Jolita ŽVIRBLYTĖ, “Kauno diena” žurnalistė

Birža – lakmuso popierėlis

Nors Vilniaus vertybinių popierių biržos likvidumas mažas, o vasarą prekyba akcijomis gerokai sumenkusi, vis dėlto investuotojų veiksmai joje yra tarsi lakmuso popierėlis. Smulkūs investuotojai gaudo kiekvieną naujieną, kuri gali lemti jų sprendimą parduoti turimas akcijas. Baiminantis naujos galimos akcijų griūties, pastarosiomis savaitėmis akcijų parduodama daugiau nei perkama.

Pavyzdžiui, antradienį Baltijos šalių akcijos pigo šeštą dieną iš eilės. Per šį laiką jų kaina krito bene labiausiai pasaulyje. Lietuvos indeksas „OMX Vilnius“ smuko 8 proc.

Po 2008-aisiais įvykusios akcijų rinkos griūties, kuri paskui save nutempė ištisus pramonės sektorius, akcijų turintys žmonės tapo ypač jautrūs. Jų padėtis nepavydėtina, nes pasaulyje blogų naujienų net daugiau nei prieškriziniais metais. Tarp investuotojų tvyrančią įtampą jau keičia panika.

Pasak investuotojus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidento Andriaus Šumino, prasta JAV ekonominė būklė, nusivylimas laukiamu ekonomikos augimu, euro zonos viešųjų finansų problemos, nors ir ne tiesiogiai, jau jaučiamos Lietuvoje.

„Iš Baltijos šalių akcijų rinkų jau traukiasi investiciniai fondai, jie šiuo metu parduoda turimas akcijas. Nors Baltijos šalių vertybinių popierių rinka pigi ir joje galima uždirbti, investuotojai nerimauja dėl pasaulinės ekonomikos rodiklių. Todėl šiuo metu biržoje kotiruojamų bendrovių akcijos pradeda pigti. Iš JAV ir Vakarų Europos sklindantį nerimą jaučia ir bendrovių savininkai. Niekada nėra malonu, kai įmonės vertė mažėja“, – sakė A.Šuminas.

Blogų naujienų per daug

SEB banko kasdien rengiamoje investuotojams skirtoje apžvalgoje jau kuris laikas nėra gerų naujienų. Ir nors JAV nemokumo išvengė, politikams patvirtinus leidimą padidinti skolos ribą, priežasčių nerimauti vis dar apstu. Tačiau reitingų agentūra „Standard& Poor’s“ pirmą kartą istorijoje pablogino Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą nuo aukščiausio lygmens AAA iki AA+ su neigiama prognoze.

Tiesa, antradienį padėtis šiek tiek pasitaisė, kai JAV centrinis bankas (FED) pažadėjo išlaikyti rekordiškai žemas palūkanas iki 2013 m., nors ir atsisakė imtis papildomų pinigų įliejimo programos.

Vis dėlto A.Šuminas, paklaustas, kokia rizika, kad gali pasikartoti prieš kelerius metus buvusi akcijų griūtis, atsakė, jog ekonomikoms griūti neleis tiek JAV, tiek Europa, kurios šlubuojančioms šalims ir sritims turėtų suteikti papildomas pinigų injekcijas.

„Niekas nenori, kad šalys bankrutuotų, o paskui jas pradėtų bankrutuoti bankai, o to padarinys – didelius nuostolius patirtų tiek verslas, tiek fiziniai asmenys. Blogas scenarijus egzistuoja, bet viliamasi, kad galimiems padariniams bus užkirstas kelias“, – įsitikinęs klubo „Pinigų srautas“ prezidentas.

Eksportas gali ne tik gelbėti

Per pastaruosius metus esame tapę akcijų rinkos griūties liudininkais, po kiek laiko sprogo nekilnojamojo turto (NT) burbulas. Dabar manoma, kad dar vieną pasaulinės ekonomikos sprogimą gali sukelti jau bliūkštančios valstybių skolos. Tačiau esama ir dar vienos nuomonės.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, šiuo metu besipučiantis žaliavų kainų burbulas taip pat gali sprogti ir labai skaudžiai paveikti Rusijos rinką.

„Aplink Lietuvą grėsmių yra labai daug. Jeigu smuks Europa, iš paskos smuks ir Lietuva“, – neabejojo S.Besagirskas. Jam pritarė ir kiti dienraščio kalbinti analitikai. Pasak SEB banko analitikės Vilijos Taurautės, nors Lietuvos ekonomika sustiprėjusi, nuo šiuo metu esančių neigiamų pasaulinės ekonomikos išorės veiksmų nėra galimybės apsisaugoti. „Esame maža atvira ekonomika“, – pabrėžė ji.

„Akcijų rinkos jau išgyvena JAV ir euro zonoje tvyrančią įtampą. Kita galima sritis, kuri turėtų reaguoti, – tai užsienio prekyba. Matome, kad Europoje silpsta visi ekonominiai rodikliai. Jeigu silpsta pramonės sektorius ir vartojimas, tai, be abejonės, atsilieps ir visam Baltijos regionui“, – kalbėjo Jekaterija Rojaka, DnB NORD banko analitikė.

Tuo neabejojo ir pramonininkų atstovas, tačiau, pasak S.Besagirsko, eksportuojančios Lietuvos įmonės dar nepajuto eksporto smukimo, tačiau ateities perspektyvas vertina labai realistiškai ir yra pasiruošusius, kad eksportas gali lėtėti.

„Jeigu paėmę Lietuvos žemėlapį apibrėžtume aplink jį apskritimą, tai ir būtų tos šalys, į kurias Lietuva daugiausia eksportuoja. Eksporto rizika nėra išskaidyta, todėl grėsmė išlieka. Jos išvengti norintys Lietuvos gamintojai turėtų brautis į tolimesnes rinkas, Azijos ir arabų šalis, kurios šiuo metu stiprėja“, – teigė S.Besagirskas.

Naujai krizei nesame pasiruošę

Pasak J.Rojakos, traukiantis Lietuvos eksporto rinkoms padarinius pajaus ir gyventojai, nes verslas nekurs naujų darbo vietų, nekels atlyginimų. „Kai pasaulinė ekonomika lėtėja, iš to išlošti mažai galime. Nebent papildomą postūmį augti Lietuvos ekonomikai galėtų duotis naftos kainų sumažėjimas. Tačiau tai labai smarkiai paneigtų vieną pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų – Rusiją. O dėl to dar labiau nukentėtų eksportuotojai“, – dėstė pašnekovė.

Ji neabejojo, kad šiandienių ekonominių naujienų kontekste turėtų brangti kredito ištekliai. „Skolinimasis bent kokiu atveju turėtų pabrangti ir Lietuvoje. Tam reiktų ruoštis. Namų ūkiams galioja tie patys receptai, kaip ir valstybėms. Vartojimas dėl miglotos situacijos ateityje turėtų būti saikingas. O taupymas turėtų būti vienas iš prioritetų. Taupymas reikalingas tam, kad pasiruoštume netikėtumams, kurių gali būti daug“, – perspėjo analitikė.

Kyla klausimas, ar kilus naujai ekonominei krizei Lietuva sugebėtų ją suvaldyti? J.Rojaka linkusi abejoti, nes stojant eksportui ir brangstant paskoloms verslui bus sunku atremti išorės veiksmus. O valstybė dar neišsprendė buvusios krizės padarinių.

„Nors einama tuo keliu, ne tai ryžtingai kaip mes, analitikai, norėtume. Labiausiai trūksta valstybės ryžto mažinti biudžeto deficitą. Nereiktų pasikliauti vien ekonomikos augimu, kuriam sulėtėti jau yra grėsmė. Kita vertus, Lietuva turi išlaikyti konkurenciją, nepaisydama išorinių veiksmų. O konkurencingumas priklauso nuo verslo aplinkos ir nuo verslo skatinimo. Bet kol kas priemonės neveikia taip, kaip norėtųsi“, – dėstė analitikė J.Rojaka.

Su šiais žodžiais sutiko ir S.Besagirskas. Pasak jo, blogiausia, kad Lietuvoje verslo sąlygos ganėtinai prastos, o aukštos energijos išteklių kainos ir biurokratija atbaido į Lietuvą norinčius ateiti ir gamyklas statyti investuotojus.

„Investicijos, kuriančios darbo vietas ir mokančios didelius mokesčius, galėtų padėti išspręsti ne tik šalies biudžeto deficito problemas, bet ir užtikrintų šalies stabilumą“, – pabrėžė S.Besigirskas.

Žyma: Andrius Šuminas

Grėsmių ir iššūkių išlieka tikrai nemažai. Ekonominis nuosmukis privertė daugelį susimąstyti ir drastiškai optimizuoti veiklą, tai gerokai padidino verslo konkurencingumą. Tačiau vėl įsisukus atlyginimų kėlimo karuselei, sunkiai užkariautas pranašumas gali greitai pranykti.

Tik 2011 m. viduryje galėsime įsitikinti, kad Europos Sąjungos bloko augimas nebuksuoja ir pagrindiniai eksporto partneriai stipriai stovi ant kojų. Itin svarbi Lietuvai bus naftos kainų trajektorija. Nors brangesnė nafta didina vietinių gamintojų sąnaudas, lygiagrečiai ji išpučia Lietuvos eksporto rodiklius bei palaiko Rytų kaimynų ekonomikas. Iki šiol pastarosios, deja, įspūdingo gyvybingumo nerodė, investicijų balansas išliko neigiamas, užsienio investuotojai aktyviai ištraukdavo kapitalą iš šalių.

Lietuvoje užsienio investicijų srautai praėjusiais metais taip pat itin prasti (priešingai nei Estijoje). Užsienio ir Lietuvos įmonių investicijų spurtas, kurio galima laukti antrąjį pusmetį, būtų vienas iš geriausių tvaraus ūkio atsigavimo požymių. Be to, praėjus pirmam pusmečiui, bus galima pajusti tikruosius migracijos pulsą, o gyventojų surašymo duomenis leis realistiškai apčiuopti darbo rinkos situaciją ir perspektyvas. Iki tol galėsime su tam tikra atsargumo doze džiaugtis gerėjančiais rodikliais ir stengtis neprarasti budrumo.

Jekaterina Rojaka / DnB NORD Bankas

Eglė KAPOČIŪTĖ, “Lietuvos žinių” žurnalistė

Kaip yra sakiusi „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuva niekada nebuvo labai patraukli užsienio investuotojams, o sunkmečiu tiesioginių investicijų srautai buvo mažiausi, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija. Ekonomistų teigimu, tiesioginės investicijos padėtų spręsti ir vieną opiausių mūsų krašto problemų – vis dar augantį nedarbą, taip pat kritusį vidaus vartojimą, be to, sumokami mokesčiai padėtų pildyti valstybės biudžetą.

Žinoma, norint prisivilioti užsienio verslininkų reikia turėti ką jiems patrauklaus pasiūlyti – gerai išplėtotą energetikos bei transporto infrastruktūrą, pigią ir kvalifikuotą darbo jėgą ar mokesčių lengvatas ir pan.

Ūkio ministerijos atstovai teigia, kad Lietuva investuotojams yra patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų (trečdalis lietuvių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą), puikiai išplėtotos infrastruktūros ir kitų šiuo metu verslo aplinkos gerinimo priemonių.

Tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje FdiMarkets.com skelbiama, kad pernai šalyje naujus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus inicijavusios 28 bendrovės sukūrė beveik 5500 darbo vietų ir investavo daugiau nei 3,5 mlrd. litų.

2010 metų sausį-kovą apie naujus TUI projektus paskelbė dar šešios kompanijos, įskaitant Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ steigiamą kontaktų ir duomenų apdorojimo centrą prie jau veikiančio IT centro, taip pat Airijos oro bendrovės „Ryanair“ sprendimą gegužę atidaryti pirmąją Vidurio Europoje bazę Kauno oro uoste.

Ūkio ministerijos specialistų teigimu, pernai buvo įgyvendinti 4 investiciniai projektai, kurių bendra vertė – 59 mln. litų, t. y. banko „Barclays“ investicija į regioninio IT centro steigimą, koncerno „CIE Automotive“ investicija į automobilių detalių gamybą, „Peek&Cloppenburg“ – į prekybos sektorių ir „Sopena Group“ – į aliumininių detalių gamybą.

Ašarų daug – darbų mažai

Ekonomikos mokslų profesorius Povilas Gylys LŽ teigė, kad per nepriklausomybės laikotarpį mūsų krašte daugiausia investuota į monopolizuotas arba oligopolizuotas rinkas, pavyzdžiui, bankininkystę, kai keli bankai užėmė visą rinką. Profesorius pažymėjo, kad mūsų šalis džiaugiasi viskuo, tačiau jis pats džiaugtųsi vadinamosiomis plyno lauko investicijomis, t. y. kai investuotojas pastato naują įmonę, gamyklą ar pan.

„Pas mus ateinantis kapitalas pigiai nuperka jau egzistuojančias ištisas verslo šakas. Manau, tai blogiausias investicijų variantas. Labai mažai plyno lauko investicijų ir labai daug atėjusio kapitalo į infrastruktūros šakas“, – konstatavo jis.

Kaip aiškino prof. P.Gylys, statant naują įmonę statybininkai iš karto gauna užsakymą, gamintojai parduoda statybines medžiagas, įdarbinami žmonės – vadinasi, mažėja nedarbas. Pradėjusi efektyviai veikti nauja įmonė produkciją eksportuotų į kitas valstybes, tai išvestų Lietuvą į pasaulinę rinką, drauge gerintų ne tik jos įvaizdį, bet ir sąskaitos balansą. Tai būtų realus ekonomikos augimas.

„Nuolat sakoma, kad tik sumažinus mokesčius ateis investicijos, tačiau mūsų krašte mokesčių lygis yra vienas žemiausių, jei turėsime omenyje kitas Europos šalis. Tad kodėl Lietuvoje vangiai investuojama? – svarstė jis. – Rimtiems investuotojams svarbu, kaip valstybė funkcionuoja – ar joje yra rimtas makroekonomikos valdymas ir pan. Ši krizė rodo, kad mūsų makroekonomikos politinis vaizdas yra primityvus. Rimtas investuotojas neina į tokią valstybę.“

Prof. P.Gylio teigimu, investuotojams taip pat svarbu, kokia šalyje energetikos bei transporto infrastruktūra. Esą, jeigu ji kelia abejonių, tai ir norinčiųjų investuoti nėra.

„Kas kita yra „nerimtas“ kapitalas, kuriam labai patinka dirbti šešėlinės ekonomikos sąlygomis, kai galima nupirkti valdininką ar politiką. Kai atidarys, pavyzdžiui, Šveicarijos banke slaptas sąskaitas, tuomet sužinosime, kas labiausiai praturtėjo, pardavę mūsų šalies turtą užsieniečiams“, – dėstė profesorius.

Išskirtinių sėkmės istorijų nesitiki

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė LŽ teigė, kad iš tiesų įvertinus mūsų krašto ekonomikos struktūrą bei tam tikras rinkos savybes negalima tikėtis išskirtinio investicijų srauto. Jos nuomone, turėsime kelis investicinius perlus, kaip ir latviai bei estai, tačiau tikėtis išskirtinės sėkmės istorijos tikrai neverta. „Tai nulemta tokių dalykų kaip nedidelė rinka, palyginti mažas darbo jėgos potencialas, juolab įvertinus gyventojų senėjimo ir emigracijos procesus. Neigiamą įtaką daro ir neturtingi kaimynai, o geografiniu atžvilgiu kur kas geriau investuotojams gali atrodyti Estija. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Suomija, su kuria sieja geri tiek kultūriniai, tiek ekonominiai ryšiai“, – samprotavo analitikė.

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento Dariaus Simanavičiaus teigimu, tai, kad per sunkmetį Lietuva pritraukė mažiausiai užsienio investicijų, lėmė prasta investavimo aplinka. Esą Lietuvoje, galima sakyti, nėra jokių priemonių, kurios skatintų investicijas.

„Reikėtų ypač intensyviai kurti priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų, nes būtent tai šiuo metu aktyviai daro mūsų kaimynė Lenkija, kuri vien savo rinkos potencialu traukia investuotojus, – dėstė jis. – Iš tiesų Lietuvos padėtis yra ypač gera, tačiau mes tuo kol kas nepasinaudojame.“

Anot D.Simanavičiaus, Lietuvoje labai gerai išplėtota IT infrastruktūra, todėl pirmiausia reikėtų išnaudoti šią sritį. Tiesa, keli investuotojai mūsų šalyje įkūrė savo IT centrus, tačiau, D.Simanavičiaus nuomone, reikia vengti tokių investicijų, kurios susirenka geriausius tos srities specialistus ir neugdo naujų. Esą dėl to nukenčia kitos šios srities lietuviškos įmonės.

„Tenka bendrauti su užsieniečiais, investuojančiais mūsų krašte arba ketinančiais tai daryti, ir visi sutartinai pasigenda mokestinių lengvatų“, – sakė jis. Pašnekovas pažymėjo, kad turėtų būti aiškiai nustatomi kriterijai, pagal kuriuos būtų teikiamos tam tikros mokestinės lengvatos.

Viliotiniai užsieniečiams

Laip LŽ teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Šebeikienė, šiuo metu aktyviai dirbama prie 28 investicinių projektų, kurių planuojama vertė – 846 mln. litų (investicijos į MTTP, paslaugų, gamybos sektorius).

Ji pažymėjo, kad buvo surengti 35 potencialių užsienio investuotojų vizitai į Lietuvą iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių. Suorganizuotos 5 investicinės misijos užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje) bei dalyvauta investiciniuose seminaruose.

„Investicijos per praėjusius metus padidėjo 5,3 procento. Ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su premjeru lankosi JAV, kur šalia kitų svarbių reikalų sprendžiami ir galimų investicijų klausimai“, – penktadienį LŽ dėstė L.Šebeikienė.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 33,28 mlrd. litų ir buvo 5,3 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 9997 litai tiesioginių užsienio investicijų.

Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 3,93 mlrd. litų, Lenkijos – 3,49 mlrd., Danijos – 3,47 mlrd., Vokietijos – 3,45 mlrd., Nyderlandų – 2,27 mlrd., Estijos – 2,16 mlrd., Rusijos – 2,15 mlrd., Suomijos – 1,58 mlrd. litų.

Tiesioginės investicijos iš 27 ES valstybių narių sudarė 26,2 mlrd. litų, iš NVS šalių – 2,33 mlrd. litų.

FdiMarkets.com duomenimis, Lietuvoje per 2009 metus iš viso buvo pradėti ar įgyvendinti 35 investiciniai projektai. Daugiausia projektų Lietuvoje 2009 metais vykdė finansinių paslaugų bendrovės (9 projektai), maisto, gėrimų ir tabako (4), informacinių technologijų, metalo ir tekstilės (po 3) įmonės.

Daugiausia TUI projektų įgyvendino Rusijos (7), Suomijos (5), Norvegijos, JAV (po 4) ir Jungtinės Karalystės (3) bendrovės.

2005-2009 metais 205 užsienio bendrovės Lietuvoje investavo 18 mlrd. litų (5,23 mlrd. eurų) ir sukūrė 34 800 darbo vietų.

Žyma: Darius Simanavičius

– „Baltijos tigrų perspektyvos. Ar blogiausia praeity?“

J. Rojaka, „DnB NORD“ banko Ekenominių tyrimų padalinio vadovė

– „Pasaulinės ekonominės tendencijos kitąmet. Ko išmokome iš šios krizės?“

V. Klyvienė, „Danske Bank“ makroekonomikos analitikė

Pradžia : 2009-11-30 18:30

Apie lėtėjančią plėtrą signalus siunčiantis šalies ūkis verčia pasukti galvą, kokioje ekonominėje aplinkoje šiemet gyvens verslas, kokie pokyčiai paveiks kiekvieno asmens finansus.

Anot analitikų, akivaizdu, kad šalies ūkis negali ilgą laiką augti po 8-10% ar dar spartesniu tempu.

„Todėl dabar grįžtama nuo labai spartaus prie normalaus augimo“, – teigia Jekaterina Rojaka, DnB NORD banko vyresnioji analitikė.

Anot jos, pirmuosius lėtesnio augimo signalus pasiuntė Estija, kai pernai rugsėjį šios šalies centrinis bankas Estijos ekonomikos 2008 m. augimo prognozę sumažino iki 4,5%.

Kita vertus, analitikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar didėjančios materialiosios investicijos teikia vilčių, kad šalies ūkio laukia vadinamasis „švelnus nusileidimas“. Nors patys specialistai ginčijasi, kokį augimo sulėtėjimą reikėtų laikyti švelniu, tačiau jei ekonomika augs vadinamuoju potencialiu dydžiu (apie 5,5%), tai reikš, kad šaliai pavyko išvengti „kietojo nusileidimo“.

Analitikai perspėja, kad verslui ir vartotojams teks pratintis prie dar didesnių žaliavų kainų. Pavyzdžiui, dar paėjusiais metais kalbėję apie 100 USD/bar. naftos kainą kaip apie kelerių metų perspektyvą, jie jau nevengia prognozių, kad šiemet barelis naftos gali kainuoti 200 USD.

Žaliavų kainų augimas bei darbo jėgos brangimas turės įtakos infliacijai. Pasak analitikų, šis rodiklis aukščiausią tašką Lietuvoje pasieks kovą-balandį.

„Bus gerai, jei metų infliacija nepasieks 15%“, – apie galimas infliacijos lygio lubas kalbėjo J. Rojaka.

Itin žemas nedarbo lygis didina konkurenciją tarp darbdavių, tad darbo jėga bus mobili.

„Lietuvoje trūksta darbuotojų lojalumo“, – padėtį apibendrina J. Rojaka.

Ilgą laiką vienu iš galingiausių ekonomikos variklių buvęs nekilnojamojo turto sektorius atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje. Beveik neabejojama, kad būsto kainos koreguosis žemyn, tačiau maždaug 5 m. statybų sektoriaus perspektyvos vertinamos teigiamai.

Anot J. Rojakos, po kelerių metų dabartiniai 23-25 mečiai jau sugebės įpirkti būstą, o tai turėtų pagyvinti nekilnojamojo turto rinką.

Šalies ūkio perspektyvas lems ir bendros nuotaikos pasaulyje, kurias kol kas diktuoja padėtis JAV.

„Stagnacijos JAV išvengti tikriausiai nepavyks, tačiau jei Fed (JAV centrinis bankas, – red. past.) sugebės pakeisti neigiamus vartotojų lūkesčius, rudenį ši ekonomika gali išsikapstyti“, – nurodo J. Rojaka.

Pirmojoje pranešimo dalyje J.Rojaka pateikė 2005 – 2007 m. makroekonominę mūsų šalies ir Latvijos bei Estijos ekonomikos analizę. Pranešėja konstatavo, kad Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos ūkio plėtra 2006 – 2007 m. išliko labai sparti, tačiau šiose 3 Baltijos šalyse nepavyko suvaldyti infliacijos ir kainų augimo. Lietuvoje infliacija per 2007 m. 10 mėnesių pasiekė grėsmingą 7,6% ribą, nors ir buvo mažesnė negu Latvijoje (13,2%) ir Estijoje (8,5%). Sparčiausiai Lietuvoje iki 2007 m. spalio mėnesio brango: maisto prekės 15,8%; būstas, vanduo, elektra 12,4%; tabakas 11,6%;  restoranai ir viešbučiai 10,6%; švietimas 9,7%; sveikatos apsauga 7,8%; kitos prekės, paslaugos 6,4%;  transportas 6,2%;  alkoholiniai gėrimai 5,7%

Atpigo per tą patį laikotarpį: poilsio ir kultūros renginiai 0,5%; apranga ir avalynė 5,3%; ryšio paslaugos 7,2%;

Kalbant apie infliaciją buvo pažymėta, kad šiuo metu Mastrichto kriterijaus netenkina trečdalis ES narių, todėl aukštas infliacijos lygis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rodo ir bendras ES tendencijas.

Analitikė pateikė duomenis apie Baltijos šalių darbo našumo ir darbo užmokesčio pokyčius 2005 – 2007 metais, iš kurių matyti, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje darbo kaina kilo greičiau už darbo našumą. Antai, Lietuvoje 2005 m. darbo užmokestis bei darbo našumas didėjo vienodai ir išaugo po 11%, 2006 metais darbo užmokestis išaugo 18%, o našumas 13%, ir dar labiau šis atotrūkis padidėjo per 2007 m. I pusmetį, darbo užmokesčiui išaugus 21%, o darbo našumui – tik 14%. Ši atotrūkį skatino kvalifikuotos darbo jėgos emigracija – nors dirbančiųjų skaičius Lietuvoje dėl imigracijos ir didėjo, tačiau į mūsų šalį dažniausiai atvykdavo mažai kvalifikuoti darbininkai, kurių apmokymui reikėjo daug laiko ir resursų. Pažymėtina, kad net esant tokiam sparčiam darbo užmokesčio augimui minėtose Baltijos šalyse, atlyginimai jose išlieka keliskart žemesni nei Vakarų Europos valstybėse.

Nebloga yra minėtų Baltijos šalių eksporto būklė, ypač Latvijos, kurios prekių ir paslaugų eksporto augimo tempai per 2007 m. I pusmetį pasiekė 23,7% ir kuri ženkliai aplenkė Lietuvą ir Estiją – ten šis rodiklis buvo atitinkamai 6,5% ir 8,8%. Užsienio investicijų į Lietuvą sraute dominuoja paskolos, kurių suma per šių metų I pusmetį sudarė 5 mlrd. 559 mln. Lt ir tai beveik 2,5 karto viršijo tiesioginių užsienio investicijų į mūsų šalį sumą, kuri siekė 2 mlrd. 266 mln. Lt. Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą srautas jos bendrajame vidaus produkte (BVP) per 2007 m. I pusmetį sudarė 5,3%.

Reziumuodama pirmąją pranešimo dalį analitikė pateikė 2000 – 2007 m. duomenis apie Lietuvos ūkio pelningumą. Iš šių duomenų matyti, kad per minimą laikotarpį mūsų šalies ūkio pelningumas nuolat augo ir, jeigu 2000 m. šis rodiklis tesiekė 1,1%, tai per 2007 m. I pusmetį sudarė 7,8%.

Antroji pranešimo dalis buvo skirta Lietuvos ūkio sektorių apžvalgai. Pranešėja pateikė auditorijai detalius duomenis apie Lietuvos ūkio struktūrą, apie atskiruose ūkio sektoriuose sukurtą pridėtinę vertę, jų darbo kaštus ir pelningumą, plačiau papasakojo apie statybos sektoriaus plėtrą, apie spartų chemijos pramonės darbo našumo augimą.

Trečioji ir paskutinė pranešimo dalis buvo skirta Lietuvos kreditavimo ir būsto rinkos apžvalgai. Analitikė konstatavo, kad skolinimosi karštligė mūsų šalyje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, neslopsta, tik Lietuvoje ir Estijoje įspūdingai augo vartojimo paskolos, o Latvijoje – būsto. Klausytojams buvo pateikti 2005 – 2007 m. I pusmečio duomenys apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąją šalies skolą. Iš jų matyti, kad mūsų šalies bendroji skola šiuo metu sudaro 66% BVP. Šiuo rodikliu Lietuva ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, kurių bendroji valstybinė skola sudaro atitinkamai 124% ir 104% BVP. Pasak J.Rojakos, mūsų šalies įsiskolinimo lygis dar nėra aukštas, tačiau sparčiai kyla.

Baigdama pranešimą analitikė nurodė, kad būsto rinkoje bręsta permainos ir, nors Lietuva išsiskiria iš likusių Baltijos kaimynių menka naujo būsto pasiūla, tačiau statistika neberodo paklausos perviršio.