas.

„Matant tokius pensijų kaupimo bendrovės veiklos rezultatus kyla mintis migruoti į kitą bendrovę. Mano nuomone, jeigu investuodamos į akcijas vienos bendrovės sugeba uždirbti, o kitos – patiria nuostolių, tai jau kompetencijos klausimas. Tačiau į kitą pensijų kaupimo bendrovę pereisiu tik tuomet, kai dabartinis fondas sugrąžins mano būsimos pensijos lėšas iki sumos, kuri jam buvo pervesta iš „Sodros“, – savo sprendimo motyvą dėstė vyriškis.

Jį labiausiai piktina tai, kad per septynerius metus akcijų pensijų fondas patyrė nuostolį, o jei ką buvo uždirbęs, tai ir tai buvo prarasta. „Peršasi tokia išvada, kad pinigai investuojami ir pamirštami. Jokio rizikos valdymo ir atsakomybės“, – pridūrė jis.

Sistema išsigimsta

Pensijų fondus valdančios bendrovės dėl to kaltų ieško Vyriausybėje, esą kriziniu laikotarpiu laikinai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintos įmokos iš „Sodros“ turi didžiausią įtaką prastiems pensijų fondų rezultatams. Mažiau investuojama, mažiau uždirbama.

Prieš septynerius metus valdžia, aktyviai raginusi žmones dalyvauti pensijų reformoje, šiandien laikosi pozicijos, kad esą pensijų fondai neišlaikė išbandymo krize. Todėl jau sugalvota ir birželį Vyriausybėje patvirtinta nauja, iš trijų dalių susidaranti pensijų kaupimo sistema išsiųsta svarstyti Seimui. Ekspertų vertinimu, nuolatinis žaidimo taisyklių keitimas išbalansuoja sistemą ir esą tai nekelia gyventojų pasitikėjimo ja.

Tačiau papildomai pensiją pensijų fonduose kaupia per 1 mln. dirbančių žmonių, o pensijų fondai valdo daugiau nei 4 mlrd. litų būsimų pensijų. Teigiama, kad naujų sistemos dalyvių augimas jau yra nuosaikus ir rinka daugmaž prisisotinusi. Nors pensijų fondai nerodo įspūdingų uždarbių, žmones šiuo metu guodžia tik tai, kad fonduose sukauptus pinigus galės paveldėti artimieji ir užsidirbta pensija nepradings „Sodros“ skylėje.

Didesnės savo būsimos pensijos siekia tik vos 3–4 proc. žmonių, kurie kasmet tai keičia investavimo kryptį, tai iš vienos pensijų kaupimo bendrovės pereina į kitą. Tačiau tai darydami neapgalvotai arba pavilioti pensijų kaupimo bendrovių konsultantų, kurie suinteresuoti kuo daugiau žmonių pervilioti iš konkurentų, taip pat praranda dalį savo būsimos pensijos.

Pensijų valdytojai ramūs

Pasak bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, pensijų fondo valdytojo darbo diena – įdomi ir dinamiška.

„Paprastai investicijų valdytojo rytas prasideda nuo patikimų, tarptautinių šaltinių sekant ir analizuojant svarbiausių pasaulio rinkų investavimo naujienas. Vėliau atlieka sandorius: perka, parduoda. Taip pat ieško palankiausių investavimo momentų ir prognozuoja investavimo perspektyvas artimiausiam ketvirčiui ir metams. O kadangi rinkas reikia stebėti nuolat, investicijų valdytojo darbas neretai tampa jo gyvenimo būdu“, – sakė ji.

Kad ir kaip norėtųsi pensijų fondų dalyviams, ką nors keisti ir pensijų fondų valdytojus kaltinti neveiklumu, pensijų fondų valdytojai šiuo metu to daryti nepataria.

„Kai akcijų kainos kritusios, nepatariame keisti investicijų fondų. Keisti akcijų kryptį verta tuomet, kai ilgalaikėje perspektyvoje tam tiki fondai turi augimo potencialą arba kai iki investavimo termino pabaigos likęs neilgas laikotarpis, t. y. 2–3 metai. Tuomet rekomenduojame investicijas nukreipti į konservatyvios investavimo strategijos fondus“, – sakė A.Grabinskė.

Pasak jos, panašus kainų kritimas buvo fiksuotas pernai pavasarį, tačiau pašnekovė ragina žmones nepanikuoti ir akcentuoja, kad dėl žemų kainų tikrai neverta parduoti akcijų fondų.

Žmones blaško ir konsultantai

Nors „Aviva Lietuva“ žmonėms nerekomenduoja blaškytis, šiemet būtent ši bendrovė pritraukė daugiausia būsimų pensininkų, kurie keitė fondų valdytojus. Daugiausia dalyvių išėjo iš bendrovių „Swedbank investicijų valdymas“ ir „SEB investicijų valdymas“. Bankai dėl to per didelio nerimo nerodo, nes būdami lyderiai pagal galiojančių sutarčių skaičių esą absoliutine išraiška praranda nedaug klientų.

„Pensijų fondų dalyviai aktyviau pradeda judėti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondų konkrečioje bendrovėje dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės judėjimo priežastys yra pensijų kaupimo bendrovių pardavėjų aktyvumas ir, žinoma, pokyčiai finansų rinkose. Pastebėtina, kad birželio pirmoje pusėje finansų rinkose įsivyravo neigiamos nuotaikos akcijų rinkose, o tai galėjo suaktyvinti klientų, kurie aktyviai stebi savo pensijų sąskaitą, judėjimą. Toks judėjimas paprastai vyksta pensijų kaupimo bendrovės viduje“, – pastebėjimais dalijosi bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius.

Pasak jo, paprastai klientai juda į mažesnės rizikos fondus, kai akcijų kainos mažos, ir atvirkščiai, kai kainos pakyla, vis daugiau klientų pajuda į rizikingesnius fondus. Bet tai nėra geras sprendimas, nes dėl to didžioji dalis fondą dažnai keičiančių klientų susimažina savo turto vertę.

Pensijų kaupimo bendrovių keitimą, pasak A.Maždžieriaus, paprastai inicijuoja aktyvūs konsultantų veiksmai. „Rinkoje mažėja potencialių naujų pensijų fondų dalyvių, todėl didėja konkurencija dėl jau pensijas kaupiančių klientų“, – sakė jis.

Rekomenduoja ramiai laukti pensijos

Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, keisti investavimo kryptis ir bendroves žmonės pradeda tuomet, kai gauna metines ataskaitas. Tačiau kylant nerimui dėl akcijų rinkų šią vasarą žmonės taip pat gana aktyvūs.

Suabejojusiems arba raginamiems keisti pensijų fondą Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas primena, kad pensijų fondo pasirinkimas yra ilgalaikis sprendimas. „Trumpalaikiai svyravimai neturėtų nelemti tolygaus sprendimo“, – priminė finansų makleris.

Tačiau klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas sutinka, kad šiemet rizikingiausių pensijų fondų rezultatai nedžiugina, kaip norėtųsi.

„Įtakos tam, kad beveik visi vidutinės akcijų dalies ir akcijų dalies fondai skaičiuoja neigiamą grąžą nuo metų pradžios, turėjo daug neigiamų naujienų. Tai ir euro zonos problemos, ir baimė dėl didžiausios pasaulio ekonomikos JAV per lėto augimo. Visa tai paveikė rizikingus fondus, kuriuose kaupiamos ir būsimos žmonių pensijos“, – dėstė A.Šuminas.

M.Dubnikovas primena, kad pensijų fondai nėra tos priemonės, kurias būtų galima išnaudoti spekuliaciniais tikslais.

„Pensijų fondų rezultatus lėmė labai permainingas laikotarpis. Pradžioje pensijų fondams sekėsi labai gerai, bet vėliau užklupo sunkmetis ir ši visuotinė problema labai sumažino sukauptus pinigus. Tie žmonės, kurie pensijas pradėjo kaupti nuo pat pradžių, šiuo metu savo sąskaitose mato daugmaž tiek pat lėšų, kiek yra pervedusi „Sodra“. Bet tie, kurie pensijas kaupia nuo 2009 m., rezultatai yra nuostabūs, nes vertybiniai popieriai buvo perkami pačiu palankiausiu metu, kai jų kaina buvo maža“, – pabrėžė M.Dubnikovas.

Ekspertai sutinka, kad neigiamą įtaką pensijų fondams turėjo ir pakeistos investavimo taisyklės, t. y. sumažintos įmokos į fondus iš „Sodros“. „Išėjo taip, kad dideli nuostoliai buvo patirti esant didelėms įmokoms, o kai reikėjo kapanotis iš duobės, įmokos buvo nukirptos perpus“, – priminė M.Dubnikovas. Esą ir todėl pensijų fondų atsigavimas buvo lėtesnis.

Pasak A.Šumino, šiemet dar galima tikėtis pensijų fondų svyravimo dėl neramumų pasaulio rinkose. M.Dubnikovo nuomone, šiuo metu vyksta paskutinis išėjimo iš krizės etapas, kai valstybės sprendžia savo skolų problemas. „Žmonės ir įmonės su krize jau susitvarkė ir išvadas padarė. Dabar atėjo eilė valstybėms. Mano nuomone, išėjimas iš krizės dar užtruks nuo pusmečio iki metų laiko“, – teigė pašnekovas.

„Svyravimai yra normalus reiškinys, todėl nepaisant to, kad akcijos nepateisina investuotojų lūkesčių, investavimo strategijos neturėtų keistis. Jaunesni pensijų sistemos dalyviai turėtų rinktis rizikingesnius fondus, vyresni – konservatyvesnius“, – patarė A.Šuminas.

Išmokos kol kas simbolinės

Papildomai II pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 d., ši suma išaugo 20,45 mln. litų, arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalijo 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4281 litą, arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kai sudarė 3873 litus.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 litus. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 litus.

Žyma: Andrius Šuminas

Ieva Dauguvietytė, “Verslo žinių” žurnalistė

Jei pernai sausį būtumėte ėmę būsto paskolą litais, palūkanos daugeliu atveju viršytų 7%, o kartais ir 9%. Tada pusės metų VILIBOR sukosi apie 4,6%, tačiau ir bankai nestokojo apetito – jų užsidedamos maržos svyravo nuo 2,6% iki 5%.

Imant paskolą eurais palūkanos būtų mažesnės dėl kur kas mažesnės EURIBOR normos. Pastaroji tuo metu nesiekė 1%.

Skirtinguose bankuose minimali palūkanų eurais norma svyravo nuo 3,4% iki 6,3%, tačiau maržos taip pat kandžiojosi. Iš paskolų eurais bankai norėjo uždirbti nuo 2,4% iki 5,3%. Per metus būstų paskolų palūkanos pasikeitė gana ženkliai – krito VILIBOR, sumenko maržos, gerėjo sąlygos.

Keli išsiskiria

2010 m. gruodį bankai už būsto paskolas litais pageidavo nuo 3,4% iki 6% dydžio palūkanų, o jų maržos sukosi nuo 1,4% iki 4%. Palūkanų litais vidurkis per metus sumenko nuo 7,9% iki 4,3% – beveik dvigubai, o vidutinė marža nukrito nuo 3,3% iki 2,26%.

Mažėjo ir paskolų eurais palūkanos. Dabar jos siekia nuo 3% iki 5,2%. Tiesa, skirtumai tarp bankų skaičiuojamų maržų išliko nemaži – nuo

1,8% iki 3,95%.

„Citadele“ bankas visus metus taikė aukščiausias palūkanų ir maržų normas, nors realiai mažai dalyvavo būsto paskolų rinkoje. Šio banko maržos litais ir eurais siekė apie 5%. Vienų didžiausių maržų ir metų pradžioje, ir dabar prašo ir kitas palyginti mažą būsto paskolų portfelio dalį turintis bankas – „Snoras“. Metų pradžioje jo maržos eurais perlipo 5%, dabar šis bankas taip pat pageidauja vieno didžiausių uždarbių – litais – 2,6%, eurais – kiek daugiau nei 3%.

Tikisi dar mažesnių

„Šiais metais stebime lūžį būsto kreditavimo srityje. Bankai siekia įdarbinti perteklinius pinigus siūlydami ne tokius rizikingus produktus – būsto paskolas“, – dėsto Audrius Dzikevičius, investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidentas. – Būsto paskolų rinkoje aštrėja konkurencija, todėl krito ir būstų kreditų maržos.“

Vilius Oškeliūnas, UAB „Gerovės valdymas“ investicijų strategas, aiškina, kad ir palūkanos, ir maržos paskoloms litais mažėjo sparčiau nei paskoloms eurais. Tą galima paaiškinti buvusiomis spekuliacijomis dėl lito devalvacijos ir kiek pagerėjusia ekonomikos padėtimi.

Anot jo, marža yra banko rizikos įvertinimas, ji atspindi banko požiūrį į kliento,  ekonominės aplinkos riziką. Gerėjant ekonominei padėčiai, turi mažėti ir maržos.

„Kita vertus,  konkurencijos čia taip pat yra. Verta nepamiršti, kad bankai žaidžia abiejose barikadų pusėse. Jie skolina statytojams, kad šie vystytų projektus, ir skolina gyventojams, kad pastarieji pirktų būstus“, – pažymi p. Oškeliūnas.

Ponas Dzikevičius sutinka, kad maržos mažėja dėl konkurencijos, tačiau jos vis dar bent dvigubai aukštesnės negu NT bumo laikais.

„Kitais metais bankų konkurencija išliks stipri, tad tikėtina ir tolesnė maržų korekcija žemyn, tačiau jau artėjama prie bankų galimybių ribų.  Be to, tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti“, – sako p. Dzikevičius.

Dosnūs metų pabaigoje

Dauguma bankų būsto paskolų sąlygas gerinti ir maržas mažinti ėmėsi antroje šių metų pusėje. Daugiausia pirkėjams palankių pokyčių įvyko  pačioje metų pabaigoje. „Danske“ bankas paskelbė, jog nuo gruodžio maržas paskoloms litais ir eurais sumažino iki 2%.

„Nordea Bank Lietuva“ ėmė finansuoti iki 90% įsigyjamo būsto vertės. Remiantis „Verslo žinioms“ pateikiamais duomenimis, šio banko marža paskoloms litais ir eurais nuo lapkričio sumenko iki 1,8%, prieš tai bankas nuo gegužės taikė apie 2% dydžio maržą.

Nuo gruodžio savo apetitą sumažino ir „Citadele“ bankas – jo  marža nuo 5% nukrito iki 4%.

„Swedbank“ patraukliausiu skolintoju litais tapo nuo rugsėjo. Bankas pristatė naują palūkanų skaičiavimo metodiką, perskirstė sudedamąsias būsto paskolų palūkanų dalis – bazinę normą ir maržą. Bankas atskyrė individualią klientui taikomą maržą, o prie įprasto EURIBOR ar VILIBOR priskaičiuoja šalies rizikos veiksnį, kuris atspindi  vidutinę pinigų kainą šaliai skolinantis pinigus tarptautinėse ar vietinėje rinkoje. Dėl tokių pakeitimų „Swedbank“ maržos litais tapo patraukliausios rinkoje. Bet jas sunku palyginti su kitų bankų pasiūlymais.

Žyma:Audrius Dzikevičius

dr. Audrius Dzikevičius, klubo “Pinigų srautas” prezidentas

Pastaruoju metu stebime bendrosios Europos sąjungos valiutos – ES euro silpnėjimą. Žiniasklaidoje vis dažniau pasigirsta ir kai kurių analitinių apokaliptinių prognozių šios valiutos bei visos euro zonos atžvilgiu. Kadangi Lietuvos valiuta yra susieta su ES euru, verta į šį fenomeną pažvelgti giliau.

Grupė euro zonos šalių šiuo metu iš tiesų susiduria su rimtais iššūkiais dėl smarkiai padidėjusio tų šalių biudžeto deficito – tai Portugalija, Ispanija, Graikija bei Airija, anglų kalba šių šalių santrumpa skamba kaip „PIGS“, t.y. kiaulės lietuviškai. Prie kiaulių priskirčiau ir Baltijos šalis.

Šių šalių milžiniški biudžeto deficitai reikalauja vyriausybėms pritraukti  papildomų skolintų pinigų. Tačiau tai padaryti nėra lengva, kadangi tarptautiniai investuotojai kuo toliau, tuo skeptiškiau žvelgia į šių šalių obligacijų patikimumą, o šį skepticizmą išreiškia pastaraisiais mėnesiais augančios kredito rizikos apsikeitimo sandorių (CDS) kainos bei investuotojų reikalaujamas obligacijų pajamingumas. Skepticizmą stiprina apnuogintos šių šalių vidinės ekonominės problemos, neefektyvus biudžetinių lėšų valdymas arba, kaip Ispanijos atveju, centrinės valdžios negalėjimas kontroliuoti net 2/3 biudžetinių lėšų, kadangi likusią dalį valdo vietinės savivaldos institucijos. Tad šios šalys, kaip ir Lietuva, reikalauja skubių struktūrinių reformų, tačiau jų įgyvendinimui yra priešinamasi (streikai) ir norima greitų lengvų ir pigių pinigų, kurių gali suteikti tik TVF.

Beje, grįžtant prie Graikijos, puiku yra tai, kad vis tik buvo leista įsikišti TVF, jis padės kažkiek disciplinuoti Graikijos biudžetą. Graikijos situaciją iliustruoja tai, kad vienam gyventojui šiuo metu tenka apie 2.500 EUR mokėtinų palūkanų, tad pigiai skolintis atviroje rinkoje jiems nelieka galimybių, o skolintis reikės jau šį bei ateinantį mėnesį kuomet reikės išpirkti didelį kiekį anksčiau išleistų obligacijų. Prie viso to, didžiausia pasaulyje obligacijų valdytoja PIMCO pareiškė, kad Graikijos obligacijos šiuo metu nėra patraukli investicija.

Visos aukščiau paminėtos atskirų šalių problemos, vidutiniame laikotrapyje tai nieko gero nežada eurui, prognozuojamas tolesnis jo pigimas JAV dolerio atžvilgiu. Anot analitikų, 2011 metais doleris gali kainuoti iki 2,8 Lt arba atitinkamai eurais.

Dar vienas eurą smukdantis veiksnys,  bus FED bazinių palūkanų pakėlimas, kuris įvyks pirmiau nei ECB pakels euro bazines palūkanas. Tai dar labiau sumažins euro patrauklumą.

Iš kitos pusės JAV dolerio situacija ilgesnėje perspektyvoje taip pat neblizga dėl to pačio biudžeto deficito ir kitų struktūrinių problemų, tad, ateityje viską lems tai, ar pavyks greitai ir efektyviai stabilizuoti Airijos bei Pietų Europos šalių finansus (Lietuvos pavyzdys yra visai neblogas ryžtingumo prasme). Jei taip, tuomet euro ir JAV dolerio svarstyklės gali pasikeisti euro naudai. Nuo šalių vyriausybių sugebėjimo tvarkytis ir vykdyti struktūrines reformas, be abejo, priklausys ir euro zonos ateitis – Vokietija tikrai nenorės savo mokesčių mokėtojų pinigais ilgą laiką remti pinigus švaistančių šalių, tad nesitvarkančios šalys gali būti paprašytos palikti euro zoną.

Žyma: Audrius Dzikevičius

Kovo viduryje pensijų fondai pasipildė praėjusių metų paskutinio ketvirčio įmokomis, o šį mėnesį iš „Sodros“ jie gaus 2 proc. sistemos dalyvių įmokų, sumokėtų per šių metų sausį. Seimo sprendimu nuo šiol „Sodra“ įmokas į pensijų fondus perves kas mėnesį, o ne kiekvieną ketvirtį.

Fondų valdytojai tikina, kad dažniau pasipildančios sąskaitos suteiks galimybę iš augančių rinkų uždirbti didesnes pensijas. Investuotojus užgriuvo pats darbymetis. Šiuo metu daugiau šansų prisivilioti dalyvių iš kitų turi tos bendrovės, kurios didžiojo nuosmukio metu patyrė mažesnius nuostolius arba per pastaruosius metus sugebėjo labiausiai padidinti investuotų pensijų vertę. O siekis gauti didesnę investicinę grąžą tapo nuožmios konkurencijos tarp pensijų kaupimo bendrovių priežastimi.

Vos ištrūko

Tuo įsitikina kiekvienas pensijų kaupimo bendrovę šiuo metu bandantis pakeisti žmogus. Mat priėmęs tokį sprendimą jis turi raštu apie tai pranešti jo pensiją kaupiančiai bendrovei.

„Labas rytas, noriu iš jūsų pasiimti savo kaupiamą pensiją, man pasiūlė geresnes sąlygas“, – taip šiuo metu prasideda pensijų kaupimo bendrovių darbo diena.

Savo patyrimą LŽ papasakojęs žmogus sakė buvęs nustebęs, kai nuvykęs į draudimo bendrovę nutraukti antrosios pakopos pensijų kaupimo sutarties dėl perėjimo į kitą įmonę turėjo išlaikyti savotišką egzaminą. LŽ pašnekovas Vitalijus P. teigė buvęs iš anksto įspėtas, kad šis susitikimas su draudikais gali būti nemalonus ir verčiau esą kreiptis į notarus. Bet jis sakė nesitikėjęs pajusti tokią aršią kovinę dvasią.

Pensijų kaupimo bendrovės vadybininkas kliento ilgai klausinėjo, ar šis žino, kokia suma jau yra sukaupta jo sąskaitoje, kiek jo pasirinktas fondas per metus paaugo ir kiek per tuos metus buvo nukritęs fondas, į kurį jis ketinama pereiti. Klientą buvo atkakliai bandoma perkalbėti badant pirštu į užpernykščius kitų bendrovių rezultatus, nevengiant konkurentų aštriai kritikuoti ir peikti. „Kodėl jūs taip darote?“ – tęsdamas egzaminą Vitalijui vis kartojo draudimo bendrovės vadybininkas.

Žmogui teko ieškoti pasiteisinimo, kodėl jis nori pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę, o jo argumentai buvo šiurkščiai kritikuojami. Klientui pareiškus, kad norėtų iš draudikų gauti daugiau informacijos apie savo kaupiamą būsimą pensiją, vadybininkas atšovė, kad per septynerius jo darbo metus tai esąs pirmas toks pageidavimas. LŽ pašnekovas Vitalijus P., prisiminęs nemalonų pokalbį draudimo bendrovėje, apgailestavo, kad jai kelerius metus buvo patikėjęs savo pensijos kaupimą.

Žmonės ieško, kur geriau

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį pensijų kaupimo bendrovę nusprendė pakeisti kiek daugiau nei 7 tūkst. dalyvių, o tai buvo 17 proc. daugiau nei 2009 metų trečiąjį ketvirtį.

Iš viso per praėjusius metus pensijų kaupimo bendrovę keitė 28,5 tūkst. asmenų (beveik 3 proc. visų antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyvių). Pastebima, kad didžiausia migracija buvo antrąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais, per kuriuos migravo 16,7 tūkst. būsimųjų pensininkų.

Pasak bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktoriaus Aurimo Maždžieriaus, ir pirmąjį šių metų ketvirtį pastebimas žmonių migracijos tarp bendrovių didėjimas.

„Pastebima ir tai, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviai atsižvelgia į buvusius rezultatus ir keičia investavimo kryptį. Tokių dalyvių yra apie 4-5 proc. visų kaupiančių papildomas pensijas asmenų. Paprastai žmonės sujuda šiek tiek po laiko. Tad nors rinkų pakilimas pastebėtas jau pernai, dalyvių didesnis aktyvumas pasireiškia tik šiemet. Dabar žmonės pereina į daugiau rizikos reikalaujančius fondus“, – sako J.Maždžierius. Jo duomenimis, šiemet į „Swedbank“ valdomų pensijų fondus atėjo 2,5 tūkst. naujų dalyvių, iš kurių 2 tūkst. rinkosi rizikingesnius fondus, nei turėjo prieš tai.

J.Maždžieriaus žiniomis, Lietuvoje šiemet naujas pensijų kaupimo sutartis pasirašė per 20 tūkst. gyventojų ir dar 11 tūkst. buvo migruojantys tarp atskirų pensijų kaupimo bendrovių.

„Tai rodo, kad rinka yra prisotinta, nes pensijų kaupimo sutartis turi pasirašę daugiau negu 80 proc. galinčiųjų tai padaryti. Natūralu, kad bendrovės pradeda konkuruoti dėl klientų“, – sako jis. Tai šiek tiek paskatina ir nauja „Sodros“ įmokų pervedimo tvarka, nes kas mėnesį gaudamos įmokas bendrovės turi galimybę investuoti tolygiau ir sukaupti didesnę sumą būsimų pensijų.

Gaudo bėglius

Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė LŽ sakė, kad per praėjusius metus į šios bendrovės pensijų fondus iš kitų bendrovių valdomų pensijų fondų atėjo beveik 7 tūkst. dalyvių. „Praėjusiais metais tapome daugiausia dalyvių pritraukusia pensijų fondų bendrove rinkoje – 25 proc. visų perėjimų teko mums“, – sakė A.Ungulaitienė.

Pasak jos, pastebima, kad pensijų fondų klientai Lietuvoje yra labiau linkę keisti pensijų bendrovę, negu rinktis kitas investavimo kryptis savo pensijų kaupimo bendrovėje. „Kiekvienas žmogus laisvas pats nuspręsti, kurią pensijų kaupimo bendrovę jam pasirinkti. Žinoma, branginame kiekvieną savo bendrovės klientą“, – teigė A.Ungulaitienė. Ji sakė, kad yra tokių klientų, kurie išėję į kitas bendroves vėl grįžta atgal, o esami klientai skundžiasi, kad yra įkyriai atakuojami kitų bendrovių.

Aukso vertės klientai

Žmogui, norinčiam pasirinkti tinkamą antrosios pakopos pensijų kaupimo bendrovę, klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Audrius Dzikevičius pataria atkreipti dėmesį į keletą dalykų. „Pensijų fondo valdytojo kvalifikacija bei patirtis – tai esminis kriterijus, nes nuo valdytojo kompetencijos didele dalimi priklausys, kaip bus formuluojama pensijų fondo valdymo strategija, kokia portfelio struktūra bus sudaryta ir kaip bus valdoma fondo rizika. Visa tai ilgalaikėje perspektyvoje ir išskirs atskirus pensijų fondų valdytojus į kompetentingus ir nekompetentingus“, – mano A.Dzikevičius.

Pasak jo, svarbu, ar pensijų fondo valdytojas yra kokios nors tarptautinės finansų ir investicijų valdytojų grupės narys. „Tai turėtų užtikrinti geresnę portfelio valdymo kokybę bei priėjimą prie įvairesnių finansinių priemonių bei instrumentų. Tačiau, antra vertus, atsiranda rizika, kad valdytojui gali kilti pagunda žmogaus pinigus investuoti didžiąja dalimi tik į tos pačios grupės valdomus finansinius instrumentus, pirkimo-pardavimo operacijas vykdyti per tos pačios grupės bendrovę ir taip užtikrinti visų su tuo susijusių komisinių likimą grupėje. Tokių pavyzdžių Lietuvoje turime“, – LŽ sakė klubo „Pinigų srautas“ prezidentas. Pasak jo, kiekvienas rimtas fondų valdytojas turi turėti keletą skirtingos rizikos ir struktūros fondų.

„Konkurencinė kova tarp pensijų kaupimo bendrovių yra sveikintina, jei ji atitinka bendrus etikos ir morales principus. Mokėti kyšius įmonių vadovams ar „konkuruoti“ dergiant konkurentus yra žema. Deja, tokių pavyzdžių Lietuvoje prisižiūrėjome. O bet kuris papildomas klientas pensijų kaupimo bendrovei yra aukso vertės, nes jis atneša bendrovei vos ne begalinės trukmės pajamų srautą – įmokos ir valdymo mokesčius“, – sako pašnekovas. A.Dzikevičiaus įsitikinimu, toliau vyks pensijų fondų valdymo bendrovių stambėjimo procesas vienoms įsigyjant kitas ir taip perimant bei sujungiant tam tikrus pensijų fondus.

Žyma: Audrius Dzikevičius

Smuktelėjus nekilnojamojo turto objektų kainai ir vis dar esant apverktinai situacijai akcijų rinkose, investuotojai atranda naują galimybę – įsigyti vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų. Investuotojams siūloma pirkti jungiamų įmonių akcijas ir po 3-5 metų susižerti neva garantuotą grąžą.

Investavimas į vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijas nėra naujas reiškinys, tačiau Lietuvoje kurį laiką buvo primirštas, o ekonomikos pakilimo laikotarpiu tapti kokios nors įmonės akcininku buvo netgi gan sudėtinga, ne daug kas norėjo įsileisti investuotojų „iš gatvės“ ir dalytis pelnu.

Ekonomikos augimui stabtelėjus daugelis įmonių greitai pajuto nuosmukį ir neturėdamos didelių apyvartinių lėšų netgi suskubo parsiduoti ne pačiame žemiausiame taške.

Verslo pirkimo-pardavimo tarpininkai, ant savo darbo stalo stumdydami parduodamų įmonių dokumentus, pastebėjo, jog nemaža dalis jų yra iš to paties sektoriaus ir jas sujungus būtų galima ne tik pastatyti ant kojų gamybos ir paslaugų veiklą, bet ir užkariavus rinką pasiekti nemažą pelną. Tapti jungiamų įmonių akcininkais pasiūlyta visiems norintiems fiziniams, juridiniams asmenims ir finansinėms institucijoms.

Nuosavo kapitalo įdarbinimas

„Esant įtampai rinkoje vyksta įtempta kova dėl kiekvieno kliento bei užsakymo, o kai kurie verslininkai tiesiog apsisprendžia parduoti savo verslą. Todėl strateginiams pirkėjams tai yra palankus metas įsigyti konkurentą bei investuoti į perspektyvių įmonių akcijas. Investiciniai projektai, per kuriuos įmonės įsigyjamos, jungiamos ir toliau plėtojama veikla – nauja investavimo priemonė Lietuvoje“, – tikina UAB „Investment house“ finansų analitikas Linas Kliukas. Pasak jo, šiuo metu yra galimybė įsigyti ilgą veiklos istoriją ir žinomus prekių ženklus turinčias Lietuvos įmones.

Šiuo metu strateginiams investuotojams yra siūloma pirkti jungiamų duonos gaminių gamybos, prekybos restoranų įranga bei restoranų tinklo įmonių investicinius projektus. „Investuojama pagal kelis kriterijus, lemiančius projektų sėkmę. Visų pirma sritis, į kurią investuojama, turi turėti tobulinimo ir plėtros potencialą. Neapsiribojama tik veiklos pobūdžiu, t. y. vien gamybos, prekybos ar paslaugų sritimis, nes dažnai net ir gerai išplėtotoje tam tikrų produktų rinkoje galima rasti labai sėkmingą nišą ir joje įsitvirtinti. Šie investiciniai projektai neapsiriboja vien Lietuva, ieškoma pačių geriausių investavimo krypčių ir objektų, tad įsigyti objektų ir juos plėtoti planuojama ir užsienio valstybėse“, – dėsto L.Kliukas.

Tai veikia investicinio fondo principu ir, pasak pašnekovo, atsižvelgiant į investicijos dydį, – jos minimali suma atskiruose projektuose yra nuo 50 tūkst. litų – investuotojams siūloma įgyti nuosavybės ir pelno dalį. Kalbėdamas apie tokių investicijų perspektyvas L.Kliukas pažymėjo, kad projektai bus vystomi iki stambaus rinkos žaidėjo lygio. Vėliau, jeigu investuotojai norės pasiimti investicijų grąžą, bus parduodami kitiems Lietuvos ar užsienio investuotojams arba bus pradedama įmonių akcijas kotiruoti vertybinių popierių biržoje.

Pašnekovas neslepia, kad tokios investicijos yra vadinamos rizikingomis kapitalo investicijomis, nes jos vykdomos nuosavybės, o ne skolos įsigijimo pagrindu. „Tokiais investiciniais projektais labiausiai domisi fiziniai asmenys, turintys investicinio kapitalo. Įmonėms tokie projektai įdomūs dėl galimybės įsigyti konkurentus. Bankai nors ir domisi galimybe dalyvauti investiciniuose projektuose, tačiau tai jiems yra ne pagrindinis klausimas – jie labiau linkę paskolinti pinigų kitiems investuotojams“, – teigia L.Kliukas.

Paprastesnis investicijų valdymas

UAB „Ūkio banko kapitalo rizikos valdymas“ projektų vadovas Ramūnas Valančiauskas, LŽ komentuodamas tokių investicinių projektų perspektyvas, pažymėjo, jog tai galimybė investuoti turimas laisvas lėšas tiek smulkiems investuotojams, tiek ir finansinėms institucijoms.

„Nesunkiai prieinamų investavimo instrumentų Lietuvoje nėra labai daug – nekilnojamasis turtas, akcijos, gyvybės draudimas, investiciniai fondai, su indeksais susietos obligacijos ir kt. Pirmajam reikia didelių lėšų, investuoti į akcijas paprastam piliečiui ar finansinei institucijai, kur profesionalių investavimo specialistų faktiškai nėra, be geros investavimo sistemos ir patirties yra labai rizikinga, investicinių fondų bei obligacijų reali istorinė grąža – gana nedidelė, palyginti su investavimo rizika. Juo labiau kad investuojant į investicinį fondą ar susietas su indeksais obligacijas 2-3 metų laikotarpiui investavimas yra visiška loterija. Čia siūloma gana didelė grąža per optimalų laikotarpį, kurią iš tikrųjų galima pasiekti. Įmonė yra realiai valdoma, o investuojant biržoje apie įmonės valdymą negalima net kalbėti, ir tai sukelia papildomą riziką. Investavimas biržoje iš tikrųjų yra daugiau spekuliacija. Perkant įmonių akcijas galima investuoti nedideles sumas, o rezultatai daugiausia priklauso nuo valdymo kokybės, bet ne nuo bendrų rinkos tendencijų“, – įžvalgas dėsto R.Valančiauskas.

Pasak jo, svarbiausias dalykas yra tai, kad gerai valdyti įmonę yra gerokai paprasčiau nei investicinį fondą. „Todėl produktas idealiai tinka fiziniams asmenims, kai kuriems investiciniams fondams ir nebankinėms rizikos kapitalo įmonėms“, – pažymi pašnekovas.

„Išaugusiems“ akcijų biržą

Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Darius Simanavičius LŽ sakė, kad tokios privataus kapitalo investicijos yra išties perspektyvios, tačiau skirtos patyrusiems investuotojams. „Dažniausiai tuo užsiima keletas investuotojų, kurie „išaugo“ akcijų biržą ir nori ne tik stebėti įmonės veiklą, bet ir turėti įtaką jos valdymui – įsteigiama investicinė bendrovė ir į ją „sunešamos“ lėšos. Tada ieškoma perspektyvių įmonių, kurioms trūksta apyvartinių lėšų ar lėšų investicijoms, plėtrai. Investicinė bendrovė per suformuotą naują valdybą turi įtakos nupirktos įmonės sprendimams“, – teigia D. Simanavičius.

Pasak jo, tai, kad toks modelis siūlomas neprofesionaliems investuotojams, yra gana naujas ir išties rizikingas atvejis. „Tuo labiau kad investicija į tokius projektus prasideda nuo keliasdešimtiems tūkstančių litų. Todėl jeigu nusprendžiama investuoti į tokius didelę riziką turinčius produktus, reikėtų tam skirti ne daugiau kaip keletą procentų viso investicinio portfelio“, – pataria ekspertas.

Pasak jo, pagal preliminarią statistiką, iš penkių investicijų į įmones viena visiškai nepasiseka ir pinigai prarandami, 3-4 investicijos vos atsiperka ir tik viena įmonė duoda žadėtąjį kelių šimtų ar net kelių tūkstančių procentų pelną.

Žyma: Darius Simanavičius

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje.

Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai. Klubo „Pinigų srautas“ organizuotoje diskusijoje vertybinių popierių rinkos profesionalai greito rinkų atsigavimo neprognozavo, tačiau užtikrino, kad net ir investavimo sunkmečiu yra galimybių uždirbti.

Anot investicijų valdymo UAB „Prudentis“ generalinio direktoriaus Audriaus Balaišio, investuojantiesiems Lietuvoje sunkusis periodas gali užtrukti iki kitų metų vidurio. Bendrovėms teks įveikti brangstančios darbo jėgos, žaliavų ir energetinių išteklių iššūkius. Dėl didėjančių kainų sunkumų gali turėti į vidaus vartojimą orientuotos bendrovės, bankai – jų pelnas nebedidės taip sparčiai kaip iki šiol.

Kelias negandoms įveikti

„Tačiau net ir sunkiausiu laikotarpiu bus bendrovių ir sektorių, kurių šie sunkumai nepaveiks“, – nurodo A. Balaišis.

Kaip tiesiausią kelią rinkų negandoms įveikti specialistai nurodo žaliavų gavybos ir perdirbimo bendroves. Joms dabartinis žaliavų kainų bumas – tik į naudą. Būtent į žaliavų ir energetinių išteklių sektorių suplūdo iš sąstingio apimtų kredito ir akcijų rinkų pasitraukę „karšti“ spekuliaciniai pinigai. Ryškiausias pasikeitusių investicinių srautų rezultatas – kone kasdien naujus rekordus siekiančios naftos kainos. Šią tendenciją, pasak specialistų, dar labiau sustiprina tai, kad žaliavų rinkos per alternatyvių investicijų bei biržose prekiaujamus fondus nesunkiai pasiekiamos daugeliui investuotojų. Žaliavų kainų nesustabdo net ir niūrios didžiausios pasaulio ekonomikos JAV perspektyvos.

„Investuotojai pasiskirstė į dvi stovyklas – vieni teigia, kad pasaulio ekonomikos garvežio vaidmenį perima besivystančios šalys. Kiti tvirtina, kad globalioje pasaulio ekonomikoje visos šalys susijusios, todėl JAV ūkio bėdos turės įtakos ir kitoms rinkoms“, – sako investicijų bendrovės „Aurora Holding“ direktorius Donatas Frejus.

Tačiau jis pripažįsta, kad nors JAV padėtis makroekonominiu požiūriu nepavydėtina, jos akcijų rinka stebina paradoksais. Kovą pasiekusios žemumas JAV akcijų kainos vėl grįžo į  sausį buvusį lygį.

A. Balaišio tvirtinimu, apie krizės JAV pabaigą bus galima kalbėti tuomet, kai sustos mažėjusios JAV nekilnojamojo turto kainos.

„Būstas yra pagrindinis šeimos turtas, ir kai jo vertė mažėja, žmonės neskuba į parduotuves pirkti“, – apie investuotojams reikšmingas amerikiečių nuotaikas kalba A. Balaišis.

Tačiau UAB „JT investicijų valdymas“ portfelių valdytojas Marius Dubnikovas teigia, jog rinkose jau yra optimistinių ženklų, kurie siejami su JAV centrinio banko veiksmais. Istoriškai JAV centriniam bankui nustojus mažinti palūkanas po maždaug trijų mėnesių nustodavo kristi ir akcijų rinkos. O būtent dabar padaugėjo ženklų, kad JAV palūkanos veikiausiai nebebus mažinamos.

Pasak M. Dubnikovo, jei ir didžiųjų bankų rezultatai parodys, kad krizė įveikta, tai akcijų rinkoje galima laukti spartaus atsigavimo. Tuomet greičiausiai brangs labiausiai per krizę nukentėjęs finansinis sektorius.

Skirstantiems investicijas geografiškai D. Frejus trumpu laikotarpiu (2-3 m.) siūlo atkreipti dėmesį į Rusiją. Ten akcijos įvertintos mažiau nei, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos regione. Lotynų Amerika dabar mėgaujasi brangių žaliavų vaisiais, tačiau istoriniai duomenys rodo, kad rizika ten didelė – pakilimo laikotarpius keisdavo gilios krizės. Rytų ir Vidurio Europos regioną vis dar traukia susiliejimo su ES arkliukas, tačiau didysis augimas jau praėjo.

Pasak specialistų, šiuo metu investuotojams reikėtų ne sekti bendras rinkų tendencijas, o bandyti atrasti pigių gerų bendrovių akcijų.
Daugiau informacijos:

Rimantas Pilibaitis

viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 620 45085

El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt

Daugiau informacijos:
Darius Simanavičius
Klubo “Pinigų srautas” prezidentas
Tel.: +370 655 21 597
El. pastas: darius@pinigusrautas.lt

Moderatorius dr. Audrius Dzikevičius diskusiją pradėjo nuo pasaulio ekonomikos būklę apibūdinančių fundamentinių veiksnių, tokių kaip pasaulio ekonomikos augimas, įmonių pelningumo lygis, tarptautinės prekybos balansai, aptarimo. Buvo prieita nuomonės, kad šiuo metu didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikos augimui kelia besitęsianti antrarūšių paskolų krizė JAV, kurios padariniai dar nėra iki galo įvertinti, tačiau jau aišku, kad ši krizė stabdo JAV nekilnojamojo turto rinkos vystymąsi, o tuo pačiu ir visos JAV ekonomikos augimą. Nežiūrint to, kad JAV ekonomikos vaidmuo pasaulyje yra sumažėjęs lyginant su padėtimi prieš dešimt metų, jos įtaka vis dar yra didelė ir jos ekonomikos lėtėjimas paveiks ir tiesiogiai su ja susijusių regionų (Azija, Lotynų Amerika) ekonomikų augimo tempus.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad svarbus kitų metų įvykis bus JAV prezidento rinkimai. Tikėtina, kad naujasis prezidentas nebus linkęs pradėti karinių veiksmų prieš Iraną, todėl tai nesukels pasaulio vertybinių popierių rinkose papildomų neramumų bei svyravimų.

Naftos ir aukso kainų augimas yra susijęs su didėjančiu neapibrėžtumu pasaulio kapitalo rinkose, taip pat ir su JAV valiutos silpnėjimu.

Diskusijos dalyviai aptarė ir bazinių palūkanų normų JAV bei ES perspektyvas. JAV Federalinis rezervų bankas, greitai reaguodamas į likvidumo krizę JAV bankininkystės sistemoje, ėmėsi ryžtingai mažinti bazinę palūkanų normą ir, neabejotinai, nuosekliai ją tęs. Tuo tarpu įvykiai JAV sustabdė Europos centrinio banko pradėtą bazinių palūkanų normų kėlimo ciklą. Artimiausia perspektyvą, – palūkanų normos nebus keičiamos, o kitais metais – greičiausiai bus pradėtas jų mažinimo procesas, jei stabilizuosis infliaciniai procesai pačioje ES.

Aptariant atskirų investicinių regionų perspektyvas, buvo konstatuota, kad Lietuvos vertybinių popierių rinka jau keletą paskutinių mėnesių kenčia nuo besitraukiančių iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių Skandinavijos institucinių investuotojų ir akcijų kainos yra kur kas žemiau tikrųjų savo verčių. Daug tikimasi iš OMX savininkų pasikeitimo, tikėtina, kad priklausymas NASDAQ grupei atvers kelius į Baltijos kapitalo rinkas ir JAV instituciniams investuotojams.

Situacija Rusijoje yra stabili, sparčiai auga vidaus vartojimas, todėl laukiamas Rusijos akcijų kainų augimas, ypač gera perspektyva laukia mažos kapitalizacijos įmonių, kurių augimas remiasi vidaus vartojimo augimu.

Aptariant Lotynų Amerikos kaip investicinio regiono perspektyvas buvo pažymėta, kad tai labai nevienalytis regionas. Pavyzdžiui, Meksika yra labai tampriai susijusi su JAV ekonomika. Tuo tarpu Hugo Chavezo vykdoma „socialinė revoliucija“ Venesueloje investuotojams nieko gera nežada. Regiono lydere yra Brazilija, ji – stipriausia ekonomiškai ir sparčiausiai auganti besivystanti šalis.

Kviečiame registruotis iki 2007 metų balandžio mėn. 23 d. imtinai el. paštu
Renginio organizavimo išlaidoms padengti iš renginio dalyvių renkamas 30 Lt mokestis, kurį po registracijos patvirtinimo galima sumokėti į klubo „Pinigų srautas“ sąskaitą Nr. LT24 7044 0600 0530 6245 AB „SEB Vilniaus banke“.

Lietuvoje yra prieinamas platus investicijų į pasaulio rinkas priemonių pasirinkimas – galima investuoti į indėliu, įvairių tipų obligacijas, įvairius investicinius fondus bei akcijas. Lietuvos žmonės į akcijas yra investavę daugiau kaip 800 mln. Lt, ši suma per 2006 m. padvigubėjo, į obligacijas, susietas su akcijomis, – daugiau kaip 600 mln. Lt, ši suma per 2006 metus išaugo šešis kartus, indėliuose laikoma 18,5 mlrd. Lt, per 2006 metus ši suma išaugo 30% arba 4,3 mlrd. Lt! Tai rodo, kad tik nedidelė dalis taupymui skirtų lėšų yra efektyviai investuojama

Toliau buvo pereita prie investicijų į investicinius fondus privalumų ir trūkumų analizės. Pagrindiniai trūkumai yra susiję su valdymo įmonių taikomais mokesčiais, tuo tarpu privalumai ženkliai nusveria trūkumus.

Plačiau buvo sustota ties įvairių tipų investicinių fondų rizikos priklausomybės nuo regioninės specializacijos. Bendra taisyklė tokia, kad kuo investicinio fondo specializacija yra siauresnė, tuo didesnė investicijų rizika. Todėl fondas, investuojantis tik į Lietuvos įmonių akcijų rinką, bus kur kas rizikingesnis už fondą, investuojantį į Rytų Europos įmonių akcijas.

Investicijų riziką įprasta matuoti vidutiniu standartiniu nuokrypiu, tačiau jis neparodo ryšio tarp investicijų pelningumo bei rizikos. Vienas tokių rodiklių – Sharpe koeficientas, apskaičiuojamas kaip tikėtinos gros ir nerizikingų investicijų grąžos skirtumas, padalintas iš vidutinio standartinio nuokrypio. Šis rodiklis parodo, ar investicijų rezultatus nulėmė sėkmingi investiciniai sprendimai, ar prisiimta aukštesnė rizika. Sharpe rodiklį galima sėkmingai naudoti investicinių fondų pasirinkimui. Bendra taisyklė tokia – kuo aukštesnis Sharpe koeficientas, tuo fondas yra priimtinesnis.

Pagrindiniai investicijų krypčių (akcijos ar obligacijos) pasirinkimo kriterijai yra šie:

Kuo ilgesnis investavimo horizontas ir kuo didesnis rizikos apetitas, tuo daugiau asmeniniame investicijų portfelyje turėtų būti investicijų į akcijų fondus ar akcijas, ir tuo mažiau obligacijų ar mišrių fondų.