Krentant ir būstų pardavimo, ir nuomos kainoms, vienareikšmį atsakymą, kas apsimoka labiau – įsigyti ar nuomoti, rasti sunku. Specialistų manymu, svarstyklių lėkštę nuomos naudai sveria tai, kad rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog pardavimo kainos dar mažės. Prieš kelerius metus kylant būstų pardavimo kainoms, nuoma taip pat brango, tačiau santykinai nuompinigių suma pūtėsi menkiau negu įsigijimo. Tuo metu rinkos specialistai skaičiavo, kad, atmetus psichologinį komfortą turėti savo būstą, nuomotis finansiškai apsimokėjo bene labiau. Dabar nuomotis, o ne pirkti vilioja ne tik tai, kad mažėja nuomos kainos, bet lūkesčiai, jog ateityje žemyn dar risis ir pardavimo kainos. Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, svarsto, kad sprendimą, kuris variantas – pirkti ar nuomoti – patrauklesnis, visų pirma lemia lūkesčiai. Prieš kelerius metus žmonės priimdavo sprendimą būstą įsigyti, o ne nuomotis, nes vyravo lūkesčiai, kad nusipirkus bus galima išlošti iš vertės kilimo, o kredito įmokos ir nuompinigiai per mėnesį sudarydavo panašią sumą.
„Dabar lūkesčiai absoliučiai priešingi, visi laukia pardavimo kainų kritimo, vadinasi, nuomos alternatyva atrodo patraukli tiems, kurie tikisi, kad ateityje būstai bus pigesni“, – dėsto p. Vagonis. Tokiai nuomonei pritaria ir Nerijus Valikonis, UAB „Inreal“ Tarpininkavimo departamento direktorius. Anot jo, dabar svarstyklių lėkštę nuomos naudai nusveria tai, kad galima tikėtis sutaupyti neperkant dabar, o įsigijus būstą vėliau, kai kainos dar nusileis žemyn. Kita vertus, jis svarsto, kad jei pirkėjas turi finansinių galimybių ir randa turtą, visiškai atitinkantį jo poreikius, laukti neverta. „Dabar sunku prognozuoti, kiek kainos kris ateityje, o vėliau rasti būstą, kurio norėjai, gali būti problemiška“, – sako jis.
Mažiau įsipareigojimų
Audrius Dzikevičius, investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ prezidentas, sako, kad nuomotis ar pirkti yra amžinas klausimas, tačiau šiomis rinkos sąlygomis jis keltų ranką už pirkimą. „Kai mažėja kainos, labiau apsimoka pirkti. O nuoma toks dalykas – jos kaina gali greitai kristi, bet greitai ir kilti“, – tvirtina jis. Ponas Dzikevičius teigia, kad finansavimo sąlygos, jei kalbėtume apie palūkanų lygį eurais, nuo pirkimo neatbaido. „Palūkanų norma eurais bankuose sukasi apie 4%, grįžtame prie mažų palūkanų normų – už tokias skolintis ir fiksuoti 10 metų, jei bankai ryžtųsi tai daryti, gana geras pasirinkimas“, – mano jis. Kiti pašnekovai svarsto, kad šiais neramiais laikais dažnam atrodo kur kas patraukliau pasirašyti nuomos, o ne būsto kredito sutartį. „Nuomos pranašumas tas, kad ne taip stipriai įsipareigoji, nekyla klausimų dėl būsto likvidumo, nuomos sutartį gali nutraukti ir tiek, turi daugiau laisvės“, – argumentus dėlioja p. Valikonis.
Nepelninga
Specialistai pažymi, kad investuoti į būstą nuomai galima tik tikintis vertės kilimo, nes nuomos pelningumo rodikliai Lietuvoje palyginti nedideli. Nekilnojamo turto agentūrų skaičiavimais, šiuo metu nuomojamų butų pelningumo rodiklis siekia netoli 5% – kiek didesnis nei buvo kainų piko metais. „Pradėjus kristi pardavimo kainoms, pelningumas šiek tiek išaugo, bet tas santykis yra gana stabilus, nes krenta ir nuomos kainos“, – komentuoja p. Vagonis.
Ponas Dzikevičius sako, kad dabartinis nuomos pelningumas visiškai neatspindi nuomos verslo rizikos, juolab kad ir nebegalima tikėtis uždirbti iš turto vertės prieaugio. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, nuomos pelningumas apie 10% siekė 2000 m. – kai pardavimo kainos buvo nedidelės. Specialistai svarsto, kad dabar, norint pasiekti tokių rodiklių, reikėtų, kad būstų kainos kristų perpus arba nuomos – dukart išaugtų. „Nei vienas, nei kitas drastiškas pokytis nėra labai realus“, – mano p. Vagonis.
