Uždaras klubo „Pinigų srautas“ renginys klubo nariams bei kviestiniams svečiams.
Pradžia : 2010-11-24 18:30

Pranešėjas: Aurimas Čiagus, „Patinka.lt“ vienas is savininkų.

Uždaras klubo „Pinigų srautas“ renginys klubo nariams bei kviestiniams svečiams.

Pradžia : 2010-10-21 18:30

Šveicarų kompanijos, kuri prekiauja auksu bei sidabru, ir šiuo metu atidaro įmonę Lietuvoje, vadovas pasidalins savo įžvalgomis ir patirtimi, kodėl reikėtų dalį savo turto investuoti į tauriuosius metalus.
Uždaras klubo „Pinigų srautas“ renginys klubo nariams bei kviestiniams svečiams.
 

Pradžia : 2010-04-28 18:30

Susitikimas su poetu, antikvaru Edmondu Kelmicku.

Uždaras renginys, skirtas klubo „Pinigų srautas“ nariams bei kviestiniams svečiams.

Pradžia : 2009-10-05 18:30

Šį kartą buvo nagrinėjma investicija į miškus.

Savo daugiamete patirtimi dalinosi Kazimieras Šiaulys. jau daugiau kaip 15 metų auginantis bei prižiūrintis miškus ir užsiimantis medienos verslu. Pasak jo, į miškų plotus investavęs žmogus gali išgyventi savarankiškai vien tik  iš tokios veiklos, jei valdo apie 500 ha miško. Tiesa, kaip visur, taip ir čia, turėtų būti laikomasi diversifikavimo taisyklės ir nuosavybės teise valdomi miškai  turėtų būti skirtingo amžiaus (jaunuolynai, pusamžiai, pribęstantys ir brandūs).Šios srities privalumas yra tai, kad nėra apribojimų, kiek hektarų Miško paskirties žemės gali turėti vienas fizinis ar juridinis asmuo.  

Sužinojom, kokios medžių rūšys laikytinos gera investicija, o kurios nepageidaujamos, kaip, pavyzdžiui,- baltalksnis, nes užgožia kitus medžius. Beje, jaunuolynai reikalauja daug priežiūros, o yra rūšių, kurių kanopiniai miško žvėrys ir kiškiai visiškai nemėgsta. Skirtingos medžių rūšys turi skirtingą brandos amžių, pvz: ąžuolas -121 m.,  pušis – 101 m., eglė 71 m., beržas – 61 m., drebulė -41 m. Medžių amžius yra labai aktualus, nes tik brandų mišką galima kirsti plynai, o likus 20 metų iki plyno kirtimo ribos,  jau nebegalimi jokie retinimai. Tuo tarpu pirmas retinimas galimas medžiams, sulaukusiems 20 metų. Investicija į miškus patraukli ir tuo, kad žmonių sveikata bei psichologinė būsena pagerėja. Tam turi įtakos susiliejimas su gamtos harmonija ir poreikis/galimybė daugiau laiko praleisti ramioje aplinkoje (nes privalu laikas nuo laiko „inspektuoti“ savo plotus). Investiciniu aspektu Miškai labai gera investicija ir todėl, kad įsigijus žemę, atitinkančią reikiamus kriterijus,  galima gauti Europos Sąjungos paramą, kuri padengia žymią dalį turimų išlaidų. Kazimieras įvardino kriterijus ir detalizavo įvairius praktinius niuansus, kuo vadovaujantis derėtų rinktis sklypus įsigijimui, jei bus nuspręsta inicijuoti investicijas į tokį verslą.

Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius

Pradžia : 2009-04-21 18:30

Profesionali investicija į meno kūrinius rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau besidominčiųjų pinigų įdarbinimo būdu ratas plečiasi. „Lietuvos žinios“.

Investicija į meną – kantriems ir skoningiems investuotojams

Jei jau senai perkandote akcijų rinkos subtilybes, o nekilnojamasis turtas kelia žiovulį, gal metas išbandyti alternatyvią investiciją ir savo portfelį papildyti meno kūriniais.

Profesionalių investicijų į meno kūrinius rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau besidominčiųjų šiuo pinigų įdarbinimo būdu ratas plečiasi – tokią išvadą galima daryti po Meno rinkos agentūros direktorės dr. Simonos Makselienės pranešimo klubo „Pinigų srautas“ organizuotame seminare, kuris įvyko 2008 m. vasario 11 d.

Pasiryžusiems išbandyti savo jėgas ir skonį meno kūrinių rinkoje teks būti kantriems – tai ilgalaikė investicija. Pasak S. Makselienės, investuoti reikėtų bent dešimčiai metų. Per tokį laikotarpį investavusiųjų į vadinamosios Kiolno grupės menininkų kūrinius investicijų vertė iki 2006 m. išaugo beveik 8 kartus.

Saugi investicija

Tradiciškai investicija į meno kūrinius laikoma stabilia ir saugia investicija, nesunkiai įveikianti infliaciją ar akcijų krizes. Tačiau ir čia egzistuoja konservatyvi, subalansuota ir rizikinga investavimo kryptys. Konservatyvūs investuotojai linkę rinktis laiko patikrintus antikvarinius kūrinius. O štai jauno nežinomo menininko kūrinio įsigijimas tikintis, kad tai neatrastas talentas, kurio darbai ateityje kainuos didžiulius pinigus – jau rizikinga investicija. Nustatyti, kas iš tokių naujokų turės išliekamąją vertę ir po 50 metų – nėra lengva. Tad pirmoji investicija į meno kūrinį veikiausiai taps ir naujo pomėgio pradžia – toks investuotojas domėsis menu, lankysis galerijose, dalyvaus meno kūrinių aukcionuose, bendraus su autoriais bei prašys menotyrininkų konsultacijų. Tačiau net ir puikus šios srities išmanymas dar nereiškia, kad tokia investicija yra nerizikinga.

Būna „burbulų“

Kaip ir bet kurioje kitoje investicijų rinkoje, čia gali susiformuoti kainų „burbulai“. Tiesa, inertiškoje meno kūrinių rinkoje jie gerokai ilgesni nei akcijų rinkoje ir gali trukti dešimtmečius. Štai bendrąsias meno rinkos tendencijas atspindintis indeksas „Artprice Global Index“ praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo pakilęs į rekordines aukštumas, tačiau „burbului“ subliuškus, kainos į buvusį lygį sugrįžo tik 2004 m.

Renkantis investiciją į meno kūrinį, reikia atsižvelgti į kriterijus, kurie lemia kūrinio vertę: medžiagų savikainą, meninę estetinę vertę, retumą bei autentiškumą, autoriaus vardą bei prestižą, pardavimų istoriją. Kuo kūrinys retesnis ar autorius garsesnis, tuo jo vertė didesnė. Ji gali padidėti po autoriaus mirties, mat daugiau šio autoriaus kūrinių nebus sukurta.

Tačiau specialistai pripažįsta, kad objektyviai nustatyti kūrinio vertę Lietuvoje nėra lengva – nepriklausomų ekspertų nėra. Tad sandorio vertę neretai lemia subjektyvus pirkėjo ir pardavėjo požiūris į kūrinio vertę. Egzistuoja ir tam tikros mados – štai pastaruoju metu vykusiuose aukcionuose paklausūs buvo modernistinės dailininkų grupės „Angis“ nario Rimvydo Jankausko (Kampo) darbai.

Meno kūrinių investicinį portfelį galima formuoti pagal kūrinių sukūrimo laiką, žanrą, atlikimo techniką, autorių.

Netapti kolekcionuotoju

S. Makselienė pažymi, kad investuotojui į meną svarbu netapti kolekcionuotoju, t.y. neprisirišti prie įsigytų kūrinių.

„Darbas turi praeiti tarsi smėlis pro pirštus – investuotojas pasiima grąžą ir palinki darbui sėkmės“, – pasakoja S. Makselienė.

Anot jos, investavimas į meną nėra išskirtinai turtingųjų privilegija – pradėti galima ir su kelių tūkstančių litų kapitalu bei pirkti grafikos ar mažesnio formato kūrinius, kurie yra sąlygiškai pigesni. O brangiausiai vertinamų Lietuvos autorių (pvz. Antano Gudaičio) kūriniai gali būti vertinami ir daugiau nei 100 000 litų.

„Domėkitės, gilinkitės tarkitės su profesionalais, tačiau kur investuoti apsispręskite remdamiesi savo estetiniu skoniu“, – apibendrina S. Makselienė.

Parengė:

Rimantas Pilibaitis

Klubo „Pinigų srautas“ analitikas