„Susidomėjimas Vaikų finansinio švietimo savaitės renginiais patvirtina, kad pinigų tema aktuali ir, svarbiausia, įdomi net ir jaunesniųjų klasių moksleiviams. Šiemet, palyginti su pernai, ši iniciatyva galima sakyti išaugo savo pirminius marškinėlius: išsiplėtė ir geografiškai, ir savo trukme, ir temų bei partnerių įvairove. Dėkoju visiems šios iniciatyvos partneriams, kurie padėjo vaikams prisiliesti prie įdomaus finansų pasaulio, praplėtė ir pagilino jų žinias“.

Šiais metais Lietuvos banko organizuotuose renginiuose svarbiausia euro tema.  Pinigų muziejus Vilniuje pristatė edukacinę programą vaikams „Pažink eurą“.

„Programos metu moksleiviai susipažįsta ne tik su euru, kaip piniginiu vienetu, tačiau praplečia ir savo istorijos, geografijos, netgi matematikos žinias. Žinoma, vaikams labiausiai patinka, kad jie taip pat gali pačiupinėti eurų banknotus, pamatyti dar 2006 m. nukaldintų lietuviškų eurų monetų pavyzdžius“, – sako Vidmantas Laurinavičius, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas. Ekskursijos euro tema vyko ir istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune, o pamokos vedamos ir kituose Lietuvos miestuose.

Socialinių mokslų kolegija kvietė moksleivius kurti pasakas apie eurą, įdomiausią pasaką sukūrusi klasė iškovojo „Euro klasės“ vardą ir prizus.

Visą praėjusią ir šią savaitę Lietuvos mokyklose lankėsi specialistai iš SEB, „Swedbank“ ir DNB bankų, gyvybės draudimo bendrovių „Bonum Publicum“ ir „Aviva Lietuva“, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto. Jie pasakojo apie pagrindinius asmeninių finansų tvarkymo principus. „Sodros“ atstovai diskutavo su moksleiviais apie socialinio draudimo sistemą, atlyginimus „vokeliuose“ ir kitomis aktualiomis temomis.    

Moksleivių svečiuose laukė ir pažinti banką kvietė „Danske Bank“. Vaikai taip pat galėjo apsilankyti ir vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius.

Mokytis apie finansus galima ir virtualioje erdvėje – SEB bankas sukūrė finansinio raštingumo testą „Koks esi Piniginčius?“. Testą per savaitę išsprendė daugiau negu 2,6 tūkst. moksleivių, teisingų atsakymų skaičius siekė vidutiniškai 60 %.

Prie Vaikų finansinio švietimo savaitės šiais metais taip pat prisijungė projektas „Kam to reikia?!“, vienijantis įvairių sričių profesionalus ir mokytojus, kurie padeda jauniems žmonėms atrasti savo karjeros kelią.

„Mūsų platforma padėjo suderinti net 113 pamokų Vaikų finansinio švietimo savaitės metu. Mokyklose lankėsi ne tik bankų ar valstybinių institucijų specialistai, bet ir žmonės iš draudimo, teisinių ar kitų bendrovių. Pamokų metu profesionalai jauniems žmonėms pasakojo ir kaip geriausiai taupyti pinigus, ir kaip nepakliūti į skolas ar tiesiog, kaip efektyviausiai planuoti kasdienes išlaidas“, – pasakoja profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ direktorė Živilė Drėgvaitė.

Kitais metais vaikus ir mokytojus į finansinio švietimo savaitės renginius kvies Vaikų finansinio švietimo savaitės simbolis – apuokas. Jis buvo išrinktas ir nugalėtojai apdovanoti Vaikų finansinio švietimo savaitės metu.

Vaikų finansinio švietimo savaitės dalyviai ir partneriai: Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius, projektas „Kam to reikia?!“ (projekto iniciatoriai: „Swedbank“ ir „Omnitel“), „Danske Bank“, SEB bankas, „Swedbank“, DNB bankas, UAB „Bonum Publicum“, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), kreditų biuras „Creditinfo“, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvos finansų rinkų institutas, Socialinių mokslų kolegija, Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“), klubas „Pinigų srautas“, „Aviva Lietuva“.

Vaikų finansinio švietimo savaitės Lietuvoje minima Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos. 2011 m. įkurta organizacija propaguoja jaunimo finansinio raštingumo didinimo idėjas ir siekia, kad baigę vidurinę mokyklą vaikai mokėtų tvarkyti savo finansus ir žinotų, kaip išmintingai elgtis su pinigais. Šiuo metu judėjimas vienija daugiau kaip 1 000 organizacijų iš įvairių šalių.

Uždaras klubo „Pinigų srautas“ renginys klubo nariams bei kviestiniams svečiams.
Pradžia : 2010-11-24 18:30

• UAB „Aurora Holding“ direktoriaus Donato Frėjaus,
• UAB „Prudentis“ generalinio direktoriaus Audriaus Balaišio,
• UAB „Jūsų tarpininkas investicijų valdymas“ portfelių valdytojo Mariaus Dubnikovo

bei kiti kapitalo rinkų atstovai diskutuos apie veiksnius, įtakojančius pasaulio vertybinių popierių rinkas dabar, apie vertybinių popierių rinkos vystimosi perspektyvas artimiausią pusmetį ir svarbius 2008 metų įvykius, apie ES ir JAV centrinių bankų vykdomų veiksmų efektyvumą, apie investavimo į skirtingus pasaulio regionus perspektyvas, taip pat atsakys į diskusijos dalyvius dominančius klausimus.

Pakvietimas

Pradžia : 2008-05-26 18:30

Daugiau informacijos skiltyje „renginių tvarkaraštis“.

Valdonė SAVULIONYTĖ LIETUVOS ŽINIOS Nr. 74 (12006), 2008 balandžio 03 d.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi.

Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų. Keliasdešimties tūkstančių litų apyvarta per dieną tada ir iki kelių milijonų litų sugeneruojama apyvarta per dieną šiuo metu akivaizdžiai įrodo, kaip per pastaruosius ketverius metus brendo Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB).

Rinka atsigavo.

Vilija Nausėdaitė, Vertybinių popierių komisijos pirmininkė, kalbėdama apie narystės ES poveikį Lietuvos vertybinių popierių rinkai, akcentuoja, kad narystė suteikė dideles galimybes mainais į didelius įsipareigojimus tiek rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms.

„Narystė ES rinkos dalyviams reiškia padidėjusią konkurenciją, o vartotojams – didesnę pasirinkimo laisvę“, – teigė ji.

Darius Simanavičius, „Pinigų srauto“ prezidentas, aiškina, kad įsiliejus į Bendriją didelio Skandinavijos ir kitų Europos šalių investicinių fondų pinigų kiekio atėjimas į mūsų vertybinių popierių rinką sukėlė akcijų kainas.

„Stebėdami OMXV grafiką, matome, kad įstojus į ES vasarą prasidėjo didysis rinkos ir akcijų kursų pakilimas“, – sakė jis.

Radikalius skirtumus prieš integraciją į Bendriją ir šiandien LŽ vardijo ir finansų makleris Marius Dubnikovas. „Prieš ketverius metus 100 tūkst. litų siekianti biržos dienos prekybos apyvarta buvo verta dėmesio, o šiuo metu, esant 4 mln. litų apyvartai, sakome, kad prekyba nebuvo labai įdomi“, – kalbėjo jis.

Finansų makleris sako, kad integracija į ES turėjo milžinišką teigiamą įtaką vertybinių popierių rinkai. „Teigiama įtaka akivaizdžiai pastebima analizuojant likvidumą ir apyvartumą rinkoje. Išaugo sandorių skaičius ir apimtis“, – minėjo M.Dubnikovas.

Jo teigimu, įstojus į ES daugumos kotiruojamų vertybinių popierių kainos šoko į viršų vien todėl, kad mes tapome atviresni ir prieinamesni užsienio investuotojams. „Pradėjome aktyviai vienodinti teisės aktus su ES, vadinasi, veikiame pagal daugmaž tas pačias taisykles, kurios yra įprastos Senajam žemynui. Investuotojai gali logiškai suvokti mūsų rinką ir taisykles, tad nereikia itin specifinių žinių norint investuoti čia“, – apie tai, kad užsienio investuotojai ėmė aktyviau nukreipti pinigus į Lietuvos akcijų rinką, kalbėjo finansų makleris.

Prie rinkos likvidumo ir jos populiarinimo taip pat prisidėjo geresnės vietinių investuotojų žinios apie investavimą. „Rinkos atsigavimas privertė dalį žmonių plačiau pasidomėti birža. Su integracija į Bendriją Lietuvoje radęsi investiciniai fondai šalies gyventojams suteikė galimybę naudotis alternatyvių investavimo priemonių teikiamais privalumais“, – neigiamų faktorių neįžvelgia finansų makleris.