Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų.

„Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius. – Pernai surengėme Vaikų finansinio švietimo dieną, o šiemet ši mūsų ir partnerių iniciatyva išsiplėtė – pailgėjo jos trukmė, padaugėjo projekte dalyvaujančių organizacijų, įtraukta įvairesnių temų.“

Šiais metais Lietuvos banko organizuojamuose renginiuose svarbiausia bus euro tema: Pinigų muziejus Vilniuje pristatys edukacinę programą vaikams „Pažink eurą“, kurios metu bus galima susipažinti su euro istorija, pažinti ir skaičiuoti eurus, pamatyti gerai pažįstamą Vytį ant lietuviškų eurų monetų pavyzdžių. Vaikai ne tik įgis daug žinių, bet ir praktiškai jas pritaikys, atlikdami edukacinio pobūdžio žaidimus, testus ir kt.

Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius sostinėje atvers duris vaikams kovo 10 ir 12 d. Čia moksleiviai galės ekrane stebėti prekybą akcijomis realiu laiku, o vienam iš jų bus suteikta garbė uždaryti prekybos sesiją skambinant varpu. Investavimu vaikus skatins domėtis ir investuotojų klubas „Pinigų srautas“.

Į mokyklas visoje Lietuvoje pasirengęs išvykti gausus būrys specialistų iš trijų didžiausių Lietuvos bankų: SEB, „Swedbank“ ir DNB. Bankų atstovai patars, kaip tvarkyti asmeninius finansus, ruoštis savarankiško gyvenimo pradžiai, skatins verslumą. SEB bankas taip pat specialiai sukūrė finansinio raštingumo testą „Koks esi piniginčius?“, jį nuo kovo 10 d. bus galima rasti banko paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Danske Bank“ penktus metus iš eilės kviečia į projektą „Pažink banką“. Jo metu moksleiviai klausysis interaktyvių paskaitų ir dalyvaus protų mūšiuose.

Kreditų biuro „Creditinfo“ atstovai papasakos vaikams, kas yra ir kuo svarbi kredito istorija, o gyvybės draudimo įmonė „BONUM PUBLICUM“ – apie gyvybės draudimą. Šviečiamuosius projektus, skirtus Vaikų finansinio švietimo savaitei, vykdo ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas bei Socialinių mokslų kolegija, kviečianti laimėti EURO klasės vardą.

Šiais metais prie iniciatyvos prisijungusios „Sodros“ atstovai 10–12 klasių moksleiviams skaitys paskaitas intriguojančia tema „Vien meile sotus nebūsi“.

Prie Vaikų finansinio švietimo savaitės taip pat prisijungia projektas „Kam to reikia?!“, vienijantis įvairių sričių profesionalus ir mokytojus, kurie padeda jauniems žmonėms atrasti savo karjeros kelią.

„Mūsų iniciatyvoje nuolat dalyvauja įvairių organizacijų finansininkai, ekonomistai, buhalteriai bei daugybė kitų specialistų. Šie profesionalai jauniems žmonėms gali ne tik parodyti, kaip tvarkyti savo kasdienius finansus, bet ir kaip apskritai reikėtų mąstyti apie pinigus. O tokių realių ir gyvų pasakojimų mokyklose vaikai labai laukia: šios žinios mokinius skatina ne tik domėtis profesijomis, bet ir siekti savo tikslų“, – pasakoja profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ direktorė Živilė Drėgvaitė.

Išsamią renginių programą ir informaciją apie registraciją į renginius galima rasti čia.

Pernai Lietuvos banko iniciatyva pirmąkart paminėta Vaikų finansinio švietimo diena sulaukė didžiulio vaikų, tėvų ir mokytojų susidomėjimo, šios dienos renginiuose dalyvavo keli tūkstančiai šalies moksleivių.

Vaikų finansinio švietimo dienos dalyviai ir partneriai: Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius, projektas „Kam to reikia?!“ (projekto iniciatoriai: „Swedbank“ ir „Omnitel“), „Danske Bank“, SEB bankas, „Swedbank“, DNB bankas, UAB „Bonum Publicum“, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kreditų biuras „Creditinfo“, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvos finansų rinkų institutas, Socialinių mokslų kolegija, Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“), klubas „Pinigų srautas“.

Vaikų finansinio švietimo diena Lietuvoje minima Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos. 2011 m. įkurta organizacija propaguoja jaunimo finansinio raštingumo didinimo idėjas ir siekia, kad baigę vidurinę mokyklą vaikai mokėtų tvarkyti savo finansus ir žinotų, kaip išmintingai elgtis su pinigais. Šiuo metu judėjimas vienija daugiau kaip 1 000 organizacijų iš įvairių šalių.

Viešųjų ryšių skyrius

Pasiekti rekordo padėjo gerėjanti namų ūkių finansinė būklė bei rekordinė – 4,9 mlrd. litų – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas pridėjo: kritus rinkai, investuotojai ėmė pinigus laikyti saugiausiuose instrumentuose – indėliuose, einamosiose sąskaitose.

Be to, pinigų įplaukia ir dėl to, kad ekonomikai atsigaunant kai kurie asmenys parduoda įmones.Bendrovės į plėtrą investuoja atsargiai, tam skiria ne visą sukauptą uždarbį, todėl jų sąskaitose kaupiasi likučiai.

„Laikyti pinigus jų nejudinant – klaida, būtina svarstyti, kaip juos įdarbinti“, – sakė A.Šuminas.

Tie, kuriems patirties ir išmanymo stoka neleidžia investuoti į įmonių akcijas, gali rinktis obligacijas, valstybės platinamus taupymo lakštus.

A.Šuminas atkreipė dėmesį, kad nors obligacijų palūkanos mažos, tačiau jos aukštesnės nei palūkanos už terminuotąjį indėlį ar einamąją sąskaitą. Vis dėlto iš investicijų į obligacijas tikintis uždirbti, reikia jas pirkti ilgesniam laikui. Vadinasi, reikia pasiryžti, kad pinigai, atidėti šiai investicijai, ne vienerius metus turės būti nejudinami. Priešingu atveju visa sukaupta nauda išgaruos.

Vis žemyn leidžiama bankų indėlių palūkanų kartelė davė naudos valstybei. A.Šumino duomenimis, sausį už vienerių metų valstybės platinamus taupymo lakštus siūlytas procentas palūkanų. Per pirmąjį šių metų mėnesį išplatinta 100 mln. litų taupymo lakštų vieneriems metams po procentą. Tuo metu, kai valstybė siūlydavo tik 0,3 proc. palūkanų, taupymo lakštų būdavo išplatinama už milijoną litų.

„Žmonės ieško saugių instrumentų, kad galėtų uždirbti daugiau nei pinigus laikydami terminuotuosiuose indėliuose. Tų, kurie vertindami savo pinigus pradės domėtis alternatyvomis, daugės“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kokią mažiausią sumą tikslinga investuoti į taupymo lakštus, A.Šuminas teigė, jog to pasakyti neįmanoma: „Taupymo lakštui įsigyti reikės mažiausiai šimtinės. O vienam investuoti 10 tūkst. litų ir po metų atsiimti – vienam beverčiai pinigai, kitam – labai dideli“.

Tačiau, anot pašnekovo, klaidinga manyti, kad investuoti galima tik sukaupus didelę sumą. Tą galima tą daryti periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį atidedant ir kaupiant vaiko studijoms.

Kalbant apie tai, kaip „įdarbinti“ turimus pinigus, visuomet paminimas ir nekilnojamasis turtas. A.Šuminas jį kaip alternatyvą bankų indėliams siūlo ne tik tiems, kurie turi sukaupę apvalias sumas, leidžiančias išsyk sumokėti už nusižiūrėtą būstą.

Tie, kas indėliais turi 20, 30 ar 40 tūkst. litų gali pasigerinti turimą būstą, o senąjį – išnuomoti.

Dėl didžiulių nuomos kainų šiandien logiška už sukauptus pinigus pirkti ir pirmąjį būstą. „Tačiau reikia nepamiršti: istorinėse žemumose esančios palūkanos pradės kilti“, – sakė „Pinigų srauto“ prezidentas.

Vis dėlto jei prieš save ant stalo turite krūvelę grynųjų ir svarstote, ar už juokingai mažas palūkanas verta juos nešti į banką, A.Šuminas atsakė vienareikšmiškai: „Nelaikykite pinigų namuose. Bankas bent jau apsaugos nuo vagystės rizikos“.

Šaltinis: Lrytas.lt

Žyma: Andrius Šuminas

Plačiau skaitykite žurnale

„Veidas“

.

Plačiau skaitykite žurnale

„Valstybė“

Žyma: Andrius Šuminas

Pasidavė panikai

Nors Japoniją nuo Lietuvos skiria tūkstančiai kilometrų, žemės drebėjimo ir cunamio, nuo kurių nukentėjo trečia pagal ekonomiką pasaulio šalis, padarinius vieni pirmųjų pajuto akcijų rinkose pinigus investuojantys Lietuvos piliečiai. Stebėdami pasaulio investuotojų atsitraukimą iš akcijų rinkų, šiuo keliu pasuko ne pačias likvidžiausias akcijas Baltijos biržose valdantys investuotojai ir spekuliantai. Teigiama, kad Baltijos šalių akcijų rinką krečia panašaus lygio neigiama korekcija, kokia 2008-aisiais drebino rinkas paskelbus apie JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ bankrotą.

Šiomis dienomis visa Baltijos šalių birža nusidažiusi raudona spalva, bendrovių akcijų kaina krinta, o daugelis investuotojų svarsto, kaip išlaikyti sveiką protą bei nuovoką ir nepasiduoti per pasaulio akcijų rinkas vilnijančiai panikai. Tačiau daugeliui sunku atlaikyti raudonos spalvos, kuri rodo akcijų pigimą, psichologinį spaudimą. Vilniaus vertybinių popierių biržoje kiekvieną dieną parduodama vis daugiau akcijų. Pirmadienio prekybos apyvarta siekė 4 mln. litų, antradienį – jau 8,5 mln. litų.

„Jautriausiai pirmadienį į įvykius Japonijoje Europos regione reagavo Ukrainos, Lietuvos ir Estijos akcijų rinkos. Antradienį antroje prekybos dienos pusėje daugiausia kristi buvo linkusios Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Vokietijos akcijų rinkos, nors kai kuriose Afrikos ir Vidurio Rytų rinkose buvo galima stebėti net ir teigiamus pokyčius“, – teigė dr. Deimantė Teresienė, Ūkio banko Finansų maklerio departamento maklerė.

Pasak Vertybinių popierių komisijos nario Vaidoto Jonučio, Lietuvos rinkai didelių problemų kelia mažas likvidumas, nes esą skolintomis lėšomis investavę investuotojai neturi galimybės greitai išspręsti kilusių sunkumų. „Todėl dabartines Lietuvos įmonių akcijų kainas veikia ne prognozės apie blogėjančius finansinius bendrovių rezultatus, bet dėl įvykusios nelaimės pasikeitusios investuotojų nuotaikos“, – sakė jis. V.Jonučio ir D.Teresienės nuomone, investuotojų reakcija yra nepagrįsta.

„Investuotojai turėtų labiau pasverti mūsų šalies ekonominius santykius ir ypač įmonių prekybos su Japonija politiką. Ko gero, sąsaja, net ir nesiremiant konkrečiais skaičiais, būtų itin menka. Manau, dabar vyraujančios nuotaikos Estijos ir Lietuvos akcijų rinkose, kurios išsiskiria bendrame rinkų kontekste, yra nevisiškai pagrįstos, ir tai rodo itin stiprų rinkos „bandos jausmo“ sindromą ir, ko gero, itin ryškias baimes, kurios vis dar persekioja investuotojus po neseniai išgyvento finansų rinkų kritimo dėl pasaulinės ekonominės krizės“, – mano maklerė D.Teresienė.

Padėtį bandoma žaboti

Pirmadienį finansų makleriai investuotojus atsargiai informavo, kad akcijų rinkas sukrėtė katastrofa Japonijoje, ir bandė nuraminti, kad šie įvykiai nesukels pasaulinio akcijų nuopuolio, nes Azijos rinkose smukimas savaitės pradžioje buvo nedidelis.

Tačiau investuotojus nemenkai išgąsdino, kad daugelio gamintojų, tokių kaip „Sony“ ir „Toyota“, fabrikai yra uždaryti. Todėl pirmiausia nukraujavusi Japonijos akcijų rinka iš karto atkreipė Japonijos banko dėmesį. Imtasi ryžingų veiksmų, kad šalies finansų sistema būtų apsaugota. Japonijos centrinis bankas finansų sistemai skyrė 183 mlrd. JAV dolerių, taip pat įvairius vertybinius popierius pažadėjo pirkti

ir šalies vyriausybė. Tačiau tai nesugrąžino ramybės ir jau antradienį visos pasaulio akcijų rinkos buvo slegiamos Japonijos tragedijos. Tačiau po antradienį pasibaigusios prekybos akcijomis, trečiadienį investuotojų nuotaikos pagerėjo. Nors vis dar išlieka grėsmė, kad atominė elektrinė gali sprogti, pasak investicijų banko „Finasta“ maklerių, investuotojai neatsispyrė pagundai įsigyti smarkiai atpigusių akcijų. Pasitikėjimą akcijų rinkomis sustiprino žinios iš Japonijos centrinio banko, kuris yra pasiruošęs komerciniams bankams suteikti papildomus 43 mlrd. JAV dolerių trumpalaikėms paskoloms.

„Nemanau, kad gamtos stichija Japonijoje turėtų ypač didelį neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos atsigavimui, nes Japonija nėra ta šalis, kuri stipriai sąveikautų su daugelio pasaulio šalių ekonomikomis. Pasauliniame kontekste ši reakcija turėtų būti trumpalaikė, o ilgalaikio poveikio efektas labiau gali būti juntamas Azijos regione, ir, žinoma, Japonijoje. Japonijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo dalis pasaulio ekonomikoje nėra tokia didelė, kad viso pasaulio augimo potencialas mažėtų“, – pabrėžė Ūkio banko ekspertė D.Teresienė.

Sveika korekcija

Pasaulio ekspertų manymu, krintantys akcijų kursai lems, kad JAV federalinis rezervų bankas ims aktyviau vykdyti pinigų injekcijas ir daugiau spausdins naujų pinigų. Taip antradienį pareiškė gerai pasaulyje žinomas ekonomistas Marcas Faberis. Jis pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kaip smarkiai ir kaip greitai nuo 2009 m. kovą buvusių žemumų pakilo akcijų kursai, dabartinė korekcija akcijų rinkoje yra sveikas reiškinys.

Kalbėdamas apie Japonijos padėtį, M.Faberis pabrėžė, kad atstatymo darbai šioje šalyje sukels infliacijos reiškinį, ir tai bus pozityvus postūmis akcijų rinkai, o Japonijos obligacijos patirs nuosmukį. „Šis didžiulis Japonijos akcijų išpardavimas

yra puiki investavimo į Japonijos akcijas galimybė, tačiau jeigu vis dėlto šią šalį ištiks rimta krizė, tuomet nereikėtų pirkti akcijų“, – teigė žinomas ekonomistas.

Tokį nuovokumą bando išlaikyti ir kai kurie Lietuvos investuotojai. Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Andrius Šuminas teigė, kad šiuo metu vykstanti akcijų rinkos korekcija investuotojams nebuvo naujiena, jos jau laukta. Tačiau lieka tik apgailestauti, kad ją sukėlė katastrofa Japonijoje. „Išsivysčiusių šalių, t. y. JAV ir Europos, akcijų rinkų indeksai nuo metų pradžios generavo labai gerą grąžą, makroekonominiai rodikliai buvo geri ir nebuvo jokio pagrindo techninei korekcijai. Investuotojai didino savo akcijų paketus šiose šalyse, mažindami investicijas besivystančių šalių rinkose, kur atsirado infliacijos grėsmė. Nors visi žinojo, kad korekcija bus, niekas negalėjo patikėti, kad ji bus tokio masto, kuriam dar nėra pabaigos“, – sakė A.Šuminas. Jis nemano, jog tai sukels finansų rinkų krizę, kuri pasaulį sukrėtė po banko „Lehman Brothers“ bankroto. Tačiau dabartinės kai kurių investuotojų baimės atspindi buvusias nuotaikas 2008-aisiais.

Investicijų banko „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovo Mindaugo Vaičiulio teigimu, prieš šiuo metu vykstančią akcijų rinkų korekciją rinkos jau buvo pradėjusios kristi dėl neramumų arabų šalyse, o Japonijos įvykiai investuotojus paskatino akcijas parduoti dabar, o ne po savaitės ar mėnesio. „Palyginti su akcijų rinkų kriziniu kritimu 2008-aisiais, šiuo metu rinkos tik banguoja. Ši diena atrodo grėsminga, tačiau tokių dienų būta ir anksčiau. Todėl tai bus tik trumpalaikė korekcija, po kurios vėl stebėsime rinkų augimą“, – pabrėžė M.Vaičiulis.

Siūlo vertinti racionaliai

Finansų makleriai ir ekspertai investuotojams pataria išlaikyti nuovokumą ir nesukelti dar didesnių bėdų neapdairiu savo elgesiu.

Trumpuoju periodu M.Vaičiulis siūlo susimažinti investicijas išsivysčiusiose valstybėse, kuriose šiuo metu vyksta nuopuolis, tačiau ilgalaikės perspektyvos rodo, kad šios akcijos duos pelno. Pasak eksperto, padėtį galima vertinti dvejopai. Nors Azijos rinkų akcijos krinta, tačiau esą nereikėtų užmiršti, kad kai kurios šalys uždirbs iš Japonijos nelaimės, suskubusios padėti atstatyti nukentėjusį regioną. Tačiau Japonijos kaimynės taip pat gali nukentėsi nuo vis besitęsiančių katastrofų Japonijos atominėse elektrinėse. Ypač didelę grėsmę kelia radiacijos pavojus.

„Prieš parduodant arba įsigyjant akcijas šiuo metu, kaip ir visada, labai svarbu racionaliai įvertinti konkretų verslą ir bendrovės rezultatus. Jeigu įmonės rezultatai nekrinta ir toliau išliks geri, tai šiuo metu kaip tik yra šansas nusipirkti gerų įmonių akcijų. Deja, bet dalis investuotojų akcijas parduoda ir atsiranda keli aspektai. Yra institucinių investuotojų – fondų ir fizinių asmenų. Fondai šiuo metu susiduria su problema, kai daug žmonių parduoda savo turimus vienetus ir iš karto nori gauti pinigus, todėl fondai priversti išparduoti ir daugiau akcijų, nors galbūt jos ateityje duotų daugiau pelno. Šiuo metu didelio fondų išpardavimo dar nematyti, bet jis jau ryškėja. Jeigu Baltijos šalių rinkose akcijų vertė kris ilgiau, tai pradės sproginėti už skolintus pinigus įsigytų akcijų sandoriai, vadinamieji „repo“ sandoriai. O tai gali sukelti papildomą kritimą“, – grėsmes įvardijo ekspertas.

Laukia progų

Teigiama, kad tiesiogiai nuo nelaimės Japonijoje nukentėjo kone viso pasaulio energetikos bendrovės, ypač Prancūzijos, kuri yra didžiausia energetikos išteklių tiekėja japonams. Taip pat didelį tiesioginį spaudimą jaučia draudikai, kuriems teks milžiniška našta padengti žemės drebėjimo ir cunamio nuostolius. Tačiau esą nereiktų nerimauti turint farmacijos ar telekomunikacijų bendrovių akcijų, nes šių sričių įmonės nepatyrė jokios tiesioginės katastrofos įtakos.

Pasak A.Šumino, patyrę investuotojai šiuo metu sėdi ant pinigų maišo ir laukia, kada ateis laikas įsigyti įdomių pozicijų. Jos bus atsirinktos pagal tokius pačius kriterijus, pagal kuriuos šiuo metu nepuolama parduoti tų bendrovių akcijų, kurios neturi tiesioginių ryšių su Japonija. Teigiama, kad po nuosmukio bendrovių, kurių veiklos rezultatų nepaveiks ši katastrofa, akcijos bus ypač patrauklios tarp investuotojų. „Ilgalaikiams investuotojams tikrai nereikėtų šių rinkų visiškai nurašyti, nes nurimus šokui po katastrofos ir pradėjus po truputį likviduoti įvykusios stichijos padarinius, rinkos sulauks teigiamų korekcijų. Mano nuomone, pirmiausia šalies vyriausybė visas savo pajėgas koncentruos į šalies infrastruktūrą, tad šio sektoriaus augimo potencialas yra labiausiai tikėtinas. Per ateinantį pusmetį didžiausio dėmesio turėtų sulaukti statybų ir inžinerijos bendrovės tiek Japonijoje, tiek kitose šalyse, kurios turi sąsajų su Japonijos rinka. Ne ką mažiau patrauklūs turėtų būti medžiagų ir energetikos sektoriai“, – dėstė D.Terasienė.

„Investuotojai naudoja tokį posakį, kad ir bloguose sektoriuose yra gerų bendrovių. Ir šiuo metu labai nepatraukliame Japonijos regione atsiranda investuotojams įdomių pozicijų. Kai kurių statybos bendrovių vertė jau pakilo beveik dvigubai. Ironiška, bet statybų paklausa stichijos nuniokotame krašte bus milžiniška, ir investuotojai tuo naudojasi“, – dėstė klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Andrius Šuminas.

Trečiadienį Japonijos akcijų rinka pradėjo kilti, nors pavojus išlieka.

„Žvelgiant į atskirus sektorius, dabar gana patraukliai atrodo plieno gamintojų akcijos, kurių rinkos kainos linkusios formuoti teigiamas tendencijas. Pagrindinis motyvas būtų tikėtinas produkcijos paklausos augimas, siekiant atstatyti Japonijos miestus. Kovo 14 d. duomenimis, šis sektorius pasauliniu mastu pradėjo formuoti augimo tendencijas. Žinoma, tai nėra auksinė taisyklė, kuri vestų į investicijų pelningumo maksimizavimą, tačiau šio sektoriaus pozicijos šiuo metu padeda bent iš dalies atsverti neigiamus pokyčius“, – pabrėžė dr. Deimantė Teresienė, Ūkio banko Finansų maklerio departamento maklerė.

Ekspertų vertinimu, mažiausiai jautrios Japonijos įvykiams šiuo metu yra Rusijos, Indijos ir Brazilijos akcijų rinkos. Nors krintančios naftos kainos smukdo ir Rusijos akcijų rinkos indeksą, tačiau, pasak ekspertų, šioje rinkoje investuojantys lietuviai turėtų išlikti ramūs ir nekeisti savo ilgalaikių investicinių planų šioje rinkoje.

Pasak „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovo Mindaugo Vaičiulio, Rusijos akcijų rinką turėtų sustiprinti šios šalies valdžios ketinimai padidinti gamtinių dujų tiekimo apimtį nukentėjusiai Japonijai. A.Šuminas taip pat siūlo neatsisakyti investicijų Rusijoje, nors šiuo metu indeksas ir krinta. „Rusijoje investuojantys investuotojai juokauja, kad Rusijos akcijų rinkos indeksas yra lygus naftos kainos indeksui, padaugintam iš 20-ies. Tai yra įdomus, bet rizikingas regionas, bet duodantis ir didesnę investicinę grąžą“, – pabrėžė ekspertas.

Žyma: Andrius Šuminas

Enzio von Pfeilio teigimu, Indijoje šiuo metu yra nepalanki situacija, įskaitant socialinius neramumus, kuriuos sukėlė augančios maisto kainos, aukštos palūkanų normos ir korupcijos skandalai, ir visi šie veiksniai turi poveikį šalies rinkai.

Vietoj Indijos strategas rekomenduoja įsigyti Japonijos akcijas, nes jo teigimu, jos yra pernelyg nuvertintos. Tačiau įspėjo, kad investavimas į Japonijos akcijas neturėtų būti ilgalaikis.

Šaltinis: MarketNews.lt

Laidos įrašas

Pranešėjas: Arūnas Kleišmantas, Brangakmenių ekspertas, gemologas, įmonės „Du safyrai“ įkūrėjas.

Viešas klubo „Pinigų srautas“ renginys.

Pradžia : 2010-11-10 18:30