Plačiau skaitykite: pirma straipsnio dalis; antra straipsnio dalis;

Todėl galima drąsiai teigti, kad taupyti reikia ir tą gali daryti visi, net ir tie, kurie šiandien išleidžia tiek, kiek uždirba. Kaip tai pasiekti? Gavę atlyginimą, stipendiją atidėkite į šalį bent 10 proc. gautų pajamų, – nuo to tikrai iš esmės nepablogės, net jei šiandien ir kukli, gyvenimo kokybė. Darydami tai nuolat, ugdysite tėvų ir senelių skiepytą, bet gal kiek užmirštą, tačiau naudingą taupymo įgūdį.

– Vienas iš asmeninių finansų valdymo principų – išlaidos neturi viršyti pajamų. Tačiau ar jau vien tokia formuluotė nėra ydinga? Gal verčiau turėtume koncentruotis į didesnes pajamas, o ne kuklesnes išlaidas?

– Principas „išlaidos neturi viršyti pajamų“ susijęs su taupymo principu ir reiškia, kad gaunamas pajamas žmogus privalo paskirstyti mažiausiai į dvi dalis – kasdienes išlaidas bei taupymą. Kitas finansų valdymo principas teigia: nuolat didink pajamas, įvairink jų šaltinius, o papildomas pajamas paskirstyk toms pačioms dalims, tik taupymui skirk bent pusę padidėjusių pajamų. Tokiu būdu jokių prieštaravimų tarp principų nėra, skirtingi asmeninių lėšų valdymo principai tiesiog papildo vienas kitą.

Kaip rasti naujų pajamų šaltinių? Gal puikiai mezgate ar siuvate? Gal galite mokyti jaunesnius anglų kalbos? Ar programuojate? Paverskite savo hobi amatu, kuris taps papildomu, o ilgainiui, gal ir pagrindiniu, pajamų šaltiniu.

– Vakarietiškas mąstymas, esą gyvename čia ir dabar – išlaidaujame čia ir dabar, vis labiau jaučiamas ir Lietuvoje. Ką galėtumėte rekomenduoti norintiems atrasti balansą tarp mėgavimosi finansine padėtimi čia ir dabar bei taupymo ateičiai?

Lietuvoje vis labiau įsigali Vakarams būdinga vartojimo kultūra, kurią skatina prekybininkų vykdomos reklaminės kampanijos, o jauni žmonės ne visuomet sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Todėl perkant įvairius daiktus, pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikalingos peršamos daikto funkcijos ir ar verta už tai mokėti. Jeigu mobilųjį telefoną naudosite tik skambučiams, trumposioms žinutėms ir kaip žadintuvą, tikrai nepirkite išmaniojo telefono, o kainos skirtumą skirkite taupymui.

Venkite spontaniškų pirkimų, apmąstykite, kiek tai pridės komforto jūsų gyvenimui ir ar tai verta tiek, kiek prašo prekybininkai.

– Girdime rekomendacijų, kaip taupyti, mokomės tai daryti. Tačiau kaip nusistatyti taupymo paskirtį, terminą ir pan., kad tai veiktų ir kaip motyvacija, ir kaip tikslas, ir kaip priemonė?

Brangių daiktų įsigijimą galima finansuoti arba nuosavomis, arba/ir skolintomis lėšomis. Skolintos lėšos kainuoja ir užkerta kelia taupymui, todėl verčiau siekti pakankamų nuosavų lėšų apimčių, o tai įgalina pasiekti tik reguliarus bei augantis taupymas ir investavimas. Išsikelkite tikslu norimo brangaus daikto įsigijimą, pagal turimas pajamas sudarykite atitinkamą taupymo planą, iš jo paaiškės ir preliminarus taupymo terminas. Tokiu būdu taupymas taps tiksline bei motyvuojančia priemone.

– Kokias charakterio savybes derėtų ugdytis ir ugdyti kitam, kad šios padėtų taupant? Juk taupymas – ne valios reikalas?

Formuojant taupymo įgūdžius, reikalingos valingos pastangos atsisakant dalies šiandieninio vartojimo vardan vartojimo ateityje. O esminė charakterio savybė taupant bei apskritai rūpinantis savo ir aplinkinių ateitimi yra atsakingumas.

– Norintiems taupyti patariama atsisakyti spontaniškų pirkinių, dažno lankymosi parduotuvėse, rūkalų… Kitaip tariant, visko, ką rinkodaros specialistai subtiliai įperša silpnam potencialiam klientui. Taupymas – gebėjimas atsispirti rinkodarininkų triukams?

– Rinkodarininkai propaguoja vartojimo kultūrą. Jei išmokstame atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių, rinkodarininkai mums netrukdys, o išugdyti taupymo įgūdžiai tik sustiprins gebėjimą atsispirti rinkodarininkų triukams.

– Esame vartotojiška visuomenė. O taupymas šiandien iš dalies prilygsta pasipriešinimui besaikiam vartojimui. Pritariate?

– Taip, pritariu. Taupymas bei iš to sekantis investavimas vartojimą daro saikingą.

– Ar mes, lietuviai, turime tam tikrą vietinę finansinio raštingumo (ir taupymo) tradiciją? Iš ko mes turime to mokytis ir iš ko mokomės?

– Vietinę finansinio raštingumo tradiciją yra išlaikę vyresnieji Lietuvos gyventojai, ypač pensinio amžiaus. Jiems jų tėvų buvo įskiepyta taisyklė dalį gaunamų pajamų atidėti į šalį tam, kad susikurtų „pagalvę“ nuo galimų negandų, tokių kaip prastas derlius ar gamtos stichijos, taip pat ir dukterų vestuvės reikalaudavo kraičio krovimo.

Iš pensinio amžiaus žmonių verta mokytis finansinio raštingumo pagrindų, o modernesnės taikomosios žinios gali būti rastos šiuolaikinėje literatūroje ar teminėje klubinėje veikloje.

– Finansinis raštingumas ir ekonominės žinios vis dar nėra įsitvirtinusios kaip lygiavertė disciplina vidurinėse mokyklose. Ar įžvelgiate to pavojus?

– Aš įsitikinęs, kad jaunam žmogui turi būti suteikiamos finansinio raštingumo žinios arba mokykloje, arba aukštojo/profesinio mokymo įstaigose. Mat asmeninių finansų valdyme esminiu veiksniu yra laikas. Kuo anksčiau pradėsite taupyti, tuo greičiau pasieksite įspūdingų rezultatų, tuo mažesnių periodinių įmokų reikės vienam ar kitam tikslui pasiekti, mat sudėtinių palūkanų formulėje palūkanos priskaičiuojamos nuo palūkanų, o laikas veikia kaip kaupiamų lėšų multiplikatorius.

– Reziumuokime pragmatiškai: kiek mūsų asmeninės gerovės lemia finansinis raštingumas, o tai reiškia ir gebėjimas taupyti?

– Finansinis raštingumas suteikia galimybę racionaliai elgtis su gaunamomis pajamomis, jas didinti, įvairinti pajamų šaltinius, pasiekti įspūdingų asmeninio lėšų valdymo rezultatų. Pradėjus taupyti, pradedama galvoti, kaip laikyti sutaupytus pinigus, taigi atsiranda poreikis susipažinti su įvairiais finansiniais instrumentais, įvairiomis finansų institucijomis, sukauptų lėšų investavimo principais bei taisyklėmis. Visa tai plečia taupančiųjų akiratį, moko praktinių asmeninio efektyvumo didinimo įgūdžių.
Delfi.lt

Žyma: Audrius Dzikevičius

Kviečiame Jus šių metų spalio 26 d. į renginį: „Modernios verslo finansavimo galimybės: privatus kapitalas ir rizikos kapitalas“, kuriame klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas dr. Audriaus Dzikevičiaus skaitys pranešimą tema: „Privatus ir rizikos kapitalas – kaip efektyvios išorinio finansavimo priemonės“.

>Renginio planas ir detalesnė informacija pateikiama čia.

Pradžia : 2011-10-26 13:00

Pranešėjas:Audrius Dzikevičius

Seminaro tikslas

– išsiaiškinti, ar Lietuvoje – palankus investicijų apmokestinimo režimas investiciniams fondams;

– išsiaiškinti mokestinius aspektus steigiant investicinį fondą;

– UAB ar investicinis fondas?

– mokestiniai aspektai Liuksemburge, Olandijoje ir t.t.
Seminaro planas

– dr. Audrius Dzikevičius : pranešimas apie investicinių fondų steigimą Lietuvoje;

– dr. Andriaus Paulausko pranešimas apie investicijų apmokestinimo režimą Lietuvoje;

– svečių komentarai, pastabos, atsakymai i dalyvių klausimus.
Viešas klubo „Pinigų srautas“ bei Investuotojų asociacijos renginys.

Prašome registruotis.

Pradžia : 2011-10-20 18:00

Arvydas JOCKUS, “Lietuvos žinių” žurnalistas

Bandydamas suvaldyti infliaciją euro zonoje Europos centrinis Bankas (ECB) liepos pradžioje pakėlė euro palūkanų normą nuo 1,25 iki 1,5 procento. Manoma kad iki metų pabaigos palūkanų norma padidės dar 25 baziniais punktais – iki 1,75 procento. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad per 2012 metus ECB bazinių palūkanų normą gali pakelti iki 2,25 proc. punktų.

Įvykai euro zonoje daro tiesioginį poveikį tiems Lietuvos gyventojams, kurie yra pasiskolinę eurais ir nėra fiksavę savo palūkanų normų – jiems mėnesio įmokos bankams šiemet jau padidėjo ir, tikėtina, dar didės.

Eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo tarpbankinių palūkanų normų eurais (EURIBOR), Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų. Bazinių palūkanų dydį lemia kylantis EURIBOR rodiklis, kuris nuo metų pradžios pakilo nuo 1,227 proc. iki 1,821 procento (6 mėn. EURIBOR). Paskoloms litais, atitinkamai bazinės palūkanos (6 mėn. VILIBOR) kito nuo 1,99 proc. iki 2,13 procento.

Antai komercinio „Swedbank“ klientams, turintiems vidutinio dydžio būsto paskolą, kuri sudaro 165 tūkst. litų, paimtą 25 metams ir grąžinamą vienodomis įmokomis kas mėnesį, vidutinė mėnesio įmoka nuo šių metų pradžios padidėjo maždaug 53 litais, t. y. nuo 804 litų iki 857 litų, jei paskola buvo išduota eurais, ir maždaug 14 litų, t. y. nuo 871 lito iki 885 litų, jei paskola buvo išduota litais.

Traukinys nuvažiavęs

Investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Audrius Dzikevičius mano, kad šiuo metu fiksuoti kredito palūkanas jau per vėlu. „Manau, metas fiksuoti palūkanas jau praėjęs. Tai reikėjo daryti prieš metus ar dvejus. Ne kartą siūliau paskolas paėmusiems žmonėms tai daryti. O dabar jau viskas įskaičiuota į būsimas maržas ir paskolų kainas. Traukinys jau nuvažiavęs“, – LŽ teigė A.Dzikevičius.

Analitiko nuomone, nėra skirtumo, ar žmogus anksčiau paėmęs paskolą, ar tik dabar ketina skolintis – išlošti iš to, kokį mokėjimo būdą (fiksuotų ar kintamų palūkanų) pasirinkti, jau nebeįmanoma. Aišku, kad palūkanos artimiausiu metu kils, tad komerciniai bankai tam pasiruošė ir klientai jau negali pergudrauti bankų. Tai buvo galima padaryti tuomet, kai nebuvo aišku, kada ir kiek ECB kels bazines palūkanas. O dabar prognozės daugmaž aiškios.

Antai „Swedbank“ šiuo metu fiksuoja palūkanas 3-5 metų laikotarpiui ir tik paskoloms, suteiktoms eurais. Šio banko Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė taip pat mano, kad klientai apsigauna, manydami, kad iš vieno ar kito pasirinkimo (fiksuoti palūkanas ar pasirinkti kintamas) galima „uždirbti“.

„Fiksuodamas palūkanų normą klientas aiškiai žino, kokią įmoką jis mokės per tam tikrą periodą (3-5 metus), jis apsidraudžia nuo palūkanų normos svyravimų. Klientams, pasirinkusiems fiksuotas palūkanų normas, didžiausia nauda ta, kad palūkanų užfiksavimo laikotarpiu visuomet bus aišku, kokio dydžio palūkanas reikia mokėti, ir žmogui lengviau subalansuoti piniginius srautus. Juk būsto paskolos yra ilgalaikės. Pasirinkę fiksuotas palūkanų normas žmonės apsidraudžia nuo trumpalaikių palūkanų pokyčių keičiantis ekonominei situacijai. Per visą būsto paskolos laikotarpį įvyksta ekonomikos kilimų ir nuosmukių, todėl paprastai per visą laikotarpį, pasirinkus tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas, jų sumokama maždaug vienodai“, – LŽ teigė A.Budreikienė.

Kaip LŽ teigė banko SNORAS Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaišvila, šiame banke imant būsto paskolą kintamomis palūkanomis bendra palūkanų norma siekia 3,88 proc. skolinantis litais (VILIBOR su banko marža) ir 3,79 proc. – skolinantis eurais (EURIBOR su banko marža). Jos, pasak T.Vaišvilos, sumažėjo nuo metų pradžios. „Fiksuoti palūkanų klientai beveik nepageidauja, didžioji dalis jų renkasi kintamas, mat imant paskolą fiksuotomis palūkanomis bendra palūkanų norma būtų didesnė“, – teigė T.Vaišvila.

Bankai dabar siūlo ir kitą būdą apsisaugoti nuo galimo palūkanų normų svyravimo – galima keleriems metams nusistatyti viršutinę kredito palūkanų ribą. Tokiu atveju kylant bazinėms palūkanoms, kredito palūkanos nepakils aukščiau nustatytos viršutinės ribos, o palūkanoms mažėjant, mažės kredito mėnesio įmokos – apatinė riba nėra nustatoma.

Eurus keičia litai

Lietuvos banko duomenimis, eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo EURIBOR, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

Lietuvos piliečiai masiškai keitė paskolų valiutą ekonomikos krizės pradžioje, kai padidėjus lito devalvavimo rizikai palūkanos litais buvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas ir nuo palūkanų eurais skyrėsi kelis kartus. Vėliau pasitikėjimas litu stiprėjo ir nacionalinės valiutos paskolų palūkanų norma krito iki ankstesnio lygio.

Kaip teigiama Lietuvos banko šių metų antro ketvirčio komercinių bankų veiklos apžvalgoje, šiemet tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais (VILIBOR) tebebuvo panašios tarpbankinių paskolų palūkanų normoms eurais (EURIBOR), todėl paskolų eurais imta nedaug. Per šių metų antrąjį ketvirtį paskolos litais padidėjo 76 mln. litų, o jų dalis – 0,5 proc., ir liepos 1 dieną sudarė 27 proc. paskolų portfelio.

„Šiuo metu geriau imti paskolą litais. Viena vertus, kadangi rinkoje yra eurų perteklius, bankai geresnes maržas siūlo paskoloms litais. Kita vertus, imant paskolą eurais, ją grąžinti vis tiek reikia litais. Prisideda konvertavimo išlaidos. Tai dar vienas argumentas lito naudai“, – LŽ komentavo finansų analitikas A.Dzikevičius.

Nors rinkoje populiariausia išduotų būsto paskolų valiuta išlieka eurai, kai kurie bankai dabar paskolų litais išduoda daugiau. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šiemet 89 proc. visų būsto paskolų išdavė litais. „Klientų pasirinkimą imti paskolą nacionaline valiuta didžiąja dalimi nulemia mažesnė bendroji palūkanų norma. Be to, tradicinės bankininkystės principai ir ekonomikos ekspertai rekomenduoja skolinti ta valiuta, kuria žmogus gauna nuolatines pajamas“, – LŽ teigė „Swedbank“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė A.Budreikienė.

Litais daugiau būsto paskolų išdavė ir SNORAS. „Nors palūkanos litais kol kas kiek didesnės nei eurais, bankas veikia vietinių indėlių pagrindu ir gali pasiūlyti geresnes kredito sąlygas“, – sakė T.Vaišvila.

Palūkanų norma dar didės

SEB banko analitikai antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja nuosaikų palūkanų didėjimą, iki 2012 metų pabaigos jos gali pašokti maždaug 1 proc. punktu. „Jeigu paskolos palūkanos padidėja 1 proc. punktu, už 100 tūkst. pasiskolintų litų 20-čiai metų mėnesio įmoka padidėja maždaug 50 litų“, – LŽ teigė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika. Priimant sprendimą ar fiksuoti palūkanas, jis patarė vadovautis įprastomis asmeninių finansų valdymo taisyklėmis: „Ilgam laikotarpiui fiksuotos palūkanos dažniausiai labiau tinka tiems paskolų gavėjams, kuriems svarbus stabilumas ir kas nori būti tikri, kad paskolos įmoka nesikeis konkretų laikotarpį – penkerius ar dešimt metų. Tai taip pat aktualu tiems gyventojams, kurių paskolos įmoka sudaro ar sudarytų daugiau negu 30 proc. šeimos gaunamų pajamų, o didžiausia tos įmokos dalis būtų kaip tik palūkanos. Kita vertus, fiksuotos palūkanos būna didesnės nei tuo metu rinkoje esančios kintamos palūkanos“, – LŽ sakė V.Doveika.

SEB bankas per pirmąjį šių metų pusmetį išdavė 1405 būsto paskolas. Tai yra beveik 2 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo išduotos 788 paskolos. Šiuo metu vidutinė SEB banko suteikiama būsto paskola yra apie 150 tūkst. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ji sumažėjo 8 procentais. V.Doveika pažymi, kad sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms būsto paskolų litais skaičius auga ir šiuo metu beveik tiek pat naujų paskolų yra išduodama ir litais, ir eurais. „Mūsų banko suteiktų būsto paskolų portfelio analizė rodo, kad maždaug pusė būsto paskolų yra suteikta 25-34 metų gyventojams. Dažniausiai tai stabilias pajamas turintys žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto“, – teigė SEB banko atstovas.

Paskolų išduodama daugiau

Beveik visi bankai šiemet išdavė daugiau būsto paskolų nei pernai. Antai „Swedbank“ būsto paskolų pardavimas šių metų pirmąjį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, išaugo 26 procentais. Vidutinis klientas, šiuo metu besiskolinantis būstui, yra 35 metų vedęs vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis prekybos, aptarnavimo srityje.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad tokio spartaus būsto paskolų augimo tempo, koks buvo iki krizės, neturėtų būti, nes ir bankai, ir klientai pasimokė iš krizės, tačiau susidomėjimas būsto paskolomis nuosekliai didės. Anot A.Budreikienės, tam įtaką darys atsigaunanti šalies ekonomika, sumažėjusios ir besistabilizuojančios būstų kainos, sumažėjusios maržos. Šiuo metu bankai išduoda būsto kreditą nuo 90 iki 80 proc. būsto vertės. Maksimalus kredito terminas gali siekti iki 40 metų. Lietuvoje paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 proc. namų ūkių, o vidutinis paskolų terminas yra 23 metai. 61 proc. visų gyventojams suteiktų paskolų sudaro 2006-2008 metais suteiktos būsto paskolos.

Skaičiai

Vidutinis paskolos būstui įsigyti dydis Lietuvoje yra 154 tūkst. litų. Didžiausias paskolas būstui įsigyti yra paėmę namų ūkiai Vilniuje – vidutiniškai 210 tūkst. litų. Kaune ir Klaipėdoje vidutinė paskolos suma sudaro 179 tūkst. litų, kitose vietovėse – apie 98 tūkst. litų.

Vidutinė būsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro beveik 49 tūkst. eurų, arba 168 tūkst. litų. Eurais su kintamomis palūkanomis, priklausančiomis nuo EURIBOR, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

2010 metais vidutinė namų ūkių pajamų dalis, skirta paskolai būstui įsigyti grąžinti, sudarė 26 proc. namų ūkių disponuojamų pajamų. Per pastaruosius 12 mėnesių beveik 33 proc. respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius.

Apie 17 proc. namų ūkių šiemet ketina kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygų pakeitimo.

Lietuvos bankų gyventojams suteiktų paskolų (iš jų daugiausia – paskolos būstui įsigyti) dalis šių metų liepos 1-ąją sudarė 43,2 proc. viso paskolų portfelio. Šio portfelio kokybė tebėra ganėtinai gera – specialieji atidėjiniai šioms paskoloms sudarė 3,2 proc. paskolų portfelio.

Straipsnio santrauka verslo žinių tinklapyje: http://vz.lt/newsletter/straipsnis/2011/08/02/Busto_paskolos_dazniau_imamos_litais2

Žyma: Audrius Dzikevičius

Aušra RADZEVIČIŪTĖ, „Valstybė“ žurnalistė

Varšuvos vertybinių popierių birža, viena didžiausių Rytų ir Vidurio Europoje, pamažu ima dominti ir Lietuvos bendroves. Pirmasis ir kol kas vienintelis verslininkas, nusprendęs šalyje kaimynėje ieškoti kapitalo, yra Gediminas Žiemelis – ši pavasarį Varšuvos biržoje debiutavo bendrovė „Avia Solutions Group“ antruoju bandymu išplatinusi visas pirminio viešo akcijų siūlymo (angl. initial public offering, IPO) akcijas, o antrąja bendrove Lenkijos biržoje planuoja tapti „Agrowill Group“. Kitos lietuviškos bendrovės kol kas viešai neskelbia apie savo ketinimus debiutuoti Lenkijoje: vienoms tai per didelis kąsnis, kitos tiesiog neturi intereso pritraukti kapitalo – pagal visas lietuviškas tradicijas joms birža nereikalinga.

Visą straipsnį ir klubo „Pinigų srautas“ viceprezidento dr. Audriaus Dzikevičiaus komentarą galima rasti prisegtame straipsnyje.
Skaityti plačiau

Žyma: Audrius Dzikevičius

Jolita SKINULYTĖ, „Vilniaus dienos“ žurnalistė

Pusė procento per pusmetį

Per pastarąjį pusmetį šešių mėnesių trukmės tarpbankinės palūkanų normos paskoloms eurais „Euribor“ pakilo nuo 1,135 proc. iki 1,487 proc. O to paties laikotarpio tarpbankinė palūkanų norma paskoloms litais „Vilibor“ mažėjo. Nuo metų pradžios iki dabar „Vilibor“ sumažėjo nuo 2 proc. iki 1,7 proc.

„Euro palūkanas tokiose žemumose, kokiose jos buvo 2009 m. pradžioje, matėme pirmą kartą ir, tikėtina, tokių žemų palūkanų greit nebepamatysime. Kuo ekonomikos atsigavimas bus aiškesnis, kuo jos raida bus sveikesnė, tuo palūkanoms bus didesnis spaudimas kilti“, – mano Giedrė Gečiauskienė, „Danske“ banko Lietuvos filialo Finansų rinkų departamento direktorė.

Anot jos, pastaruosius tris keturis mėnesius „Vilibor“ ir „Euribor“ kito skirtingomis kryptimis dėl tam tikrų priežasčių: „Euribor“ augimą lėmė prognozuojamas Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų didinimas ir mažėjantis perteklinis likvidumas, kuris buvo kauptas bankų sistemoje per pastaruosius dvejus metus. Pastarą pusmetį bankų konservatyvumas mažėjo, jie buvo mažiau išsigandę ir jiems reikėjo mažiau likvidumo.“

G.Gečiauskienės teigimu, „Vilibor“ artimiausiu metu įtakos turės du į skirtingas puses tempiantys veiksniai. Viena vertus, dėl didėjančių euro palūkanų turėtų augti ir lito palūkanos. Kita vertus, žemyn lito palūkanas gali spausti sėkmingai Lietuvos Vyriausybės išplatinta obligacijų emisija. Anot pašnekovės, šie pinigai anksčiau ar vėliau įsilies į ekonomiką ir padidins likvidumą.

Maržos mažėja

Gyventojai ir verslas gali guostis, kad didėjančias tarpbankines palūkanų normas šiek tiek kompensuos mažėjančios komercinių bankų maržos. Šiuo metu vidutinės būsto paskolų maržos gyventojams sudaro apie 2,15 proc. Praėjusių metų pabaigoje vidutinės maržos svyravo apie 2,5 proc., o metų pradžioje net apie 3 proc.

„Pernai išryškėjusi būsto paskolų maržų mažėjimo tendencija išlieka ir šiais metais. Tačiau maržų mažėjimo tempas jau daug lėtesnis, nes artėjama prie minimalių bankams šiuo metu priimtinų maržų ribų“, – aiškino klubo „Pinigų srautas“ prezidentas dr. Audrius Dzikevičius.

Anot jo, paskolų maržas žemyn spaudžia besistabilizuojanti Lietuvos ekonomikos būklė. „Ją lydi aštrėjanti komercinių bankų konkurencija, kuri pasireiškia ne tik paskolų maržų gyventojams bei verslui mažėjimu, bet ir švelninamais reikalavimais pradiniam įnašui už perkamą būstą ir kitais būsto paskolų parametrais“, – kalbėjo A.Dzikevičius.

Lietuvos banko skelbiama vidutinė ilgalaikių būsto paskolų litais palūkanų norma nuo 7,05 proc. praėjusių metų sausį nukrito iki 3,86 proc. šių metų sausį, eurais, atitinkamai nuo 3,48 proc. iki 3,45 proc.

Viskas ECB rankose

Kaip sparčiai ateityje kils tarpbankinės palūkanų normos eurais, labiausiai priklausys nuo ECB sprendimų. Kol kas ECB nepadidino bazinės palūkanų normos. Po pastarojo ECB susirinkimo, vykusio praėjusią savaitę, palūkanų norma išliko 1 proc. lygio, tačiau banko vadovas Jeanas Claude’as Trichet prasitarė, kad jos gali būti netrukus didinamos.

Anksčiau prognozuota, jog ECB bazines palūkanas ims didinti rugsėjį, dabar manoma, kad tai įvyks dar pirmą pusmetį. Kad ir kaip būtų, komerciniai bankai būsimą ECB bazinės palūkanų normos didinimo žingsnį jau įskaičiavo į paskolų kainą ir „Euribor“ nuo metų pradžios išaugo 0,27 proc.

„Kad bazinės palūkanos bus pakeltos 0,25 proc., niekas neabejoja. Dar daugiau – išvestinių finansinių priemonių rinkų duomenys rodo, jog rinkos dalyviai tikisi, kad bazinės palūkanos iki metų pabaigos bus pakeltos 0,5–0,75 proc.“, – nuotaikas tarptautinėse finansų rinkose pristatė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

ECB didinti palūkanas spaudžia auganti infliacija. „Dabar ECB šneka ne apie skolų kamuojamas Europos šalis ar finansų krizę, o apie infliaciją, o tai geriausias signalas, kad žemoms palūkanų normoms ateina galas“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tačiau šįkart infliaciją augina kiti motyvai nei prieš krizę ir tai iš esmės apsunkina ECB bei kitų pasaulio centrinių bankų veiksmus, siekiant suvaldyti kainų augimą. Anuomet kainas išpūtė didžiulis vartojimas. Dabar infliacijos rodiklius daugiausia lemia augančios naftos ir kitų energijos išteklių, metalų kainos.

„Deja, tokia pinigų politika – palūkanų normų kėlimas – yra efektyvi, kai kovojama su paklausos šoku ir yra daug žalingesnė valdant pasiūlos šoko, kokį dabar ir stebime, sukeltą kainų augimą. Dažniausiai tokiu atveju sumažėja ne tik kainų augimas, bet ir visos ekonomikos plėtra. Todėl ši situacija yra ypač pavojinga, turint omenyje vis dar lėtą ir netolygų euro zonos ekonomikos atsigavimą“, – įspėjo N.Mačiulis.

Nuosaikus augimas

G.Nausėda pripažįsta, kad didžioji bazinių palūkanų normų didinimo banga nusikels į kitus metus. Tačiau bet kokiu atveju palūkanų normų augimas, bent jau Europoje, bus nuosaikus.

„Jei prisimintume 8-ojo dešimtmečio OPEC krizę, tuomet pirminis naftos kainų šokas sukėlė prastą ekonomikai reiškinį – stagfliaciją, kai ekonomika smuko, o infliacija buvo didelė. Todėl dabar, jei ir reikės padidinti palūkanų normas, centriniai bankai negalės beatodairiškai to daryti, nes ekonomikai būtų suduotas dvigubas smūgis. Vieną šoką ekonomika patiria dėl didėjančių sąnaudų, antrą – dėl brangstančių kreditų. Suprantu, kad ECB priedermė – kainų stabilumas ir jis, matyt, niekur nedings, palūkanų normos kils, tačiau nemanyčiau, jog tai bus drastiškas scenarijus, kad palūkanos bus didinamos dideliais žingsniais, daug kartų per trumpą laikotarpį. ECB, kaip jam įprasta, apsiribos 0,25 proc. palūkanų normos didinimo žingsneliais, o didžioji jų dalis nusikels į 2012 m.“, – svarstė pašnekovas.

Prieš kurį laiką žiniasklaidoje nuskambėjo JAV banko „JPMorgan Chase & Co.“ vyriausiojo ekonomisto Bruce’o Kasmano prognozė, esą jau kitais metais vienu metu gali prasidėti „bauginantis“ pinigų politikos griežtinimas. Šio eksperto nuomone, daugelyje besivystančių šalių masinė palūkanų kėlimo karštinė bus kitąmet, po to, kai tokio žingsnio imsis JAV centrinis bankas FED. Manoma, kad FED bazinių palūkanų normas ims didinti tik kitų metų pirmoje pusėje.

Besivystančių Azijos šalių centriniai bankai jau kurį laiką didina palūkanų normas, mat šiose šalyse ir ekonomikos nuosmukis menkai tebuvo jaučiamas, o vartojimas ir kainos auga milžinišku tempu. Prie viso to prisideda ir pasaulyje brangstančios žaliavos.

Palūkanas jau kurį laiką didina ir Švedijos centrinis bankas. Tai buvo viena pirmųjų šalių Europoje, kuri po finansų krizės ėmėsi griežtinti pinigų politiką. Šiuo metu Švedijos centrinio banko nustatytos bazinės palūkanos siekia 1,5 proc. Nuo 2010 m. liepos normos padidintos jau penkis kartus.

„Ekonomika atsigauti Skandinavijoje pradėjo anksčiau. Švedija yra tarp sparčiausiai augančių šalių Europoje, o gal ir pasaulyje. Ten infliacijos keliamos rizikos jau matyti kaip ant delno, tad yra visos priežastys didinti palūkanų normas ir, kiek žinau, jie tęs šį kursą“, – sakė G.Nausėda.

Švedijos ekonomika 2010 m. augo 5,5 proc. – sparčiausiai nuo 1970 m., kai BVP didėjo 6,5 proc.

Žyma: Audrius Dzikevičius