Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

Birža – lakmuso popierėlis

Nors Vilniaus vertybinių popierių biržos likvidumas mažas, o vasarą prekyba akcijomis gerokai sumenkusi, vis dėlto investuotojų veiksmai joje yra tarsi lakmuso popierėlis. Smulkūs investuotojai gaudo kiekvieną naujieną, kuri gali lemti jų sprendimą parduoti turimas akcijas. Baiminantis naujos galimos akcijų griūties, pastarosiomis savaitėmis akcijų parduodama daugiau nei perkama.

Pavyzdžiui, antradienį Baltijos šalių akcijos pigo šeštą dieną iš eilės. Per šį laiką jų kaina krito bene labiausiai pasaulyje. Lietuvos indeksas „OMX Vilnius“ smuko 8 proc.

Po 2008-aisiais įvykusios akcijų rinkos griūties, kuri paskui save nutempė ištisus pramonės sektorius, akcijų turintys žmonės tapo ypač jautrūs. Jų padėtis nepavydėtina, nes pasaulyje blogų naujienų net daugiau nei prieškriziniais metais. Tarp investuotojų tvyrančią įtampą jau keičia panika.

Pasak investuotojus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidento Andriaus Šumino, prasta JAV ekonominė būklė, nusivylimas laukiamu ekonomikos augimu, euro zonos viešųjų finansų problemos, nors ir ne tiesiogiai, jau jaučiamos Lietuvoje.

„Iš Baltijos šalių akcijų rinkų jau traukiasi investiciniai fondai, jie šiuo metu parduoda turimas akcijas. Nors Baltijos šalių vertybinių popierių rinka pigi ir joje galima uždirbti, investuotojai nerimauja dėl pasaulinės ekonomikos rodiklių. Todėl šiuo metu biržoje kotiruojamų bendrovių akcijos pradeda pigti. Iš JAV ir Vakarų Europos sklindantį nerimą jaučia ir bendrovių savininkai. Niekada nėra malonu, kai įmonės vertė mažėja“, – sakė A.Šuminas.

Blogų naujienų per daug

SEB banko kasdien rengiamoje investuotojams skirtoje apžvalgoje jau kuris laikas nėra gerų naujienų. Ir nors JAV nemokumo išvengė, politikams patvirtinus leidimą padidinti skolos ribą, priežasčių nerimauti vis dar apstu. Tačiau reitingų agentūra „Standard& Poor’s“ pirmą kartą istorijoje pablogino Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą nuo aukščiausio lygmens AAA iki AA+ su neigiama prognoze.

Tiesa, antradienį padėtis šiek tiek pasitaisė, kai JAV centrinis bankas (FED) pažadėjo išlaikyti rekordiškai žemas palūkanas iki 2013 m., nors ir atsisakė imtis papildomų pinigų įliejimo programos.

Vis dėlto A.Šuminas, paklaustas, kokia rizika, kad gali pasikartoti prieš kelerius metus buvusi akcijų griūtis, atsakė, jog ekonomikoms griūti neleis tiek JAV, tiek Europa, kurios šlubuojančioms šalims ir sritims turėtų suteikti papildomas pinigų injekcijas.

„Niekas nenori, kad šalys bankrutuotų, o paskui jas pradėtų bankrutuoti bankai, o to padarinys – didelius nuostolius patirtų tiek verslas, tiek fiziniai asmenys. Blogas scenarijus egzistuoja, bet viliamasi, kad galimiems padariniams bus užkirstas kelias“, – įsitikinęs klubo „Pinigų srautas“ prezidentas.

Eksportas gali ne tik gelbėti

Per pastaruosius metus esame tapę akcijų rinkos griūties liudininkais, po kiek laiko sprogo nekilnojamojo turto (NT) burbulas. Dabar manoma, kad dar vieną pasaulinės ekonomikos sprogimą gali sukelti jau bliūkštančios valstybių skolos. Tačiau esama ir dar vienos nuomonės.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, šiuo metu besipučiantis žaliavų kainų burbulas taip pat gali sprogti ir labai skaudžiai paveikti Rusijos rinką.

„Aplink Lietuvą grėsmių yra labai daug. Jeigu smuks Europa, iš paskos smuks ir Lietuva“, – neabejojo S.Besagirskas. Jam pritarė ir kiti dienraščio kalbinti analitikai. Pasak SEB banko analitikės Vilijos Taurautės, nors Lietuvos ekonomika sustiprėjusi, nuo šiuo metu esančių neigiamų pasaulinės ekonomikos išorės veiksmų nėra galimybės apsisaugoti. „Esame maža atvira ekonomika“, – pabrėžė ji.

„Akcijų rinkos jau išgyvena JAV ir euro zonoje tvyrančią įtampą. Kita galima sritis, kuri turėtų reaguoti, – tai užsienio prekyba. Matome, kad Europoje silpsta visi ekonominiai rodikliai. Jeigu silpsta pramonės sektorius ir vartojimas, tai, be abejonės, atsilieps ir visam Baltijos regionui“, – kalbėjo Jekaterija Rojaka, DnB NORD banko analitikė.

Tuo neabejojo ir pramonininkų atstovas, tačiau, pasak S.Besagirsko, eksportuojančios Lietuvos įmonės dar nepajuto eksporto smukimo, tačiau ateities perspektyvas vertina labai realistiškai ir yra pasiruošusius, kad eksportas gali lėtėti.

„Jeigu paėmę Lietuvos žemėlapį apibrėžtume aplink jį apskritimą, tai ir būtų tos šalys, į kurias Lietuva daugiausia eksportuoja. Eksporto rizika nėra išskaidyta, todėl grėsmė išlieka. Jos išvengti norintys Lietuvos gamintojai turėtų brautis į tolimesnes rinkas, Azijos ir arabų šalis, kurios šiuo metu stiprėja“, – teigė S.Besagirskas.

Naujai krizei nesame pasiruošę

Pasak J.Rojakos, traukiantis Lietuvos eksporto rinkoms padarinius pajaus ir gyventojai, nes verslas nekurs naujų darbo vietų, nekels atlyginimų. „Kai pasaulinė ekonomika lėtėja, iš to išlošti mažai galime. Nebent papildomą postūmį augti Lietuvos ekonomikai galėtų duotis naftos kainų sumažėjimas. Tačiau tai labai smarkiai paneigtų vieną pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Rusiją. O dėl to dar labiau nukentėtų eksportuotojai“, – dėstė pašnekovė.

Ji neabejojo, kad šiandienių ekonominių naujienų kontekste turėtų brangti kredito ištekliai. „Skolinimasis bent kokiu atveju turėtų pabrangti ir Lietuvoje. Tam reiktų ruoštis. Namų ūkiams galioja tie patys receptai, kaip ir valstybėms. Vartojimas dėl miglotos situacijos ateityje turėtų būti saikingas. O taupymas turėtų būti vienas iš prioritetų. Taupymas reikalingas tam, kad pasiruoštume netikėtumams, kurių gali būti daug“, – perspėjo analitikė.

Kyla klausimas, ar kilus naujai ekonominei krizei Lietuva sugebėtų ją suvaldyti? J.Rojaka linkusi abejoti, nes stojant eksportui ir brangstant paskoloms verslui bus sunku atremti išorės veiksmus. O valstybė dar neišsprendė buvusios krizės padarinių.

„Nors einama tuo keliu, ne tai ryžtingai kaip mes, analitikai, norėtume. Labiausiai trūksta valstybės ryžto mažinti biudžeto deficitą. Nereiktų pasikliauti vien ekonomikos augimu, kuriam sulėtėti jau yra grėsmė. Kita vertus, Lietuva turi išlaikyti konkurenciją, nepaisydama išorinių veiksmų. O konkurencingumas priklauso nuo verslo aplinkos ir nuo verslo skatinimo. Bet kol kas priemonės neveikia taip, kaip norėtųsi“, – dėstė analitikė J.Rojaka.

Su šiais žodžiais sutiko ir S.Besagirskas. Pasak jo, blogiausia, kad Lietuvoje verslo sąlygos ganėtinai prastos, o aukštos energijos išteklių kainos ir biurokratija atbaido į Lietuvą norinčius ateiti ir gamyklas statyti investuotojus.

„Investicijos, kuriančios darbo vietas ir mokančios didelius mokesčius, galėtų padėti išspręsti ne tik šalies biudžeto deficito problemas, bet ir užtikrintų šalies stabilumą“, – pabrėžė S.Besigirskas.

Žyma: Andrius Šuminas

Pasidavė panikai

Nors Japoniją nuo Lietuvos skiria tūkstančiai kilometrų, žemės drebėjimo ir cunamio, nuo kurių nukentėjo trečia pagal ekonomiką pasaulio šalis, padarinius vieni pirmųjų pajuto akcijų rinkose pinigus investuojantys Lietuvos piliečiai. Stebėdami pasaulio investuotojų atsitraukimą iš akcijų rinkų, šiuo keliu pasuko ne pačias likvidžiausias akcijas Baltijos biržose valdantys investuotojai ir spekuliantai. Teigiama, kad Baltijos šalių akcijų rinką krečia panašaus lygio neigiama korekcija, kokia 2008-aisiais drebino rinkas paskelbus apie JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ bankrotą.

Šiomis dienomis visa Baltijos šalių birža nusidažiusi raudona spalva, bendrovių akcijų kaina krinta, o daugelis investuotojų svarsto, kaip išlaikyti sveiką protą bei nuovoką ir nepasiduoti per pasaulio akcijų rinkas vilnijančiai panikai. Tačiau daugeliui sunku atlaikyti raudonos spalvos, kuri rodo akcijų pigimą, psichologinį spaudimą. Vilniaus vertybinių popierių biržoje kiekvieną dieną parduodama vis daugiau akcijų. Pirmadienio prekybos apyvarta siekė 4 mln. litų, antradienį – jau 8,5 mln. litų.

„Jautriausiai pirmadienį į įvykius Japonijoje Europos regione reagavo Ukrainos, Lietuvos ir Estijos akcijų rinkos. Antradienį antroje prekybos dienos pusėje daugiausia kristi buvo linkusios Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Vokietijos akcijų rinkos, nors kai kuriose Afrikos ir Vidurio Rytų rinkose buvo galima stebėti net ir teigiamus pokyčius“, – teigė dr. Deimantė Teresienė, Ūkio banko Finansų maklerio departamento maklerė.

Pasak Vertybinių popierių komisijos nario Vaidoto Jonučio, Lietuvos rinkai didelių problemų kelia mažas likvidumas, nes esą skolintomis lėšomis investavę investuotojai neturi galimybės greitai išspręsti kilusių sunkumų. „Todėl dabartines Lietuvos įmonių akcijų kainas veikia ne prognozės apie blogėjančius finansinius bendrovių rezultatus, bet dėl įvykusios nelaimės pasikeitusios investuotojų nuotaikos“, – sakė jis. V.Jonučio ir D.Teresienės nuomone, investuotojų reakcija yra nepagrįsta.

„Investuotojai turėtų labiau pasverti mūsų šalies ekonominius santykius ir ypač įmonių prekybos su Japonija politiką. Ko gero, sąsaja, net ir nesiremiant konkrečiais skaičiais, būtų itin menka. Manau, dabar vyraujančios nuotaikos Estijos ir Lietuvos akcijų rinkose, kurios išsiskiria bendrame rinkų kontekste, yra nevisiškai pagrįstos, ir tai rodo itin stiprų rinkos „bandos jausmo“ sindromą ir, ko gero, itin ryškias baimes, kurios vis dar persekioja investuotojus po neseniai išgyvento finansų rinkų kritimo dėl pasaulinės ekonominės krizės“, – mano maklerė D.Teresienė.

Padėtį bandoma žaboti

Pirmadienį finansų makleriai investuotojus atsargiai informavo, kad akcijų rinkas sukrėtė katastrofa Japonijoje, ir bandė nuraminti, kad šie įvykiai nesukels pasaulinio akcijų nuopuolio, nes Azijos rinkose smukimas savaitės pradžioje buvo nedidelis.

Tačiau investuotojus nemenkai išgąsdino, kad daugelio gamintojų, tokių kaip „Sony“ ir „Toyota“, fabrikai yra uždaryti. Todėl pirmiausia nukraujavusi Japonijos akcijų rinka iš karto atkreipė Japonijos banko dėmesį. Imtasi ryžingų veiksmų, kad šalies finansų sistema būtų apsaugota. Japonijos centrinis bankas finansų sistemai skyrė 183 mlrd. JAV dolerių, taip pat įvairius vertybinius popierius pažadėjo pirkti

ir šalies vyriausybė. Tačiau tai nesugrąžino ramybės ir jau antradienį visos pasaulio akcijų rinkos buvo slegiamos Japonijos tragedijos. Tačiau po antradienį pasibaigusios prekybos akcijomis, trečiadienį investuotojų nuotaikos pagerėjo. Nors vis dar išlieka grėsmė, kad atominė elektrinė gali sprogti, pasak investicijų banko „Finasta“ maklerių, investuotojai neatsispyrė pagundai įsigyti smarkiai atpigusių akcijų. Pasitikėjimą akcijų rinkomis sustiprino žinios iš Japonijos centrinio banko, kuris yra pasiruošęs komerciniams bankams suteikti papildomus 43 mlrd. JAV dolerių trumpalaikėms paskoloms.

„Nemanau, kad gamtos stichija Japonijoje turėtų ypač didelį neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos atsigavimui, nes Japonija nėra ta šalis, kuri stipriai sąveikautų su daugelio pasaulio šalių ekonomikomis. Pasauliniame kontekste ši reakcija turėtų būti trumpalaikė, o ilgalaikio poveikio efektas labiau gali būti juntamas Azijos regione, ir, žinoma, Japonijoje. Japonijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo dalis pasaulio ekonomikoje nėra tokia didelė, kad viso pasaulio augimo potencialas mažėtų“, – pabrėžė Ūkio banko ekspertė D.Teresienė.

Sveika korekcija

Pasaulio ekspertų manymu, krintantys akcijų kursai lems, kad JAV federalinis rezervų bankas ims aktyviau vykdyti pinigų injekcijas ir daugiau spausdins naujų pinigų. Taip antradienį pareiškė gerai pasaulyje žinomas ekonomistas Marcas Faberis. Jis pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kaip smarkiai ir kaip greitai nuo 2009 m. kovą buvusių žemumų pakilo akcijų kursai, dabartinė korekcija akcijų rinkoje yra sveikas reiškinys.

Kalbėdamas apie Japonijos padėtį, M.Faberis pabrėžė, kad atstatymo darbai šioje šalyje sukels infliacijos reiškinį, ir tai bus pozityvus postūmis akcijų rinkai, o Japonijos obligacijos patirs nuosmukį. „Šis didžiulis Japonijos akcijų išpardavimas

yra puiki investavimo į Japonijos akcijas galimybė, tačiau jeigu vis dėlto šią šalį ištiks rimta krizė, tuomet nereikėtų pirkti akcijų“, – teigė žinomas ekonomistas.

Tokį nuovokumą bando išlaikyti ir kai kurie Lietuvos investuotojai. Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Andrius Šuminas teigė, kad šiuo metu vykstanti akcijų rinkos korekcija investuotojams nebuvo naujiena, jos jau laukta. Tačiau lieka tik apgailestauti, kad ją sukėlė katastrofa Japonijoje. „Išsivysčiusių šalių, t. y. JAV ir Europos, akcijų rinkų indeksai nuo metų pradžios generavo labai gerą grąžą, makroekonominiai rodikliai buvo geri ir nebuvo jokio pagrindo techninei korekcijai. Investuotojai didino savo akcijų paketus šiose šalyse, mažindami investicijas besivystančių šalių rinkose, kur atsirado infliacijos grėsmė. Nors visi žinojo, kad korekcija bus, niekas negalėjo patikėti, kad ji bus tokio masto, kuriam dar nėra pabaigos“, – sakė A.Šuminas. Jis nemano, jog tai sukels finansų rinkų krizę, kuri pasaulį sukrėtė po banko „Lehman Brothers“ bankroto. Tačiau dabartinės kai kurių investuotojų baimės atspindi buvusias nuotaikas 2008-aisiais.

Investicijų banko „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovo Mindaugo Vaičiulio teigimu, prieš šiuo metu vykstančią akcijų rinkų korekciją rinkos jau buvo pradėjusios kristi dėl neramumų arabų šalyse, o Japonijos įvykiai investuotojus paskatino akcijas parduoti dabar, o ne po savaitės ar mėnesio. „Palyginti su akcijų rinkų kriziniu kritimu 2008-aisiais, šiuo metu rinkos tik banguoja. Ši diena atrodo grėsminga, tačiau tokių dienų būta ir anksčiau. Todėl tai bus tik trumpalaikė korekcija, po kurios vėl stebėsime rinkų augimą“, – pabrėžė M.Vaičiulis.

Siūlo vertinti racionaliai

Finansų makleriai ir ekspertai investuotojams pataria išlaikyti nuovokumą ir nesukelti dar didesnių bėdų neapdairiu savo elgesiu.

Trumpuoju periodu M.Vaičiulis siūlo susimažinti investicijas išsivysčiusiose valstybėse, kuriose šiuo metu vyksta nuopuolis, tačiau ilgalaikės perspektyvos rodo, kad šios akcijos duos pelno. Pasak eksperto, padėtį galima vertinti dvejopai. Nors Azijos rinkų akcijos krinta, tačiau esą nereikėtų užmiršti, kad kai kurios šalys uždirbs iš Japonijos nelaimės, suskubusios padėti atstatyti nukentėjusį regioną. Tačiau Japonijos kaimynės taip pat gali nukentėsi nuo vis besitęsiančių katastrofų Japonijos atominėse elektrinėse. Ypač didelę grėsmę kelia radiacijos pavojus.

„Prieš parduodant arba įsigyjant akcijas šiuo metu, kaip ir visada, labai svarbu racionaliai įvertinti konkretų verslą ir bendrovės rezultatus. Jeigu įmonės rezultatai nekrinta ir toliau išliks geri, tai šiuo metu kaip tik yra šansas nusipirkti gerų įmonių akcijų. Deja, bet dalis investuotojų akcijas parduoda ir atsiranda keli aspektai. Yra institucinių investuotojų – fondų ir fizinių asmenų. Fondai šiuo metu susiduria su problema, kai daug žmonių parduoda savo turimus vienetus ir iš karto nori gauti pinigus, todėl fondai priversti išparduoti ir daugiau akcijų, nors galbūt jos ateityje duotų daugiau pelno. Šiuo metu didelio fondų išpardavimo dar nematyti, bet jis jau ryškėja. Jeigu Baltijos šalių rinkose akcijų vertė kris ilgiau, tai pradės sproginėti už skolintus pinigus įsigytų akcijų sandoriai, vadinamieji „repo“ sandoriai. O tai gali sukelti papildomą kritimą“, – grėsmes įvardijo ekspertas.

Laukia progų

Teigiama, kad tiesiogiai nuo nelaimės Japonijoje nukentėjo kone viso pasaulio energetikos bendrovės, ypač Prancūzijos, kuri yra didžiausia energetikos išteklių tiekėja japonams. Taip pat didelį tiesioginį spaudimą jaučia draudikai, kuriems teks milžiniška našta padengti žemės drebėjimo ir cunamio nuostolius. Tačiau esą nereiktų nerimauti turint farmacijos ar telekomunikacijų bendrovių akcijų, nes šių sričių įmonės nepatyrė jokios tiesioginės katastrofos įtakos.

Pasak A.Šumino, patyrę investuotojai šiuo metu sėdi ant pinigų maišo ir laukia, kada ateis laikas įsigyti įdomių pozicijų. Jos bus atsirinktos pagal tokius pačius kriterijus, pagal kuriuos šiuo metu nepuolama parduoti tų bendrovių akcijų, kurios neturi tiesioginių ryšių su Japonija. Teigiama, kad po nuosmukio bendrovių, kurių veiklos rezultatų nepaveiks ši katastrofa, akcijos bus ypač patrauklios tarp investuotojų. „Ilgalaikiams investuotojams tikrai nereikėtų šių rinkų visiškai nurašyti, nes nurimus šokui po katastrofos ir pradėjus po truputį likviduoti įvykusios stichijos padarinius, rinkos sulauks teigiamų korekcijų. Mano nuomone, pirmiausia šalies vyriausybė visas savo pajėgas koncentruos į šalies infrastruktūrą, tad šio sektoriaus augimo potencialas yra labiausiai tikėtinas. Per ateinantį pusmetį didžiausio dėmesio turėtų sulaukti statybų ir inžinerijos bendrovės tiek Japonijoje, tiek kitose šalyse, kurios turi sąsajų su Japonijos rinka. Ne ką mažiau patrauklūs turėtų būti medžiagų ir energetikos sektoriai“, – dėstė D.Terasienė.

„Investuotojai naudoja tokį posakį, kad ir bloguose sektoriuose yra gerų bendrovių. Ir šiuo metu labai nepatraukliame Japonijos regione atsiranda investuotojams įdomių pozicijų. Kai kurių statybos bendrovių vertė jau pakilo beveik dvigubai. Ironiška, bet statybų paklausa stichijos nuniokotame krašte bus milžiniška, ir investuotojai tuo naudojasi“, – dėstė klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Andrius Šuminas.

Trečiadienį Japonijos akcijų rinka pradėjo kilti, nors pavojus išlieka.

„Žvelgiant į atskirus sektorius, dabar gana patraukliai atrodo plieno gamintojų akcijos, kurių rinkos kainos linkusios formuoti teigiamas tendencijas. Pagrindinis motyvas būtų tikėtinas produkcijos paklausos augimas, siekiant atstatyti Japonijos miestus. Kovo 14 d. duomenimis, šis sektorius pasauliniu mastu pradėjo formuoti augimo tendencijas. Žinoma, tai nėra auksinė taisyklė, kuri vestų į investicijų pelningumo maksimizavimą, tačiau šio sektoriaus pozicijos šiuo metu padeda bent iš dalies atsverti neigiamus pokyčius“, – pabrėžė dr. Deimantė Teresienė, Ūkio banko Finansų maklerio departamento maklerė.

Ekspertų vertinimu, mažiausiai jautrios Japonijos įvykiams šiuo metu yra Rusijos, Indijos ir Brazilijos akcijų rinkos. Nors krintančios naftos kainos smukdo ir Rusijos akcijų rinkos indeksą, tačiau, pasak ekspertų, šioje rinkoje investuojantys lietuviai turėtų išlikti ramūs ir nekeisti savo ilgalaikių investicinių planų šioje rinkoje.

Pasak „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovo Mindaugo Vaičiulio, Rusijos akcijų rinką turėtų sustiprinti šios šalies valdžios ketinimai padidinti gamtinių dujų tiekimo apimtį nukentėjusiai Japonijai. A.Šuminas taip pat siūlo neatsisakyti investicijų Rusijoje, nors šiuo metu indeksas ir krinta. „Rusijoje investuojantys investuotojai juokauja, kad Rusijos akcijų rinkos indeksas yra lygus naftos kainos indeksui, padaugintam iš 20-ies. Tai yra įdomus, bet rizikingas regionas, bet duodantis ir didesnę investicinę grąžą“, – pabrėžė ekspertas.

Žyma: Andrius Šuminas

Eglė KAPOČIŪTĖ, “Lietuvos žinių” žurnalistė

Kaip yra sakiusi „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuva niekada nebuvo labai patraukli užsienio investuotojams, o sunkmečiu tiesioginių investicijų srautai buvo mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija. Ekonomistų teigimu, tiesioginės investicijos padėtų spręsti ir vieną opiausių mūsų krašto problemų – vis dar augantį nedarbą, taip pat kritusį vidaus vartojimą, be to, sumokami mokesčiai padėtų pildyti valstybės biudžetą.

Žinoma, norint prisivilioti užsienio verslininkų reikia turėti ką jiems patrauklaus pasiūlyti – gerai išplėtotą energetikos bei transporto infrastruktūrą, pigią ir kvalifikuotą darbo jėgą ar mokesčių lengvatas ir pan.

Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva investuotojams yra patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų (trečdalis lietuvių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), puikiai išplėtotos infrastruktūros ir kitų šiuo metu verslo aplinkos gerinimo priemonių.

Tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje FdiMarkets.com skelbiama, kad pernai šalyje naujus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus inicijavusios 28 bendrovės sukūrė beveik 5500 darbo vietų ir investavo daugiau nei 3,5 mlrd. litų.

2010 metų sausį-kovą apie naujus TUI projektus paskelbė dar šešios kompanijos, įskaitant Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ steigiamą kontaktų ir duomenų apdorojimo centrą prie jau veikiančio IT centro, taip pat Airijos oro bendrovės „Ryanair“ sprendimą gegužę atidaryti pirmąją Vidurio Europoje bazę Kauno oro uoste.

Ūkio ministerijos specialistų teigimu, pernai buvo įgyvendinti 4 investiciniai projektai, kurių bendra vertė – 59 mln. litų, t. y. banko „Barclays“ investicija į regioninio IT centro steigimą, koncerno „CIE Automotive“ investicija į automobilių detalių gamybą, „Peek&Cloppenburg“ – į prekybos sektorių ir „Sopena Group“ – į aliumininių detalių gamybą.

Ašarų daug – darbų mažai

Ekonomikos mokslų profesorius Povilas Gylys LŽ teigė, kad per nepriklausomybės laikotarpį mūsų krašte daugiausia investuota į monopolizuotas arba oligopolizuotas rinkas, pavyzdžiui, bankininkystę, kai keli bankai užėmė visą rinką. Profesorius pažymėjo, kad mūsų šalis džiaugiasi viskuo, tačiau jis pats džiaugtųsi vadinamosiomis plyno lauko investicijomis, t. y. kai investuotojas pastato naują įmonę, gamyklą ar pan.

„Pas mus ateinantis kapitalas pigiai nuperka jau egzistuojančias ištisas verslo šakas. Manau, tai blogiausias investicijų variantas. Labai mažai plyno lauko investicijų ir labai daug atėjusio kapitalo į infrastruktūros šakas“, – konstatavo jis.

Kaip aiškino prof. P.Gylys, statant naują įmonę statybininkai iš karto gauna užsakymą, gamintojai parduoda statybines medžiagas, įdarbinami žmonės – vadinasi, mažėja nedarbas. Pradėjusi efektyviai veikti nauja įmonė produkciją eksportuotų į kitas valstybes, tai išvestų Lietuvą į pasaulinę rinką, drauge gerintų ne tik jos įvaizdį, bet ir sąskaitos balansą. Tai būtų realus ekonomikos augimas.

„Nuolat sakoma, kad tik sumažinus mokesčius ateis investicijos, tačiau mūsų krašte mokesčių lygis yra vienas žemiausių, jei turėsime omenyje kitas Europos šalis. Tad kodėl Lietuvoje vangiai investuojama? – svarstė jis. – Rimtiems investuotojams svarbu, kaip valstybė funkcionuoja – ar joje yra rimtas makroekonomikos valdymas ir pan. Ši krizė rodo, kad mūsų makroekonomikos politinis vaizdas yra primityvus. Rimtas investuotojas neina į tokią valstybę.“

Prof. P.Gylio teigimu, investuotojams taip pat svarbu, kokia šalyje energetikos bei transporto infrastruktūra. Esą, jeigu ji kelia abejonių, tai ir norinčiųjų investuoti nėra.

„Kas kita yra „nerimtas“ kapitalas, kuriam labai patinka dirbti šešėlinės ekonomikos sąlygomis, kai galima nupirkti valdininką ar politiką. Kai atidarys, pavyzdžiui, Šveicarijos banke slaptas sąskaitas, tuomet sužinosime, kas labiausiai praturtėjo, pardavę mūsų šalies turtą užsieniečiams“, – dėstė profesorius.

Išskirtinių sėkmės istorijų nesitiki

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ teigė, kad iš tiesų įvertinus mūsų krašto ekonomikos struktūrą bei tam tikras rinkos savybes negalima tikėtis išskirtinio investicijų srauto. Jos nuomone, turėsime kelis investicinius perlus, kaip ir latviai bei estai, tačiau tikėtis išskirtinės sėkmės istorijos tikrai neverta. „Tai nulemta tokių dalykų kaip nedidelė rinka, palyginti mažas darbo jėgos potencialas, juolab įvertinus gyventojų senėjimo ir emigracijos procesus. Neigiamą įtaką daro ir neturtingi kaimynai, o geografiniu atžvilgiu kur kas geriau investuotojams gali atrodyti Estija. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomija, su kuria sieja geri tiek kultūriniai, tiek ekonominiai ryšiai“, – samprotavo analitikė.

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento Dariaus Simanavičiaus teigimu, tai, kad per sunkmetį Lietuva pritraukė mažiausiai užsienio investicijų, lėmė prasta investavimo aplinka. Esą Lietuvoje, galima sakyti, nėra jokių priemonių, kurios skatintų investicijas.

„Reikėtų ypač intensyviai kurti priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų, nes būtent tai šiuo metu aktyviai daro mūsų kaimynė Lenkija, kuri vien savo rinkos potencialu traukia investuotojus, – dėstė jis. – Iš tiesų Lietuvos padėtis yra ypač gera, tačiau mes tuo kol kas nepasinaudojame.“

Anot D.Simanavičiaus, Lietuvoje labai gerai išplėtota IT infrastruktūra, todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti šią sritį. Tiesa, keli investuotojai mūsų šalyje įkūrė savo IT centrus, tačiau, D.Simanavičiaus nuomone, reikia vengti tokių investicijų, kurios susirenka geriausius tos srities specialistus ir neugdo naujų. Esą dėl to nukenčia kitos šios srities lietuviškos įmonės.

„Tenka bendrauti su užsieniečiais, investuojančiais mūsų krašte arba ketinančiais tai daryti, ir visi sutartinai pasigenda mokestinių lengvatų“, – sakė jis. Pašnekovas pažymėjo, kad turėtų būti aiškiai nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų teikiamos tam tikros mokestinės lengvatos.

Viliotiniai užsieniečiams

Laip LŽ teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Šebeikienė, šiuo metu aktyviai dirbama prie 28 investicinių projektų, kurių planuojama vertė – 846 mln. litų (investicijos į MTTP, paslaugų, gamybos sektorius).

Ji pažymėjo, kad buvo surengti 35 potencialių užsienio investuotojų vizitai į Lietuvą iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Suorganizuotos 5 investicinės misijos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje) bei dalyvauta investiciniuose seminaruose.

„Investicijos per praėjusius metus padidėjo 5,3 procento. Ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su premjeru lankosi JAV, kur šalia kitų svarbių reikalų sprendžiami ir galimų investicijų klausimai“, – penktadienį LŽ dėstė L.Šebeikienė.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 33,28 mlrd. litų ir buvo 5,3 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 9997 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 3,93 mlrd. litų, Lenkijos – 3,49 mlrd., Danijos – 3,47 mlrd., Vokietijos – 3,45 mlrd., Nyderlandų – 2,27 mlrd., Estijos – 2,16 mlrd., Rusijos – 2,15 mlrd., Suomijos – 1,58 mlrd. litų.

Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 26,2 mlrd. litų, iš NVS šalių – 2,33 mlrd. litų.

FdiMarkets.com duomenimis, Lietuvoje per 2009 metus iš viso buvo pradėti ar įgyvendinti 35 investiciniai projektai. Daugiausia projektų Lietuvoje 2009 metais vykdė finansinių paslaugų bendrovės (9 projektai), maisto, gėrimų ir tabako (4), informacinių technologijų, metalo ir tekstilės (po 3) įmonės.

Daugiausia TUI projektų įgyvendino Rusijos (7), Suomijos (5), Norvegijos, JAV (po 4) ir Jungtinės Karalystės (3) bendrovės.

2005-2009 metais 205 užsienio bendrovės Lietuvoje investavo 18 mlrd. litų (5,23 mlrd. eurų) ir sukūrė 34 800 darbo vietų.

Žyma: Darius Simanavičius

Valstybė: Rimantas Pilibaitis

Išsivysčiusios ekonomikos valstybėse akcijų biržą įprasta vadinti šalies ekonomikos veidrodžiu – investuotojai biržoje kaip niekas kitas greitai reaguoja į naujienas ir junta šalies ūkio pulsą. Žvelgiant į mūsų šalies ekonomikos veidrodį – Vilniaus biržą – kol kas matyti niūrūs kontūrai.

Valstybė

Prieš metus stipriai nukentėjusios akcijų rinkos vis dar neatsigauna. Traumos būta rimtos, nes ekspertai greito akcijų kilimo kol kas neprognozuoja.

Tarp investuotojų sklando kalbos, kad vertybinių popierių rinkos sunkmetį dar reikės išgyventi mažiausiai iki kitų metų vidurio.

Metinių dovanos.

Prieš metus prasidėjusi JAV antrarūšių kreditų rinkos griūtis, pasak nepriklausomų ekspertų klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento Audriaus Dzikevičiaus, buvo rimtų JAV ekonomikos problemų pradžia. Tai inspiravo ir nekilnojamojo turto rinkos sąstingį Europoje.

„Lėtėjant viso pasaulio ekonomikai prastėja ir bendrovių veiklos perspektyvos, jų galimybės gauti anksčiau prognozuotą pelną. Tokia situacija lėmė akcijų kainų mažėjimą, tad nemenka dalis investuotojų pasitraukė iš vertybinių popierių rinkos. Dėl to akcijų kainos krito dar labiau“, – LŽ aiškino A.Dzikevičius.

Tuo metu smulkieji investuotojai, matydami gamybinio, prekybinio, finansinio tarpininkavimo bendrovių akcijų nuosmukį ir spartėjančią infliaciją, ieškojo kitų investavimo alternatyvų. „Tie, kurie nebijojo rizikuoti, kreipė investicijas į žaliavų rinkas ir su maisto gamyba susijusius sektorius (žemės ūkio, trąšų ir pan.). Tokiems investuotojams praėję metai leido gana daug uždirbti, tad natūralu, kad patyrę investuotojai šiuo metu „nusiima“ pelną. Žaliavų kainų didėjimas netruks labai ilgai, todėl trumpalaikiams investuotojams dabar geras laikas trauktis iš žaliavų rinkų, ypač kai jau matyti naftos ir kai kurių metalų (platinos, cinko, nikelio, vario) kainų korekcija“, – dabartines investavimo rinkų tendencijas dėstė ekspertas.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimo nuotaikos, pasak jo, mažina žaliavų paklausą. Tai rodo ir Kinijos – vienos didžiausių žaliavų vartotojų -gamybos pajėgumo nuosmukis liepos mėnesį. „Tuo metu kita dalis investuotojų nukreipė savo investicijas į obligacijų rinkas ir čia laukia pirmųjų signalų, kai pasaulio ekonomika pradės atsigauti ir bus galima sugrįžti į akcijų rinkas“, – sako A.Dzikevičius.

Dar ne dugnas?

Dabar, kai nukritusios tiek nekilnojamojo turto, tiek akcijų ir žaliavų kainos, atrodytų, pats palankiausias metas investuoti lėšas į pigesnius investicinius vienetus, tačiau stebint prekybą šiose srityse matyti, jog investuotojai vis dar tebėra pasyvūs.

A.Dzikevičius mano, kad šiuo metu geras laikas dairytis dėmesio vertų investicijų ir akcijų, ir nekilnojamojo turto rinkose, bet vis tiek mažai kas ryžtasi realiai ką nors pirkti.

„Kai ūkio augimo prognozės sparčiai prastėja, o infliacija pasiekė jau seniai regėtas aukštumas regione, turbūt nelengva tam ryžtis. Be to, nėra paskui ką sekti, nes aiškios krypties, kur juda investuotojai, nematyti. Būtina mąstyti kaip investuotojui, susirinkti kuo daugiau informacijos apie ekonomines perspektyvas regione, ūkio šakos, pasirinktos bendrovės, kurioje ji veikia, perspektyvas ir pačiam iš naujo įvertinti nustatytą įmonės vertę, palyginti ją su akcijos kaina biržoje ir priimti atitinkamą sprendimą. Tas pat tinka nekilnojamajam turtui. Jei kokio nors buto kaina nukrito, dar nereiškia, kad į jį verta investuoti. Reikia vertinti būsimas nuomos pajamas iš to būsto, su tuo susijusias išlaidas ir galimą tokio sandorio pelningumą“, – kalbėjo ekspertas.

Deja, šiuo metu matyti kitokia tendencija – dauguma investuotojų perka, kai brangu, ir parduoda, kai pigu. „Tai bloga praktika, ir, beje, yra viena priežasčių, nuolat destabilizuojančių rinkas. Nesvarbu, akcijų, žaliavų ar nekilnojamojo turto. Todėl daugelio investuotojų pozicija – laukti. Bijoma, kad viskas dar prieš akis, kad tai nėra dugnas. O šiuo metu tikrai yra patrauklių pozicijų investuoti, tik reikia kvalifikuotai įvertinti riziką“, – pažymėjo A.Dzikevičius. Pasak jo, ilgalaikiai investuotojai vadovaujasi taisykle – jei už lango lietus, vadinasi, greitai bus saulėta.

Spekuliantai nekalti

Nerijus Udrėnas, SEB banko vyriausiasis analitikas, LŽ sakė, kad JAV būsto paskolų ir vidaus rinkos sąstingis lėmė BVP, palūkanų normų, euro ir dolerio kurso bei akcijų kainų pokyčius, ir jie negali nedaryti įtakos kasdieniam mūsų šalies verslininkų ir paprastų žmonių gyvenimui.

„Dėl krizės JAV buvo sparčiai sumažintos palūkanų normos. Jei infliacija Europos Sąjungoje nustos didėti, palūkanų mažėjimo taip pat galima sulaukti. Tai sumažins skolintų pinigų kainą ir Lietuvos verslui. Tačiau ūkio lėtėjimas ES blogina Lietuvos eksporto galimybes į valstybes nares, verčia plėsti eksporto rinkas Rusijoje, Ukrainoje.

Tiesioginės žalos dėl akcijų krizės Lietuvoje patyrė santykinai nedaug šalies gyventojų, bet ekonomikos lėtėjimo pasekmes pajus daugiau žmonių ir įmonių“, – aiškino ekspertas.

Pasak jo, dėl nestabilumo vertybinių popierių biržoje madinga kaltinti spekuliantus. Tai jie esą sukelia kainas, o dėl to nukenčia paprasti investuotojai bei ekonomika. „Pavyzdžiui, brangsta nafta, iš paskos – dujos, trąšų gamyba. Dėl to didėja maisto kainas ir kenčia daugelio gyventojų gerovė. Tačiau spekuliantai suteikia rinkoms likvidumą, ir jų poveikis, jeigu nėra fundamentalių priežasčių, būna trumpalaikis. Tai iliustruoja pavyzdys dėl naftos kainų: kai realiai pradėjo mažėti degalų suvartojimas JAV, ES, o besivystančios šalys apkarpė subsidijas degalams įsigyti, naftos spekuliantai nebepajėgė išlaikyti tolesnio naftos branginimo ir jos kaina gana sparčiai sumažėjo iki 120 JAV dolerių už barelį. Net ECB vadovas J.Trichet neseniai paragino nekaltinti be reikalo spekuliantų, o spręsti fundamentalias tokių svyravimų priežastis“, – sakė N.Udrėnas.

Pesimizmas ima viršų

Tuo metu investuojantiems gyventojams, pasak eksperto, verta nepamiršti, jog tai ilgalaikis procesas. „Žmonija nuolat nori gyventi geriau, patogiau, įvairiau. Todėl įmonės priverstos kurti naujus produktus, paslaugas ir taip didinti sukuriamą vertę. Kai kurioms jų gali sunkiau sektis, kai kurios šalys gali patirti krizę, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu gerovė pasauliniu mastu gana sparčiai kyla ir tai atsispindės vertybinių popierių biržos indeksuose. Prieš krizę įmonių pelno prognozės atrodė rožinės, o dabar gal pesimizmas yra pernelyg didelis“, – pažymėjo N.Udrėnas.

Jo teigimu, nuoseklus ir nuolat savo portfelį papildantis investuotojas ilgainiui daugiau laimės negu lošėjas, bandantis pralobti iš trumpalaikių rinkos svyravimų.

Kaip LŽ sakė Danske banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė, Lietuvos investuotojai nuo kitų pasaulio šalių investuotojų skiriasi tuo, kad mūsiškiai, pirmą kartą matydami tokio pobūdžio akcijų rinkų nuosmukį, sureagavo per daug pesimistiškai – pardavė ir vis dar parduoda akcijas pačiu netinkamiausiu laiku. Todėl buvo pridaryta klaidų, nors jų išvengti, anot pašnekovės, galima racionaliai vertinant pasaulinę akcijų rinkų praktiką.

„Artimiausiais mėnesiais situacija akcijų rinkoje priklausys nuo naftos kainų ir padėties finansų bei automobilių sektoriuje. O dabartinį štilį reikia tiesiog pralaukti“, – pabrėžė ji.

Klubas „Pinigų srautas“ organizavo vertybinių popierių rinkos profesionalų ir investicinių fondų valdytojų dalyvių diskusiją apie padėtį vertybinių popierių rinkoje.

Finansų rinkose susiklosčiusi padėtis Lietuvos investuotojus verčia gerokai pasukti galvą. Atrodo, kad pagrindiniai pastarųjų metų greito pelno šaltiniai – nekilnojamasis turtas ir akcijų rinkos – išsikvėpė. O infliacija lyg tyčia pinigų vertę ryja itin sparčiai. Klubo „Pinigų srautas“ organizuotoje diskusijoje vertybinių popierių rinkos profesionalai greito rinkų atsigavimo neprognozavo, tačiau užtikrino, kad net ir investavimo sunkmečiu yra galimybių uždirbti.

Anot investicijų valdymo UAB „Prudentis“ generalinio direktoriaus Audriaus Balaišio, investuojantiesiems Lietuvoje sunkusis periodas gali užtrukti iki kitų metų vidurio. Bendrovėms teks įveikti brangstančios darbo jėgos, žaliavų ir energetinių išteklių iššūkius. Dėl didėjančių kainų sunkumų gali turėti į vidaus vartojimą orientuotos bendrovės, bankai – jų pelnas nebedidės taip sparčiai kaip iki šiol.

Kelias negandoms įveikti

„Tačiau net ir sunkiausiu laikotarpiu bus bendrovių ir sektorių, kurių šie sunkumai nepaveiks“, – nurodo A. Balaišis.

Kaip tiesiausią kelią rinkų negandoms įveikti specialistai nurodo žaliavų gavybos ir perdirbimo bendroves. Joms dabartinis žaliavų kainų bumas – tik į naudą. Būtent į žaliavų ir energetinių išteklių sektorių suplūdo iš sąstingio apimtų kredito ir akcijų rinkų pasitraukę „karšti“ spekuliaciniai pinigai. Ryškiausias pasikeitusių investicinių srautų rezultatas – kone kasdien naujus rekordus siekiančios naftos kainos. Šią tendenciją, pasak specialistų, dar labiau sustiprina tai, kad žaliavų rinkos per alternatyvių investicijų bei biržose prekiaujamus fondus nesunkiai pasiekiamos daugeliui investuotojų. Žaliavų kainų nesustabdo net ir niūrios didžiausios pasaulio ekonomikos JAV perspektyvos.

„Investuotojai pasiskirstė į dvi stovyklas – vieni teigia, kad pasaulio ekonomikos garvežio vaidmenį perima besivystančios šalys. Kiti tvirtina, kad globalioje pasaulio ekonomikoje visos šalys susijusios, todėl JAV ūkio bėdos turės įtakos ir kitoms rinkoms“, – sako investicijų bendrovės „Aurora Holding“ direktorius Donatas Frejus.

Tačiau jis pripažįsta, kad nors JAV padėtis makroekonominiu požiūriu nepavydėtina, jos akcijų rinka stebina paradoksais. Kovą pasiekusios žemumas JAV akcijų kainos vėl grįžo į  sausį buvusį lygį.

A. Balaišio tvirtinimu, apie krizės JAV pabaigą bus galima kalbėti tuomet, kai sustos mažėjusios JAV nekilnojamojo turto kainos.

„Būstas yra pagrindinis šeimos turtas, ir kai jo vertė mažėja, žmonės neskuba į parduotuves pirkti“, – apie investuotojams reikšmingas amerikiečių nuotaikas kalba A. Balaišis.

Tačiau UAB „JT investicijų valdymas“ portfelių valdytojas Marius Dubnikovas teigia, jog rinkose jau yra optimistinių ženklų, kurie siejami su JAV centrinio banko veiksmais. Istoriškai JAV centriniam bankui nustojus mažinti palūkanas po maždaug trijų mėnesių nustodavo kristi ir akcijų rinkos. O būtent dabar padaugėjo ženklų, kad JAV palūkanos veikiausiai nebebus mažinamos.

Pasak M. Dubnikovo, jei ir didžiųjų bankų rezultatai parodys, kad krizė įveikta, tai akcijų rinkoje galima laukti spartaus atsigavimo. Tuomet greičiausiai brangs labiausiai per krizę nukentėjęs finansinis sektorius.

Skirstantiems investicijas geografiškai D. Frejus trumpu laikotarpiu (2-3 m.) siūlo atkreipti dėmesį į Rusiją. Ten akcijos įvertintos mažiau nei, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos regione. Lotynų Amerika dabar mėgaujasi brangių žaliavų vaisiais, tačiau istoriniai duomenys rodo, kad rizika ten didelė – pakilimo laikotarpius keisdavo gilios krizės. Rytų ir Vidurio Europos regioną vis dar traukia susiliejimo su ES arkliukas, tačiau didysis augimas jau praėjo.

Pasak specialistų, šiuo metu investuotojams reikėtų ne sekti bendras rinkų tendencijas, o bandyti atrasti pigių gerų bendrovių akcijų.
Daugiau informacijos:

Rimantas Pilibaitis

viešųjų ryšių darbo grupės vadovas

Klubas „Pinigų srautas“

Mob. +370 620 45085

El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt

Klubas „Pinigų srautas“ surengė seminarą apie investicinį instrumentą, kuris leidžia pasinaudoti kylančiomis degalų ir maisto produktų kainomis ir uždirbti pelno.

Brangstantys degalai ir maisto produktai – tai ne tik stresas piniginei. Investuotojo požiūriu, tai galimybė gauti pelno iš energetikos ir žaliavų kainų kilimo. Klubas „Pinigų srautas“ organizavo seminarą apie investicinį instrumentą leidžiantį uždirbti Lietuvos investuotojams sunkiau pasiekiamose žaliavų rinkose. Vienas iš paprastesnių būdų įsisukti į kainų bumo apimtas žaliavų rinkas – investuoti į biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF). Tai fondai, kurių investiciniais vienetais panašiai kaip akcijomis prekiaujama biržoje. Jų ypatumas yra tas, kad fondų investicijų vertė susiejama su tam tikru indeksu, pavyzdžiui, biržose prekiaujamų energetikos išteklių ar kitų žaliavų indeksais. Taigi investuotojai uždirba didėjant indeksams, t.y. brangstant naftai, metalams ar maisto produktams.
Pasak „Hansabanko“ finansų maklerio Dariaus Slavinsko, ETF vertė iš esmės gali būti siejama su bet kokiu turtu, kuriuo prekiaujama biržose (akcijomis, obligacijomis ir t.t.). Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu populiariausi būtent su energetikos ir žaliavų kainų indeksais susieti fondai.
„Didėjant naftos kainai, proporcingai didėja ir fondo vieneto kaina“, – fondų populiarumo priežastis nurodo D. Slavinskas.
Palyginti su tradiciniais aktyviai valdomais fondais, ETF mokesčiai yra mažesni ir siekia 0,1-1% nuo investuotos sumos (aktyviai valdomų fondų mokesčiai paprastai sudaro apie 2-3%). Kadangi ETF investicijų vertė susiejama su indeksu, tai investuotojui užtikrina tam tikrą rizikos išskaidymą. Investuojama ne į pavienes akcijas ar žaliavas, o į indeksą sudarantį jų rinkinį. Kadangi ETF investiciniais vienetus galima pirkti ir parduoti biržoje, jie yra likvidesni nei tradicinio fondo vienetai, kurių kaina fiksuojama vieną kartą per dieną ir tik šia kaina galima pirkti arba parduoti.
Investicijų prieskonį galima dar labiau paaštrinti svertiniais ETF. Tokiu atveju fondo vieneto vertė keičiasi labiau nei susieto indekso, pavyzdžiui, naftai pabrangus 1%, fondo vieneto vertė didėja 2%. Tačiau jei nafta pigs, atitinkamai fondo vieneto vertė taip pat mažės dvigubai sparčiau.
„Tokio tipo investicijas galima rinktis spekuliuojant, kai kuri nors rinka smarkiai kyla ir yra didelė tikimybė, kad kilimas dar tęsis“, – nurodo D. Slavinskas.
Yra ir atvirkštiniai ETF, kurių vertė keičiasi priešinga kryptimi nei susieto indekso. Pavyzdžiui, jei investuotojas tikisi, kad finansų krizė dar labiau supurtys akcijų rinkas ir jų kainos mažės, tai jis gali pirkti atvirkštinius su akcijų indeksais susietus ETF.
Kol kas Lietuvoje galima investuoti tik į užsienio biržų sąrašuose esančius ETF. Fondų vienetais per šalies tarpininkus galima prekiauti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įsigyjant akcijas Niujorko ar kitose užsienio biržose. Atsižvelgiant į tarpininkų taikomus komisinius mokesčius į ETF investuojama minimali suma turėtų sudaryti 10.000-20.000 Lt.

Daugiau informacijos:
Rimantas Pilibaitis
viešųjų ryšių darbo grupės vadovas
Klubas „Pinigų srautas“
Mob. +370 620 45085
El. paštas: rimantas@pinigusrautas.lt