Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

13 proc. nuostolis

Pastaruosius mėnesius vyraujančios nepastovios nuotaikos akcijų biržose, sklandančios prieštaringos pasaulinės ekonomikos prognozės, nesibaigiantys valstybių skolų vargai išgąsdino ne tik investuotojus, bet ir į vertybinius popierius savo būsimas pensijas investavusius žmones.

Šiomis dienomis savo II pakopos pensijos fondo sąskaitą pasitikrinęs vilnietis Andrius (pavardė redakcijai žinoma) išvydo gerokai aptirpusią savo pensiją. Ji ėmė trauktis būtent dėl šiuo metu vykstančių neramumų akcijų rinkose. 33-ejų vyriškis pensiją kaupia akcijų pensijų fonde viename iš bankų, užimančių rinkos lyderio pozicijas. Nuo pat privačių pensijų fondų sistemos pradžios, nuo 2004-ųjų, iki šiol į banko sąskaitą „Sodra“ yra pervedusi 30 tūkst. litų nuo Andriaus darbdavio sumokėtų įmokų, tačiau pensijos vertė šiuo metu siekia 26 tūkst. litų, t. y. 4 tūkst. litų, arba apie 13 proc., nuo bendros sumos prarasta.

„Metų pradžioje kreipiausi į banko vadybininką, klausiau, ką daryti, gal reikia investavimo kryptį keisti į konservatyvesnę. Tačiau tuomet man buvo pažadėta, kad per šiuos metus fondas buvusius praradimus „atloš“. Esą 2010 m. fondas buvo vienas pelningiausių Lietuvoje. Tačiau šiuo metu viskas vėl rieda žemyn. Man užtenka žinių suprasti, kad į Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos akcijas investuoti būsimos pensijos pinigai šiuo metu ypač tirpsta“, – dėstė pašnekovas.

„Matant tokius pensijų kaupimo bendrovės veiklos rezultatus kyla mintis migruoti į kitą bendrovę. Mano nuomone, jeigu investuodamos į akcijas vienos bendrovės sugeba uždirbti, o kitos – patiria nuostolių, tai jau kompetencijos klausimas. Tačiau į kitą pensijų kaupimo bendrovę pereisiu tik tuomet, kai dabartinis fondas sugrąžins mano būsimos pensijos lėšas iki sumos, kuri jam buvo pervesta iš „Sodros“, – savo sprendimo motyvą dėstė vyriškis.

Jį labiausiai piktina tai, kad per septynerius metus akcijų pensijų fondas patyrė nuostolį, o jei ką buvo uždirbęs, tai ir tai buvo prarasta. „Peršasi tokia išvada, kad pinigai investuojami ir pamirštami. Jokio rizikos valdymo ir atsakomybės“, – pridūrė jis.

Sistema išsigimsta

Pensijų fondus valdančios bendrovės dėl to kaltų ieško Vyriausybėje, esą kriziniu laikotarpiu laikinai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintos įmokos iš „Sodros“ turi didžiausią įtaką prastiems pensijų fondų rezultatams. Mažiau investuojama, mažiau uždirbama.

Prieš septynerius metus valdžia, aktyviai raginusi žmones dalyvauti pensijų reformoje, šiandien laikosi pozicijos, kad esą pensijų fondai neišlaikė išbandymo krize. Todėl jau sugalvota ir birželį Vyriausybėje patvirtinta nauja, iš trijų dalių susidaranti pensijų kaupimo sistema išsiųsta svarstyti Seimui. Ekspertų vertinimu, nuolatinis žaidimo taisyklių keitimas išbalansuoja sistemą ir esą tai nekelia gyventojų pasitikėjimo ja.

Tačiau papildomai pensiją pensijų fonduose kaupia per 1 mln. dirbančių žmonių, o pensijų fondai valdo daugiau nei 4 mlrd. litų būsimų pensijų. Teigiama, kad naujų sistemos dalyvių augimas jau yra nuosaikus ir rinka daugmaž prisisotinusi. Nors pensijų fondai nerodo įspūdingų uždarbių, žmones šiuo metu guodžia tik tai, kad fonduose sukauptus pinigus galės paveldėti artimieji ir užsidirbta pensija nepradings „Sodros“ skylėje.

Didesnės savo būsimos pensijos siekia tik vos 3–4 proc. žmonių, kurie kasmet tai keičia investavimo kryptį, tai iš vienos pensijų kaupimo bendrovės pereina į kitą. Tačiau tai darydami neapgalvotai arba pavilioti pensijų kaupimo bendrovių konsultantų, kurie suinteresuoti kuo daugiau žmonių pervilioti iš konkurentų, taip pat praranda dalį savo būsimos pensijos.

Pensijų valdytojai ramūs

Pasak bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, pensijų fondo valdytojo darbo diena – įdomi ir dinamiška.

„Paprastai investicijų valdytojo rytas prasideda nuo patikimų, tarptautinių šaltinių sekant ir analizuojant svarbiausių pasaulio rinkų investavimo naujienas. Vėliau atlieka sandorius: perka, parduoda. Taip pat ieško palankiausių investavimo momentų ir prognozuoja investavimo perspektyvas artimiausiam ketvirčiui ir metams. O kadangi rinkas reikia stebėti nuolat, investicijų valdytojo darbas neretai tampa jo gyvenimo būdu“, – sakė ji.

Kad ir kaip norėtųsi pensijų fondų dalyviams, ką nors keisti ir pensijų fondų valdytojus kaltinti neveiklumu, pensijų fondų valdytojai šiuo metu to daryti nepataria.

„Kai akcijų kainos kritusios, nepatariame keisti investicijų fondų. Keisti akcijų kryptį verta tuomet, kai ilgalaikėje perspektyvoje tam tiki fondai turi augimo potencialą arba kai iki investavimo termino pabaigos likęs neilgas laikotarpis, t. y. 2–3 metai. Tuomet rekomenduojame investicijas nukreipti į konservatyvios investavimo strategijos fondus“, – sakė A.Grabinskė.

Pasak jos, panašus kainų kritimas buvo fiksuotas pernai pavasarį, tačiau pašnekovė ragina žmones nepanikuoti ir akcentuoja, kad dėl žemų kainų tikrai neverta parduoti akcijų fondų.

Žmones blaško ir konsultantai

Nors „Aviva Lietuva“ žmonėms nerekomenduoja blaškytis, šiemet būtent ši bendrovė pritraukė daugiausia būsimų pensininkų, kurie keitė fondų valdytojus. Daugiausia dalyvių išėjo iš bendrovių „Swedbank investicijų valdymas“ ir „SEB investicijų valdymas“. Bankai dėl to per didelio nerimo nerodo, nes būdami lyderiai pagal galiojančių sutarčių skaičių esą absoliutine išraiška praranda nedaug klientų.

„Pensijų fondų dalyviai aktyviau pradeda judėti tarp pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondų konkrečioje bendrovėje dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės judėjimo priežastys yra pensijų kaupimo bendrovių pardavėjų aktyvumas ir, žinoma, pokyčiai finansų rinkose. Pastebėtina, kad birželio pirmoje pusėje finansų rinkose įsivyravo neigiamos nuotaikos akcijų rinkose, o tai galėjo suaktyvinti klientų, kurie aktyviai stebi savo pensijų sąskaitą, judėjimą. Toks judėjimas paprastai vyksta pensijų kaupimo bendrovės viduje“, – pastebėjimais dalijosi bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Aurimas Maždžierius.

Pasak jo, paprastai klientai juda į mažesnės rizikos fondus, kai akcijų kainos mažos, ir atvirkščiai, kai kainos pakyla, vis daugiau klientų pajuda į rizikingesnius fondus. Bet tai nėra geras sprendimas, nes dėl to didžioji dalis fondą dažnai keičiančių klientų susimažina savo turto vertę.

Pensijų kaupimo bendrovių keitimą, pasak A.Maždžieriaus, paprastai inicijuoja aktyvūs konsultantų veiksmai. „Rinkoje mažėja potencialių naujų pensijų fondų dalyvių, todėl didėja konkurencija dėl jau pensijas kaupiančių klientų“, – sakė jis.

Rekomenduoja ramiai laukti pensijos

Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, keisti investavimo kryptis ir bendroves žmonės pradeda tuomet, kai gauna metines ataskaitas. Tačiau kylant nerimui dėl akcijų rinkų šią vasarą žmonės taip pat gana aktyvūs.

Suabejojusiems arba raginamiems keisti pensijų fondą Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas primena, kad pensijų fondo pasirinkimas yra ilgalaikis sprendimas. „Trumpalaikiai svyravimai neturėtų nelemti tolygaus sprendimo“, – priminė finansų makleris.

Tačiau klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Andrius Šuminas sutinka, kad šiemet rizikingiausių pensijų fondų rezultatai nedžiugina, kaip norėtųsi.

„Įtakos tam, kad beveik visi vidutinės akcijų dalies ir akcijų dalies fondai skaičiuoja neigiamą grąžą nuo metų pradžios, turėjo daug neigiamų naujienų. Tai ir euro zonos problemos, ir baimė dėl didžiausios pasaulio ekonomikos JAV per lėto augimo. Visa tai paveikė rizikingus fondus, kuriuose kaupiamos ir būsimos žmonių pensijos“, – dėstė A.Šuminas.

M.Dubnikovas primena, kad pensijų fondai nėra tos priemonės, kurias būtų galima išnaudoti spekuliaciniais tikslais.

„Pensijų fondų rezultatus lėmė labai permainingas laikotarpis. Pradžioje pensijų fondams sekėsi labai gerai, bet vėliau užklupo sunkmetis ir ši visuotinė problema labai sumažino sukauptus pinigus. Tie žmonės, kurie pensijas pradėjo kaupti nuo pat pradžių, šiuo metu savo sąskaitose mato daugmaž tiek pat lėšų, kiek yra pervedusi „Sodra“. Bet tie, kurie pensijas kaupia nuo 2009 m., rezultatai yra nuostabūs, nes vertybiniai popieriai buvo perkami pačiu palankiausiu metu, kai jų kaina buvo maža“, – pabrėžė M.Dubnikovas.

Ekspertai sutinka, kad neigiamą įtaką pensijų fondams turėjo ir pakeistos investavimo taisyklės, t. y. sumažintos įmokos į fondus iš „Sodros“. „Išėjo taip, kad dideli nuostoliai buvo patirti esant didelėms įmokoms, o kai reikėjo kapanotis iš duobės, įmokos buvo nukirptos perpus“, – priminė M.Dubnikovas. Esą ir todėl pensijų fondų atsigavimas buvo lėtesnis.

Pasak A.Šumino, šiemet dar galima tikėtis pensijų fondų svyravimo dėl neramumų pasaulio rinkose. M.Dubnikovo nuomone, šiuo metu vyksta paskutinis išėjimo iš krizės etapas, kai valstybės sprendžia savo skolų problemas. „Žmonės ir įmonės su krize jau susitvarkė ir išvadas padarė. Dabar atėjo eilė valstybėms. Mano nuomone, išėjimas iš krizės dar užtruks nuo pusmečio iki metų laiko“, – teigė pašnekovas.

„Svyravimai yra normalus reiškinys, todėl nepaisant to, kad akcijos nepateisina investuotojų lūkesčių, investavimo strategijos neturėtų keistis. Jaunesni pensijų sistemos dalyviai turėtų rinktis rizikingesnius fondus, vyresni – konservatyvesnius“, – patarė A.Šuminas.

Išmokos kol kas simbolinės

Papildomai II pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 d., ši suma išaugo 20,45 mln. litų, arba 74 proc., o per dvejus metus – net 3,73 karto.

„Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalijo 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4281 litą, arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kai sudarė 3873 litus.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 litus. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 litus.

Žyma: Andrius Šuminas

Ieva Dauguvietytė, “Verslo žinių” žurnalistė

Jei pernai sausį būtumėte ėmę būsto paskolą litais, palūkanos daugeliu atveju viršytų 7%, o kartais ir 9%. Tada pusės metų VILIBOR sukosi apie 4,6%, tačiau ir bankai nestokojo apetito – jų užsidedamos maržos svyravo nuo 2,6% iki 5%.

Imant paskolą eurais palūkanos būtų mažesnės dėl kur kas mažesnės EURIBOR normos. Pastaroji tuo metu nesiekė 1%.

Skirtinguose bankuose minimali palūkanų eurais norma svyravo nuo 3,4% iki 6,3%, tačiau maržos taip pat kandžiojosi. Iš paskolų eurais bankai norėjo uždirbti nuo 2,4% iki 5,3%. Per metus būstų paskolų palūkanos pasikeitė gana ženkliai – krito VILIBOR, sumenko maržos, gerėjo sąlygos.

Keli išsiskiria

2010 m. gruodį bankai už būsto paskolas litais pageidavo nuo 3,4% iki 6% dydžio palūkanų, o jų maržos sukosi nuo 1,4% iki 4%. Palūkanų litais vidurkis per metus sumenko nuo 7,9% iki 4,3% – beveik dvigubai, o vidutinė marža nukrito nuo 3,3% iki 2,26%.

Mažėjo ir paskolų eurais palūkanos. Dabar jos siekia nuo 3% iki 5,2%. Tiesa, skirtumai tarp bankų skaičiuojamų maržų išliko nemaži – nuo

1,8% iki 3,95%.

„Citadele“ bankas visus metus taikė aukščiausias palūkanų ir maržų normas, nors realiai mažai dalyvavo būsto paskolų rinkoje. Šio banko maržos litais ir eurais siekė apie 5%. Vienų didžiausių maržų ir metų pradžioje, ir dabar prašo ir kitas palyginti mažą būsto paskolų portfelio dalį turintis bankas – „Snoras“. Metų pradžioje jo maržos eurais perlipo 5%, dabar šis bankas taip pat pageidauja vieno didžiausių uždarbių – litais – 2,6%, eurais – kiek daugiau nei 3%.

Tikisi dar mažesnių

„Šiais metais stebime lūžį būsto kreditavimo srityje. Bankai siekia įdarbinti perteklinius pinigus siūlydami ne tokius rizikingus produktus – būsto paskolas“, – dėsto Audrius Dzikevičius, investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidentas. – Būsto paskolų rinkoje aštrėja konkurencija, todėl krito ir būstų kreditų maržos.“

Vilius Oškeliūnas, UAB „Gerovės valdymas“ investicijų strategas, aiškina, kad ir palūkanos, ir maržos paskoloms litais mažėjo sparčiau nei paskoloms eurais. Tą galima paaiškinti buvusiomis spekuliacijomis dėl lito devalvacijos ir kiek pagerėjusia ekonomikos padėtimi.

Anot jo, marža yra banko rizikos įvertinimas, ji atspindi banko požiūrį į kliento,  ekonominės aplinkos riziką. Gerėjant ekonominei padėčiai, turi mažėti ir maržos.

„Kita vertus,  konkurencijos čia taip pat yra. Verta nepamiršti, kad bankai žaidžia abiejose barikadų pusėse. Jie skolina statytojams, kad šie vystytų projektus, ir skolina gyventojams, kad pastarieji pirktų būstus“, – pažymi p. Oškeliūnas.

Ponas Dzikevičius sutinka, kad maržos mažėja dėl konkurencijos, tačiau jos vis dar bent dvigubai aukštesnės negu NT bumo laikais.

„Kitais metais bankų konkurencija išliks stipri, tad tikėtina ir tolesnė maržų korekcija žemyn, tačiau jau artėjama prie bankų galimybių ribų.  Be to, tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti“, – sako p. Dzikevičius.

Dosnūs metų pabaigoje

Dauguma bankų būsto paskolų sąlygas gerinti ir maržas mažinti ėmėsi antroje šių metų pusėje. Daugiausia pirkėjams palankių pokyčių įvyko  pačioje metų pabaigoje. „Danske“ bankas paskelbė, jog nuo gruodžio maržas paskoloms litais ir eurais sumažino iki 2%.

„Nordea Bank Lietuva“ ėmė finansuoti iki 90% įsigyjamo būsto vertės. Remiantis „Verslo žinioms“ pateikiamais duomenimis, šio banko marža paskoloms litais ir eurais nuo lapkričio sumenko iki 1,8%, prieš tai bankas nuo gegužės taikė apie 2% dydžio maržą.

Nuo gruodžio savo apetitą sumažino ir „Citadele“ bankas – jo  marža nuo 5% nukrito iki 4%.

„Swedbank“ patraukliausiu skolintoju litais tapo nuo rugsėjo. Bankas pristatė naują palūkanų skaičiavimo metodiką, perskirstė sudedamąsias būsto paskolų palūkanų dalis – bazinę normą ir maržą. Bankas atskyrė individualią klientui taikomą maržą, o prie įprasto EURIBOR ar VILIBOR priskaičiuoja šalies rizikos veiksnį, kuris atspindi  vidutinę pinigų kainą šaliai skolinantis pinigus tarptautinėse ar vietinėje rinkoje. Dėl tokių pakeitimų „Swedbank“ maržos litais tapo patraukliausios rinkoje. Bet jas sunku palyginti su kitų bankų pasiūlymais.

Žyma:Audrius Dzikevičius

Eglė KAPOČIŪTĖ, “Lietuvos žinių” žurnalistė

Kaip yra sakiusi „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuva niekada nebuvo labai patraukli užsienio investuotojams, o sunkmečiu tiesioginių investicijų srautai buvo mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija. Ekonomistų teigimu, tiesioginės investicijos padėtų spręsti ir vieną opiausių mūsų krašto problemų – vis dar augantį nedarbą, taip pat kritusį vidaus vartojimą, be to, sumokami mokesčiai padėtų pildyti valstybės biudžetą.

Žinoma, norint prisivilioti užsienio verslininkų reikia turėti ką jiems patrauklaus pasiūlyti – gerai išplėtotą energetikos bei transporto infrastruktūrą, pigią ir kvalifikuotą darbo jėgą ar mokesčių lengvatas ir pan.

Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva investuotojams yra patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų (trečdalis lietuvių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), puikiai išplėtotos infrastruktūros ir kitų šiuo metu verslo aplinkos gerinimo priemonių.

Tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje FdiMarkets.com skelbiama, kad pernai šalyje naujus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus inicijavusios 28 bendrovės sukūrė beveik 5500 darbo vietų ir investavo daugiau nei 3,5 mlrd. litų.

2010 metų sausį-kovą apie naujus TUI projektus paskelbė dar šešios kompanijos, įskaitant Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ steigiamą kontaktų ir duomenų apdorojimo centrą prie jau veikiančio IT centro, taip pat Airijos oro bendrovės „Ryanair“ sprendimą gegužę atidaryti pirmąją Vidurio Europoje bazę Kauno oro uoste.

Ūkio ministerijos specialistų teigimu, pernai buvo įgyvendinti 4 investiciniai projektai, kurių bendra vertė – 59 mln. litų, t. y. banko „Barclays“ investicija į regioninio IT centro steigimą, koncerno „CIE Automotive“ investicija į automobilių detalių gamybą, „Peek&Cloppenburg“ – į prekybos sektorių ir „Sopena Group“ – į aliumininių detalių gamybą.

Ašarų daug – darbų mažai

Ekonomikos mokslų profesorius Povilas Gylys LŽ teigė, kad per nepriklausomybės laikotarpį mūsų krašte daugiausia investuota į monopolizuotas arba oligopolizuotas rinkas, pavyzdžiui, bankininkystę, kai keli bankai užėmė visą rinką. Profesorius pažymėjo, kad mūsų šalis džiaugiasi viskuo, tačiau jis pats džiaugtųsi vadinamosiomis plyno lauko investicijomis, t. y. kai investuotojas pastato naują įmonę, gamyklą ar pan.

„Pas mus ateinantis kapitalas pigiai nuperka jau egzistuojančias ištisas verslo šakas. Manau, tai blogiausias investicijų variantas. Labai mažai plyno lauko investicijų ir labai daug atėjusio kapitalo į infrastruktūros šakas“, – konstatavo jis.

Kaip aiškino prof. P.Gylys, statant naują įmonę statybininkai iš karto gauna užsakymą, gamintojai parduoda statybines medžiagas, įdarbinami žmonės – vadinasi, mažėja nedarbas. Pradėjusi efektyviai veikti nauja įmonė produkciją eksportuotų į kitas valstybes, tai išvestų Lietuvą į pasaulinę rinką, drauge gerintų ne tik jos įvaizdį, bet ir sąskaitos balansą. Tai būtų realus ekonomikos augimas.

„Nuolat sakoma, kad tik sumažinus mokesčius ateis investicijos, tačiau mūsų krašte mokesčių lygis yra vienas žemiausių, jei turėsime omenyje kitas Europos šalis. Tad kodėl Lietuvoje vangiai investuojama? – svarstė jis. – Rimtiems investuotojams svarbu, kaip valstybė funkcionuoja – ar joje yra rimtas makroekonomikos valdymas ir pan. Ši krizė rodo, kad mūsų makroekonomikos politinis vaizdas yra primityvus. Rimtas investuotojas neina į tokią valstybę.“

Prof. P.Gylio teigimu, investuotojams taip pat svarbu, kokia šalyje energetikos bei transporto infrastruktūra. Esą, jeigu ji kelia abejonių, tai ir norinčiųjų investuoti nėra.

„Kas kita yra „nerimtas“ kapitalas, kuriam labai patinka dirbti šešėlinės ekonomikos sąlygomis, kai galima nupirkti valdininką ar politiką. Kai atidarys, pavyzdžiui, Šveicarijos banke slaptas sąskaitas, tuomet sužinosime, kas labiausiai praturtėjo, pardavę mūsų šalies turtą užsieniečiams“, – dėstė profesorius.

Išskirtinių sėkmės istorijų nesitiki

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ teigė, kad iš tiesų įvertinus mūsų krašto ekonomikos struktūrą bei tam tikras rinkos savybes negalima tikėtis išskirtinio investicijų srauto. Jos nuomone, turėsime kelis investicinius perlus, kaip ir latviai bei estai, tačiau tikėtis išskirtinės sėkmės istorijos tikrai neverta. „Tai nulemta tokių dalykų kaip nedidelė rinka, palyginti mažas darbo jėgos potencialas, juolab įvertinus gyventojų senėjimo ir emigracijos procesus. Neigiamą įtaką daro ir neturtingi kaimynai, o geografiniu atžvilgiu kur kas geriau investuotojams gali atrodyti Estija. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomija, su kuria sieja geri tiek kultūriniai, tiek ekonominiai ryšiai“, – samprotavo analitikė.

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento Dariaus Simanavičiaus teigimu, tai, kad per sunkmetį Lietuva pritraukė mažiausiai užsienio investicijų, lėmė prasta investavimo aplinka. Esą Lietuvoje, galima sakyti, nėra jokių priemonių, kurios skatintų investicijas.

„Reikėtų ypač intensyviai kurti priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų, nes būtent tai šiuo metu aktyviai daro mūsų kaimynė Lenkija, kuri vien savo rinkos potencialu traukia investuotojus, – dėstė jis. – Iš tiesų Lietuvos padėtis yra ypač gera, tačiau mes tuo kol kas nepasinaudojame.“

Anot D.Simanavičiaus, Lietuvoje labai gerai išplėtota IT infrastruktūra, todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti šią sritį. Tiesa, keli investuotojai mūsų šalyje įkūrė savo IT centrus, tačiau, D.Simanavičiaus nuomone, reikia vengti tokių investicijų, kurios susirenka geriausius tos srities specialistus ir neugdo naujų. Esą dėl to nukenčia kitos šios srities lietuviškos įmonės.

„Tenka bendrauti su užsieniečiais, investuojančiais mūsų krašte arba ketinančiais tai daryti, ir visi sutartinai pasigenda mokestinių lengvatų“, – sakė jis. Pašnekovas pažymėjo, kad turėtų būti aiškiai nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų teikiamos tam tikros mokestinės lengvatos.

Viliotiniai užsieniečiams

Laip LŽ teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Šebeikienė, šiuo metu aktyviai dirbama prie 28 investicinių projektų, kurių planuojama vertė – 846 mln. litų (investicijos į MTTP, paslaugų, gamybos sektorius).

Ji pažymėjo, kad buvo surengti 35 potencialių užsienio investuotojų vizitai į Lietuvą iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Suorganizuotos 5 investicinės misijos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje) bei dalyvauta investiciniuose seminaruose.

„Investicijos per praėjusius metus padidėjo 5,3 procento. Ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su premjeru lankosi JAV, kur šalia kitų svarbių reikalų sprendžiami ir galimų investicijų klausimai“, – penktadienį LŽ dėstė L.Šebeikienė.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 33,28 mlrd. litų ir buvo 5,3 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 9997 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 3,93 mlrd. litų, Lenkijos – 3,49 mlrd., Danijos – 3,47 mlrd., Vokietijos – 3,45 mlrd., Nyderlandų – 2,27 mlrd., Estijos – 2,16 mlrd., Rusijos – 2,15 mlrd., Suomijos – 1,58 mlrd. litų.

Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 26,2 mlrd. litų, iš NVS šalių – 2,33 mlrd. litų.

FdiMarkets.com duomenimis, Lietuvoje per 2009 metus iš viso buvo pradėti ar įgyvendinti 35 investiciniai projektai. Daugiausia projektų Lietuvoje 2009 metais vykdė finansinių paslaugų bendrovės (9 projektai), maisto, gėrimų ir tabako (4), informacinių technologijų, metalo ir tekstilės (po 3) įmonės.

Daugiausia TUI projektų įgyvendino Rusijos (7), Suomijos (5), Norvegijos, JAV (po 4) ir Jungtinės Karalystės (3) bendrovės.

2005-2009 metais 205 užsienio bendrovės Lietuvoje investavo 18 mlrd. litų (5,23 mlrd. eurų) ir sukūrė 34 800 darbo vietų.

Žyma: Darius Simanavičius

Kovo viduryje pensijų fondai pasipildė praėjusių metų paskutinio ketvirčio įmokomis, o šį mėnesį iš „Sodros“ jie gaus 2 proc. sistemos dalyvių įmokų, sumokėtų per šių metų sausį. Seimo sprendimu nuo šiol „Sodra“ įmokas į pensijų fondus perves kas mėnesį, o ne kiekvieną ketvirtį.

Fondų valdytojai tikina, kad dažniau pasipildančios sąskaitos suteiks galimybę iš augančių rinkų uždirbti didesnes pensijas. Investuotojus užgriuvo pats darbymetis. Šiuo metu daugiau šansų prisivilioti dalyvių iš kitų turi tos bendrovės, kurios didžiojo nuosmukio metu patyrė mažesnius nuostolius arba per pastaruosius metus sugebėjo labiausiai padidinti investuotų pensijų vertę. O siekis gauti didesnę investicinę grąžą tapo nuožmios konkurencijos tarp pensijų kaupimo bendrovių priežastimi.

Vos ištrūko

Tuo įsitikina kiekvienas pensijų kaupimo bendrovę šiuo metu bandantis pakeisti žmogus. Mat priėmęs tokį sprendimą jis turi raštu apie tai pranešti jo pensiją kaupiančiai bendrovei.

„Labas rytas, noriu iš jūsų pasiimti savo kaupiamą pensiją, man pasiūlė geresnes sąlygas“, – taip šiuo metu prasideda pensijų kaupimo bendrovių darbo diena.

Savo patyrimą LŽ papasakojęs žmogus sakė buvęs nustebęs, kai nuvykęs į draudimo bendrovę nutraukti antrosios pakopos pensijų kaupimo sutarties dėl perėjimo į kitą įmonę turėjo išlaikyti savotišką egzaminą. LŽ pašnekovas Vitalijus P. teigė buvęs iš anksto įspėtas, kad šis susitikimas su draudikais gali būti nemalonus ir verčiau esą kreiptis į notarus. Bet jis sakė nesitikėjęs pajusti tokią aršią kovinę dvasią.

Pensijų kaupimo bendrovės vadybininkas kliento ilgai klausinėjo, ar šis žino, kokia suma jau yra sukaupta jo sąskaitoje, kiek jo pasirinktas fondas per metus paaugo ir kiek per tuos metus buvo nukritęs fondas, į kurį jis ketinama pereiti. Klientą buvo atkakliai bandoma perkalbėti badant pirštu į užpernykščius kitų bendrovių rezultatus, nevengiant konkurentų aštriai kritikuoti ir peikti. „Kodėl jūs taip darote?“ – tęsdamas egzaminą Vitalijui vis kartojo draudimo bendrovės vadybininkas.

Žmogui teko ieškoti pasiteisinimo, kodėl jis nori pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę, o jo argumentai buvo šiurkščiai kritikuojami. Klientui pareiškus, kad norėtų iš draudikų gauti daugiau informacijos apie savo kaupiamą būsimą pensiją, vadybininkas atšovė, kad per septynerius jo darbo metus tai esąs pirmas toks pageidavimas. LŽ pašnekovas Vitalijus P., prisiminęs nemalonų pokalbį draudimo bendrovėje, apgailestavo, kad jai kelerius metus buvo patikėjęs savo pensijos kaupimą.

Žmonės ieško, kur geriau

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį pensijų kaupimo bendrovę nusprendė pakeisti kiek daugiau nei 7 tūkst. dalyvių, o tai buvo 17 proc. daugiau nei 2009 metų trečiąjį ketvirtį.

Iš viso per praėjusius metus pensijų kaupimo bendrovę keitė 28,5 tūkst. asmenų (beveik 3 proc. visų antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyvių). Pastebima, kad didžiausia migracija buvo antrąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais, per kuriuos migravo 16,7 tūkst. būsimųjų pensininkų.

Pasak bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ direktoriaus Aurimo Maždžieriaus, ir pirmąjį šių metų ketvirtį pastebimas žmonių migracijos tarp bendrovių didėjimas.

„Pastebima ir tai, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviai atsižvelgia į buvusius rezultatus ir keičia investavimo kryptį. Tokių dalyvių yra apie 4-5 proc. visų kaupiančių papildomas pensijas asmenų. Paprastai žmonės sujuda šiek tiek po laiko. Tad nors rinkų pakilimas pastebėtas jau pernai, dalyvių didesnis aktyvumas pasireiškia tik šiemet. Dabar žmonės pereina į daugiau rizikos reikalaujančius fondus“, – sako J.Maždžierius. Jo duomenimis, šiemet į „Swedbank“ valdomų pensijų fondus atėjo 2,5 tūkst. naujų dalyvių, iš kurių 2 tūkst. rinkosi rizikingesnius fondus, nei turėjo prieš tai.

J.Maždžieriaus žiniomis, Lietuvoje šiemet naujas pensijų kaupimo sutartis pasirašė per 20 tūkst. gyventojų ir dar 11 tūkst. buvo migruojantys tarp atskirų pensijų kaupimo bendrovių.

„Tai rodo, kad rinka yra prisotinta, nes pensijų kaupimo sutartis turi pasirašę daugiau negu 80 proc. galinčiųjų tai padaryti. Natūralu, kad bendrovės pradeda konkuruoti dėl klientų“, – sako jis. Tai šiek tiek paskatina ir nauja „Sodros“ įmokų pervedimo tvarka, nes kas mėnesį gaudamos įmokas bendrovės turi galimybę investuoti tolygiau ir sukaupti didesnę sumą būsimų pensijų.

Gaudo bėglius

Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė LŽ sakė, kad per praėjusius metus į šios bendrovės pensijų fondus iš kitų bendrovių valdomų pensijų fondų atėjo beveik 7 tūkst. dalyvių. „Praėjusiais metais tapome daugiausia dalyvių pritraukusia pensijų fondų bendrove rinkoje – 25 proc. visų perėjimų teko mums“, – sakė A.Ungulaitienė.

Pasak jos, pastebima, kad pensijų fondų klientai Lietuvoje yra labiau linkę keisti pensijų bendrovę, negu rinktis kitas investavimo kryptis savo pensijų kaupimo bendrovėje. „Kiekvienas žmogus laisvas pats nuspręsti, kurią pensijų kaupimo bendrovę jam pasirinkti. Žinoma, branginame kiekvieną savo bendrovės klientą“, – teigė A.Ungulaitienė. Ji sakė, kad yra tokių klientų, kurie išėję į kitas bendroves vėl grįžta atgal, o esami klientai skundžiasi, kad yra įkyriai atakuojami kitų bendrovių.

Aukso vertės klientai

Žmogui, norinčiam pasirinkti tinkamą antrosios pakopos pensijų kaupimo bendrovę, klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Audrius Dzikevičius pataria atkreipti dėmesį į keletą dalykų. „Pensijų fondo valdytojo kvalifikacija bei patirtis – tai esminis kriterijus, nes nuo valdytojo kompetencijos didele dalimi priklausys, kaip bus formuluojama pensijų fondo valdymo strategija, kokia portfelio struktūra bus sudaryta ir kaip bus valdoma fondo rizika. Visa tai ilgalaikėje perspektyvoje ir išskirs atskirus pensijų fondų valdytojus į kompetentingus ir nekompetentingus“, – mano A.Dzikevičius.

Pasak jo, svarbu, ar pensijų fondo valdytojas yra kokios nors tarptautinės finansų ir investicijų valdytojų grupės narys. „Tai turėtų užtikrinti geresnę portfelio valdymo kokybę bei priėjimą prie įvairesnių finansinių priemonių bei instrumentų. Tačiau, antra vertus, atsiranda rizika, kad valdytojui gali kilti pagunda žmogaus pinigus investuoti didžiąja dalimi tik į tos pačios grupės valdomus finansinius instrumentus, pirkimo-pardavimo operacijas vykdyti per tos pačios grupės bendrovę ir taip užtikrinti visų su tuo susijusių komisinių likimą grupėje. Tokių pavyzdžių Lietuvoje turime“, – LŽ sakė klubo „Pinigų srautas“ prezidentas. Pasak jo, kiekvienas rimtas fondų valdytojas turi turėti keletą skirtingos rizikos ir struktūros fondų.

„Konkurencinė kova tarp pensijų kaupimo bendrovių yra sveikintina, jei ji atitinka bendrus etikos ir morales principus. Mokėti kyšius įmonių vadovams ar „konkuruoti“ dergiant konkurentus yra žema. Deja, tokių pavyzdžių Lietuvoje prisižiūrėjome. O bet kuris papildomas klientas pensijų kaupimo bendrovei yra aukso vertės, nes jis atneša bendrovei vos ne begalinės trukmės pajamų srautą – įmokos ir valdymo mokesčius“, – sako pašnekovas. A.Dzikevičiaus įsitikinimu, toliau vyks pensijų fondų valdymo bendrovių stambėjimo procesas vienoms įsigyjant kitas ir taip perimant bei sujungiant tam tikrus pensijų fondus.

Žyma: Audrius Dzikevičius

Smuktelėjus nekilnojamojo turto objektų kainai ir vis dar esant apverktinai situacijai akcijų rinkose, investuotojai atranda naują galimybę – įsigyti vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų. Investuotojams siūloma pirkti jungiamų įmonių akcijas ir po 3-5 metų susižerti neva garantuotą grąžą.

Investavimas į vertybinių popierių biržoje nekotiruojamų įmonių akcijas nėra naujas reiškinys, tačiau Lietuvoje kurį laiką buvo primirštas, o ekonomikos pakilimo laikotarpiu tapti kokios nors įmonės akcininku buvo netgi gan sudėtinga, ne daug kas norėjo įsileisti investuotojų „iš gatvės“ ir dalytis pelnu.

Ekonomikos augimui stabtelėjus daugelis įmonių greitai pajuto nuosmukį ir neturėdamos didelių apyvartinių lėšų netgi suskubo parsiduoti ne pačiame žemiausiame taške.

Verslo pirkimo-pardavimo tarpininkai, ant savo darbo stalo stumdydami parduodamų įmonių dokumentus, pastebėjo, jog nemaža dalis jų yra iš to paties sektoriaus ir jas sujungus būtų galima ne tik pastatyti ant kojų gamybos ir paslaugų veiklą, bet ir užkariavus rinką pasiekti nemažą pelną. Tapti jungiamų įmonių akcininkais pasiūlyta visiems norintiems fiziniams, juridiniams asmenims ir finansinėms institucijoms.

Nuosavo kapitalo įdarbinimas

„Esant įtampai rinkoje vyksta įtempta kova dėl kiekvieno kliento bei užsakymo, o kai kurie verslininkai tiesiog apsisprendžia parduoti savo verslą. Todėl strateginiams pirkėjams tai yra palankus metas įsigyti konkurentą bei investuoti į perspektyvių įmonių akcijas. Investiciniai projektai, per kuriuos įmonės įsigyjamos, jungiamos ir toliau plėtojama veikla – nauja investavimo priemonė Lietuvoje“, – tikina UAB „Investment house“ finansų analitikas Linas Kliukas. Pasak jo, šiuo metu yra galimybė įsigyti ilgą veiklos istoriją ir žinomus prekių ženklus turinčias Lietuvos įmones.

Šiuo metu strateginiams investuotojams yra siūloma pirkti jungiamų duonos gaminių gamybos, prekybos restoranų įranga bei restoranų tinklo įmonių investicinius projektus. „Investuojama pagal kelis kriterijus, lemiančius projektų sėkmę. Visų pirma sritis, į kurią investuojama, turi turėti tobulinimo ir plėtros potencialą. Neapsiribojama tik veiklos pobūdžiu, t. y. vien gamybos, prekybos ar paslaugų sritimis, nes dažnai net ir gerai išplėtotoje tam tikrų produktų rinkoje galima rasti labai sėkmingą nišą ir joje įsitvirtinti. Šie investiciniai projektai neapsiriboja vien Lietuva, ieškoma pačių geriausių investavimo krypčių ir objektų, tad įsigyti objektų ir juos plėtoti planuojama ir užsienio valstybėse“, – dėsto L.Kliukas.

Tai veikia investicinio fondo principu ir, pasak pašnekovo, atsižvelgiant į investicijos dydį, – jos minimali suma atskiruose projektuose yra nuo 50 tūkst. litų – investuotojams siūloma įgyti nuosavybės ir pelno dalį. Kalbėdamas apie tokių investicijų perspektyvas L.Kliukas pažymėjo, kad projektai bus vystomi iki stambaus rinkos žaidėjo lygio. Vėliau, jeigu investuotojai norės pasiimti investicijų grąžą, bus parduodami kitiems Lietuvos ar užsienio investuotojams arba bus pradedama įmonių akcijas kotiruoti vertybinių popierių biržoje.

Pašnekovas neslepia, kad tokios investicijos yra vadinamos rizikingomis kapitalo investicijomis, nes jos vykdomos nuosavybės, o ne skolos įsigijimo pagrindu. „Tokiais investiciniais projektais labiausiai domisi fiziniai asmenys, turintys investicinio kapitalo. Įmonėms tokie projektai įdomūs dėl galimybės įsigyti konkurentus. Bankai nors ir domisi galimybe dalyvauti investiciniuose projektuose, tačiau tai jiems yra ne pagrindinis klausimas – jie labiau linkę paskolinti pinigų kitiems investuotojams“, – teigia L.Kliukas.

Paprastesnis investicijų valdymas

UAB „Ūkio banko kapitalo rizikos valdymas“ projektų vadovas Ramūnas Valančiauskas, LŽ komentuodamas tokių investicinių projektų perspektyvas, pažymėjo, jog tai galimybė investuoti turimas laisvas lėšas tiek smulkiems investuotojams, tiek ir finansinėms institucijoms.

„Nesunkiai prieinamų investavimo instrumentų Lietuvoje nėra labai daug – nekilnojamasis turtas, akcijos, gyvybės draudimas, investiciniai fondai, su indeksais susietos obligacijos ir kt. Pirmajam reikia didelių lėšų, investuoti į akcijas paprastam piliečiui ar finansinei institucijai, kur profesionalių investavimo specialistų faktiškai nėra, be geros investavimo sistemos ir patirties yra labai rizikinga, investicinių fondų bei obligacijų reali istorinė grąža – gana nedidelė, palyginti su investavimo rizika. Juo labiau kad investuojant į investicinį fondą ar susietas su indeksais obligacijas 2-3 metų laikotarpiui investavimas yra visiška loterija. Čia siūloma gana didelė grąža per optimalų laikotarpį, kurią iš tikrųjų galima pasiekti. Įmonė yra realiai valdoma, o investuojant biržoje apie įmonės valdymą negalima net kalbėti, ir tai sukelia papildomą riziką. Investavimas biržoje iš tikrųjų yra daugiau spekuliacija. Perkant įmonių akcijas galima investuoti nedideles sumas, o rezultatai daugiausia priklauso nuo valdymo kokybės, bet ne nuo bendrų rinkos tendencijų“, – įžvalgas dėsto R.Valančiauskas.

Pasak jo, svarbiausias dalykas yra tai, kad gerai valdyti įmonę yra gerokai paprasčiau nei investicinį fondą. „Todėl produktas idealiai tinka fiziniams asmenims, kai kuriems investiciniams fondams ir nebankinėms rizikos kapitalo įmonėms“, – pažymi pašnekovas.

„Išaugusiems“ akcijų biržą

Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas Darius Simanavičius LŽ sakė, kad tokios privataus kapitalo investicijos yra išties perspektyvios, tačiau skirtos patyrusiems investuotojams. „Dažniausiai tuo užsiima keletas investuotojų, kurie „išaugo“ akcijų biržą ir nori ne tik stebėti įmonės veiklą, bet ir turėti įtaką jos valdymui – įsteigiama investicinė bendrovė ir į ją „sunešamos“ lėšos. Tada ieškoma perspektyvių įmonių, kurioms trūksta apyvartinių lėšų ar lėšų investicijoms, plėtrai. Investicinė bendrovė per suformuotą naują valdybą turi įtakos nupirktos įmonės sprendimams“, – teigia D. Simanavičius.

Pasak jo, tai, kad toks modelis siūlomas neprofesionaliems investuotojams, yra gana naujas ir išties rizikingas atvejis. „Tuo labiau kad investicija į tokius projektus prasideda nuo keliasdešimtiems tūkstančių litų. Todėl jeigu nusprendžiama investuoti į tokius didelę riziką turinčius produktus, reikėtų tam skirti ne daugiau kaip keletą procentų viso investicinio portfelio“, – pataria ekspertas.

Pasak jo, pagal preliminarią statistiką, iš penkių investicijų į įmones viena visiškai nepasiseka ir pinigai prarandami, 3-4 investicijos vos atsiperka ir tik viena įmonė duoda žadėtąjį kelių šimtų ar net kelių tūkstančių procentų pelną.

Žyma: Darius Simanavičius

• UAB „Aurora Holding“ direktoriaus Donato Frėjaus,
• UAB „Prudentis“ generalinio direktoriaus Audriaus Balaišio,
• UAB „Jūsų tarpininkas investicijų valdymas“ portfelių valdytojo Mariaus Dubnikovo

bei kiti kapitalo rinkų atstovai diskutuos apie veiksnius, įtakojančius pasaulio vertybinių popierių rinkas dabar, apie vertybinių popierių rinkos vystimosi perspektyvas artimiausią pusmetį ir svarbius 2008 metų įvykius, apie ES ir JAV centrinių bankų vykdomų veiksmų efektyvumą, apie investavimo į skirtingus pasaulio regionus perspektyvas, taip pat atsakys į diskusijos dalyvius dominančius klausimus.

Pakvietimas

Pradžia : 2008-05-26 18:30

Daugiau informacijos skiltyje „renginių tvarkaraštis“.

Daugiau informacijos:
Darius Simanavičius
Klubo “Pinigų srautas” prezidentas
Tel.: +370 655 21 597
El. pastas: darius@pinigusrautas.lt

Moderatorius dr. Audrius Dzikevičius diskusiją pradėjo nuo pasaulio ekonomikos būklę apibūdinančių fundamentinių veiksnių, tokių kaip pasaulio ekonomikos augimas, įmonių pelningumo lygis, tarptautinės prekybos balansai, aptarimo. Buvo prieita nuomonės, kad šiuo metu didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikos augimui kelia besitęsianti antrarūšių paskolų krizė JAV, kurios padariniai dar nėra iki galo įvertinti, tačiau jau aišku, kad ši krizė stabdo JAV nekilnojamojo turto rinkos vystymąsi, o tuo pačiu ir visos JAV ekonomikos augimą. Nežiūrint to, kad JAV ekonomikos vaidmuo pasaulyje yra sumažėjęs lyginant su padėtimi prieš dešimt metų, jos įtaka vis dar yra didelė ir jos ekonomikos lėtėjimas paveiks ir tiesiogiai su ja susijusių regionų (Azija, Lotynų Amerika) ekonomikų augimo tempus.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad svarbus kitų metų įvykis bus JAV prezidento rinkimai. Tikėtina, kad naujasis prezidentas nebus linkęs pradėti karinių veiksmų prieš Iraną, todėl tai nesukels pasaulio vertybinių popierių rinkose papildomų neramumų bei svyravimų.

Naftos ir aukso kainų augimas yra susijęs su didėjančiu neapibrėžtumu pasaulio kapitalo rinkose, taip pat ir su JAV valiutos silpnėjimu.

Diskusijos dalyviai aptarė ir bazinių palūkanų normų JAV bei ES perspektyvas. JAV Federalinis rezervų bankas, greitai reaguodamas į likvidumo krizę JAV bankininkystės sistemoje, ėmėsi ryžtingai mažinti bazinę palūkanų normą ir, neabejotinai, nuosekliai ją tęs. Tuo tarpu įvykiai JAV sustabdė Europos centrinio banko pradėtą bazinių palūkanų normų kėlimo ciklą. Artimiausia perspektyvą, – palūkanų normos nebus keičiamos, o kitais metais – greičiausiai bus pradėtas jų mažinimo procesas, jei stabilizuosis infliaciniai procesai pačioje ES.

Aptariant atskirų investicinių regionų perspektyvas, buvo konstatuota, kad Lietuvos vertybinių popierių rinka jau keletą paskutinių mėnesių kenčia nuo besitraukiančių iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių Skandinavijos institucinių investuotojų ir akcijų kainos yra kur kas žemiau tikrųjų savo verčių. Daug tikimasi iš OMX savininkų pasikeitimo, tikėtina, kad priklausymas NASDAQ grupei atvers kelius į Baltijos kapitalo rinkas ir JAV instituciniams investuotojams.

Situacija Rusijoje yra stabili, sparčiai auga vidaus vartojimas, todėl laukiamas Rusijos akcijų kainų augimas, ypač gera perspektyva laukia mažos kapitalizacijos įmonių, kurių augimas remiasi vidaus vartojimo augimu.

Aptariant Lotynų Amerikos kaip investicinio regiono perspektyvas buvo pažymėta, kad tai labai nevienalytis regionas. Pavyzdžiui, Meksika yra labai tampriai susijusi su JAV ekonomika. Tuo tarpu Hugo Chavezo vykdoma „socialinė revoliucija“ Venesueloje investuotojams nieko gera nežada. Regiono lydere yra Brazilija, ji – stipriausia ekonomiškai ir sparčiausiai auganti besivystanti šalis.

Kviečiame registruotis iki 2007 metų balandžio mėn. 23 d. imtinai el. paštu
Renginio organizavimo išlaidoms padengti iš renginio dalyvių renkamas 30 Lt mokestis, kurį po registracijos patvirtinimo galima sumokėti į klubo „Pinigų srautas“ sąskaitą Nr. LT24 7044 0600 0530 6245 AB „SEB Vilniaus banke“.