2011 m. kovo mėn. 3 d.
Jolita ŽVIRBLYTĖ, „Vilniaus dienos“ žurnalistė

Bankai tebesėja nerimą

Per praėjusius metus Lietuvoje itin padaugėjo būsto paskolas paėmusių, su kredito grąžinimo problemomis susidūrusių ir per varžytines būstą praradusių žmonių skaičius. Antstolių teigimu, už skolas parduodamų nekilnojamojo turto (NT) objektų gerokai padaugėjo, pirkėjų domėjimasis jais taip pat išsaugo, todėl įvykdytų varžytinių skaičius ir šiemet išlaiko augimo tendencijas.

Siekdami atgauti skolas bankai vis dažniau kreipiasi į Centrinę hipotekos įstaigą ir prašo leisti parduoti įkeistą NT. Vien pernai hipotekos teisėjas priėmė trečdaliu daugiau tokių nutarčių nei 2009-aisiais ir 7 kartus daugiau nei prieškriziniais 2008-aisiais. Iš viso pernai šalyje veikiantys komerciniai bankai per varžytines pardavė 483 butus ir 1337 žemės sklypus, kuriuos su paskolomis buvo įsigiję per tūkstantį fizinių ir juridinių asmenų.

Daugiausia šių objektų hipotekos teisėjas leido parduoti to prašančiam bankui „DnB Nord“, kuris dalydamas paskolas save pristatydavo kaip itin konservatyvų ir atsargų banką, neretai dėl to paskolos šiame banke būdavo brangesnės. Tačiau 2010 m. šis bankas iš varžytinių pardavė 151 butą ir 475 žemės sklypus ir tapo labiausiai skolininkams baimę keliančiu kreditoriumi.

Antrasis bankas, aktyviai savo klientų turtą parduodantis per varžytines, – SEB. Pernai hipotekos teisėjas leido jam parduoti 52 butus ir 326 žemės sklypus. Trečioje vietoje – „Swedbank“, pardavęs 64 butus ir 145 žemės sklypus. 66 butus iš varžytinių taip pat pardavė šiuo metų aktyvią būsto kreditavimo politiką vykdantis bankas „Nordea“, 46 – bankas „Danske“.

Tai, kad situacija negerėja ir bankų iš varžytinių parduodamo turto gali tik daugėti, rodo ir augančios skolos kredito įstaigoms. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gyventojų pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms šių metų sausį siekė 1,5 mlrd. litų ir kas mėnesį vidutiniškai padidėja 70 mln. litų. Įsiskolinusių žmonių skaičius kinta nesmarkiai – kredito įstaigoms skolingi 57 tūkst. asmenų. Įmonių skolos bankams taip pat išlieka milžiniškos – iš viso 3,57 mln. litų. Skolingų įmonių skaičius taip pat siekia apie 57 tūkst.

Dr. Audriaus Dzikevičiaus komentaras:

Pastaruoju metu NT rinkoje stebime besistabilizuojančias kainas. Tai rodo, kad veikiausiai kainų dugnas jau pasiektas. Tai patvirtina ir praeitų metų pabaigoje gerokai suaktyvėję didesni komerciniai bankai, grįžę prie atsargaus verslo kreditavimo.

Varžytinės – patogus ir palyginti greitas turto realizavimo rinkoje būdas, tinkantis tais atvejais, kai įkeisto turto vertė itin viršija pradelstų skolų, palūkanų ir delspinigių sumą, t. y. kai yra pakankamai erdvės kainai per varžytines mažėti tol, kol bus pasiektas sandoris ir gautų už objektą pinigų pakaks visoms suinteresuotoms pusėms. NT pirkėjai varžytinėse turi šansą norimą objektą įsigyti žemesne kaina nei tiesioginių derybų būdu, tačiau tokiam būdui reikia skirti daugiau laiko bei turėti pinigų už įsigytą objektą sumokėti.

Augantis varžytinių skaičius toliau rodo prastėjančią namų ūkių padėtį, kurią palaiko didelis nedarbas, smarkiai kritusios pajamos, nesugebėjimas vykdyti fiksuotų finansinių įsipareigojimų. Nežiūrint to, kad Lietuvos ūkis fiksuoja pirmuosius teigiamus ekonominio atsigavimo ženklus, didelė dalis namų ūkių šiuo metu vis dar yra krizinės būklės, kurią dar labiau aštrina didelės sąskaitos už šildymą. Pirmuosius ekonominio šalies augimo vaisius namų ūkiai pajunta gerokai vėliau nei verslas.

Pastaroji finansinė krizė primena ir tiesiog rėkia mums, kad skolintis reikia atsargiai, kitaip galima likti be nieko. Venkite trumpalaikių vartojimo paskolų, o imdami ilgalaikes paskolas įvertinkite savo šeimos narių pajamų stabilumą ir jų jautrumą blogiems laikams, kas mėnesį pasilikite atsargą, kuri lieka po įprastų namų ūkio išlaidų, apmokėjus planuojamos paskolos palūkanas ir dalinius grąžinimus, taip pat turėkite rezervą juodai dienai, su kuriuo galėtumėte išsilaikyti 6–12 mėnesių negaudami pajamų, apdrauskite būsto paskolą paskolų draudimu, atsitikus bėdai, paskolos įmokas ir palūkanas ribotą laiką už jus gali mokėti valstybė, tačiau visuomet verta patiems ar su konsultantu įsivertinti papildomą draudimo naudą ir išlaidas.

Visą straipsnį galite rasti: http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/auga-turta-prarandanciu-banku-skolininku-armija-336086